Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ZENPR

Lietuviškos agroinovacijos paklausios Lietuvoje ir užsienyje

 
-
2018 07 12 9:58

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai  kuria inovatyvias vaisių bei daržovių laikymo ir perdirbimo technologijas. Kaip pasakojo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis, jas aktyviai diegia ir verslininkai, ir ūkininkai.

Ilgalaikiai partneriai –  saldainių fabrikas „Rūta“. Kartu sukurti produktai dalyvauja nacionalinėse ir pasaulinėse parodose, laimi apdovanojimus. Pavyzdžiui, liofilizuoti moliūgų kubeliai su svarainių sultimis. Arba liofilizuotos aktinidijos, aplietos baltuoju šokoladu. Du tokie saldainiukai turi tiek natūralaus vitamino C, kiek jo yra vienoje sintetinėje vitamino tabletėje.

Kartu su verslu sukurta unikali morkų sulčių pasterizavimo technologija, leidžianti išsaugoti šviežių daržovių skonį. Gaminami produktai jau įsitvirtino ir tarptautinėje rinkoje, mielai perkami Baltijos, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.

„Dabar vykdomas bendras mokslo ir verslo projektas, skirtas funkcinio maisto produktams, duodantiems papildomos naudos sveikatai. Vienas didelių užsakovų – bitininkai ir medaus perdirbėjai, nes labai populiarėja medus su liofilizuotų uogų, vaistinių augalų milteliais. Toks įvairiomis medžiagoms praturtintas produktas ir eksportui labai paklausus, ypač mėgstamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, nes išlieka tepus, nesukietėja. Tinka vartoti ir sergantiems diabetu žmonėms“, - vardijo prof. P. Viškelis.

Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacininkais, Švenčionių vaistažolių fabriku ir  įmone „Acorus Calamus“ kuriamos įvairios vaistinės arbatos, liofilizuoti produktai farmacijos pramonei. Taip pat kuriami sportininkų ištvermę stiprinantys maisto produktai.

„Yra bendrų darbų ir su verslininkais, ir su užsienio mokslininkais plėtojant elektroporacijos technologiją. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų ar putino uogų išspaudose lieka labai daug nepaprastai vertingų medžiagų. Neterminė inovatyvi perdirbimo technologija padeda išsaugoti net iki 75 proc. augalinės žaliavos bioaktyvių komponentų“, - pasakojo prof. P.Viškelis.

Nauja ekstrakcijos superkritiniu anglies dioksidu technologija leidžia ekologiškai išgauti kosmetikai naudojamus aliejus iš aviečių išspaudų, šaltalankių ar svarainių sėklų. O džiovinimo technologijos, suteikiančios  produktams traškumo, taikomos, pavyzdžiui, gaminant sveikuoliškus burokėlių ar morkų traškučius.

Lietuviška žolė Kanadoje 

„Galime pasigirti Lietuvoje kuriamomis augalų veislėmis, - sakė  LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Zenonas Dabkevičius. -  Lietuviškos veislės sudaro ketvirtadalį mūsų šalyje  auginamų augalų. Tai gana daug konkuruojant su kitomis, pasaulinėmis, veislėmis.”

Pavyzdžiui, naujausia baigiama kurti žieminių kviečių veislė „Minija“ turi amilopektinų - specialaus krakmolo, tinkančio perdirbti, bioplastikai. Vokietijos ir kitų šalių verslininkus labai domina žalios spalvos pramoninių žirnių veislės vietoj geltonųjų, nes turi geresnes technologines ir maistines savybes.

Daug sukurta ir sodo augalų veislių. Pavyzdžiui, obelys „Auksis“, „Rudenis“, „Poema“, „Alemanda“ - puikios išvaizdos, atsparios ligoms ir labai tinkančios ekologinei žemdirbystei. Jos auginamos ir Latvijoje, Estijoje.

Taip pat sėkmingai kuriamos daugiamečių žolių veislės. Pavyzdžiui, lietuviška „Elena“ auginama net JAV ir Kanadoje.

Trąšos iš ežero dumblo

LAMMC turi padalinių visoje Lietuvoje, kur specifinės zonos. Pavyzdžiui, Vėžaičių filialas įsikūręs netoli Klaipėdos, Gargždų regione. Kaip pasakojo prof. Z. Dabkevičius, ten rūgštūs dirvožemiai, ir kai kurie žemės ūkio augalai blogai auga.  Todėl bendradarbiaujant su keliomis kompanijomis - „Mortar Akmenė“,  „Bioenergy“, „Timac Agro“ - kuriamos kalkinės trąšos, praturtintos humusu, maisto medžiagomis, fosforu.

Vokės filialas prie Vilniaus, bendradarbiaudamas su kompanija „Iksada“, sukūrė technologiją gaminti  trąšas iš ežere susikaupusio dumblo – sapropelio. Jis šaldomas ir purškiamas, kad išgaruotų vanduo, pagerėtų struktūra, tada sumaišomas su durpėmis ir pakuojamas.

Šviestukai šiltnamiuose

LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje tiriami ir atrenkami energetiniai augalai, išauginantys didelę biomasę. Pavyzdžiui, drambliažolės. Bandymai kartojami ir Vokės, Vėžaičių filialuose. Taip pat atrinktas pavėsinis kietis, užauginantis didelę biomasę ir turintis daug aktyviųjų medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos ir vaistų pramonėje. Šioje srityje bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu. Taip pat svarstoma galimybė iš specifinį kvapą turinčio kiečio išskirtus junginius panaudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai kuria  šviestukus, naudojamus šiltnamiuose daržovėms daiginti, maistingesnėms salotoms auginti ir net jų apsaugai nuo puvinių. Pasak  prof. Z. Dabkevičiaus, šviestukų technologijos jau plačiai diegiamos.

Visa Mendelejevo lentelė

LAMMC Miškų instituto mokslininkai  kuria technologiją, kaip apdoroti medieną, kad ji gerai išsilaikytų, nepūtų. Skystas preparatas kartu padeda išgauti senos medienos, pavyzdžiui, seno ąžuolo, imitaciją. Tokiam preparatui sukurti naudojamos ir mineralinės medžiagos - oksidai, druskos, ir  įvairios bakterijos, ir net medus.

Taip pat vykdomi tyrimai, kaip panaudojant vabzdžių lervas išgauti iš pjuvenų biohumusą, tinkantį trąšoms. Lentpjūvėse ir kitose vietose susikaupia daug medžio atliekų. Inovatyvi technologija padėtų  spręsti šią problemą.

 „Mediena – visa Mendelejevo lentelė, turi daugybę įvairių cheminių elementų, - pabrėžė prof. Z. Dabkevičius. – Todėl vykdomi ir tokie  tyrimai, kaip iš jos išskirti įvairias aktyvias medžiagas, kurios galėtų būti kuo plačiau panaudotos parfumerijos, medicinos srityse, buityje.“

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus,  mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"