Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ZENPR

Didelio poveikio technologijos ir klasteriai: kodėl perspektyvu

 
-
2018 06 29 9:43

Svarbus inovacijų šaltinis yra didelio poveikio technologijos (angl. „Key Enabling Technologies“), kurias Europa yra išskyrusi kaip itin reikšmingas kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus.

Nors Lietuvoje dar ne itin dažnai vartojamas šis terminas, tačiau verslas ir pramonė turėtų plačiau žinoti apie didelio poveikio technologijų naudą.

Šio technologijos apima nanotechnologijas, mikroelektroniką ir nanoelektroniką, tarp jų, puslaidininkinę elektroniką, naująsias medžiagas, biotechnologijas ir fotoniką. Prie šių technologijų priskiriamos lanksčiosios gamybos sistemos ir skaitmeninės technologijos.

„Tokių technologijų taikymas atneša naudą verslui ir pramonei, nes užtikrina veiksmingus gamybos procesus, skatina efektyviau vartoti energiją ir naudoti išteklius“, – sako Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

Kaip didelio poveikio technologijų vystymas prisideda prie verslo klasterių plėtros, kokios regioninės ir nacionalinės politikos formuojamos Europos valstybėse, partneriai iš aštuonių šalių susibūrę į tarptautinį projektą ClusterFY ieško atsakymų ir dalinasi gerąja praktika. Projektą jau antrus metus koordinuoja MITA. Projekto veiklose dalyvauja inovacijų politikos ir vadybos ekspertai iš Nyderlandų, Švedijos, Lenkijos,  Rumunijos, Graikijos, Slovakijos, Ispanijos ir Lietuvos.

„Projektas skirtas tobulinti klasterių politikos priemones, identifikuoti galimybes, kaip efektyviau pa­naudoti didelio poveikio technologijas tenkinant vartotojo poreikius, sprendžiant socialinius iššūkius, skatinti tarptautiškumą. Siekiama, kad klasteriai galėtų įsijungti į inova­tyvias verslo grandines ir taip taptų konkurencingesniais, galėtų kurti naujus produktus ir technologijas“, – pasakojo Rima Dijktra, ClusterFY projekto vadovė.

Klasterių, kurie sėkmingai taiko didelio poveikio technologijas, yra ne vienoje šalyje.

Švedijoje yra sukurtas Skaidulinės optikos klasteris (Fiber Optic Valley), kuris jungia universitetus (Vidurio Švedijos universitetą ir Gavle aukštąją mokyklą), mokslinių tyrimų organizacijas (RISE Acreo), mažas įmones (SenseAir) ir dideles įmones (Hexatronic Cables and Interconnect). Iš viso klasteris vienija apie 60 narių. Klasterio veiklomis suinteresuotos mažos įmonės, kurios gauna didelę partnerystės ir ryšių naudą, todėl į veiklas įsijungusios apie 50 įmonių. Šis klasteris dirba su skaidulinės optikos technologijomis, plačiajuosčio ryšio ir jutiklių technologijų srityse.

Lenkijoje sėkmingai veikia Mazovijos informacinių ryšių ir technologijų klasteris (Mazovian ICT Cluster), kuris jungia daugiau kaip 150 narių, tarp jų, net 125 yra mažos ir vidutinės įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų organizacijos. Šis klasteris dirba su informacinėmis ir ryšių, telekomunikacijų technologijomis, integruoja tarpdisciplinines sritis. Technologijų taikymo sritys apima kosmoso pramonę, kūrybines ir skaitmenines industrijas.

Ryškiausias Lietuvos pavyzdys

Lietuvoje sėkmingai veiklą vysto Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris (LITEK™), koordinuojamas Fizikos instituto mokslo ir technologijų parko. Klasteris jungia beveik 20 aukštųjų technologijų įmonių ir organizacijų, veikiančių lazerinių technologijų ir tiksliosios inžinerijos srityje. Pagrindinis klasterio tikslas – bendradarbiaujant inovacijų kūrime didinti lazerinių ir inžinerinių technologijų sektoriaus įmonių tarptautinį konkurencingumą, didinti sektorius žinomumą, skatinti MTEP bendradarbiavimą klasterio narių tarpe ir su užsienio partneriais.

Tad LITEK™ atveju, skirtingų sričių žinių apjungimas, nuolatinis artimas bendradarbiavimas, dalijimasis idėjomis fotonikos bei inžinerijos srityse lemia efektyvesnę įmonių veiklą ir augančius rezultatus.

„Dalyvavimas klasteryje įmonėms suteikia galimybes ne tik optimizuoti išlaidas bendrai dalyvaujant parodose ar žvalgant naujas eksporto rinkas, bet ir padeda surasti verslo partnerių, gauti užsakymų, paspartinti produktų gamybos ciklą“, – sako Julius Paužolis, LITEK klasterio vadovas. Bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų institucijomis kuriami nauji, žiniomis grįsti produktai ir technologijos, pvz., naujos kartos didelės galios ultra-trumpų impulsų lazeriai greitesnei ir efektyvesnei gamybai.

Europos mastu žvelgiant bendrai į fotonikos ir inžinerinį sektorius iš didelio poveikio technologijų pusės matoma dviguba nauda. „Pirmiausia, fotonika – inovatyvus  ir sparčiai kylantis sektorius, kur produkcijos apimtys auga 3,5 karto sparčiau nei vidutinis Europos bendrasis vidaus produktas, pats generuoja tūkstančius naujų darbo vietų“, – pasakojo Julius Paužolis, LITEK klasterio vadovas.

Tačiau dar svarbiau, kad fotonika, kaip didelio poveikio technologija, tai pat padeda kitiems gamybiniams sektoriams modernizuotis ir konkuruoti globalioje rinkoje. Anot. J.Paužolio, pramonėje jau kurį laiką vyksta „ketvirtoji pramonės revoliucija“, kurioje svarbų vaidmenį atlieka fotoninės technologijos, tradicinės gamybos technologijos užleidžia vietą lazeriais ir sensoriais integruotiems robotams, 3D spausdintuvams.

Skaitmenizuojantis gamybai, lazerinių technologijų poreikis pramonėje nuolat auga, todėl atsiranda sąlygos ir naujos technologinės nišos klasterio aplinkoje kurtis naujoms įmonėms fotonikos ir inžinerijos srityse.

Klasterio nauda – vartai į pasaulį

„Buvimas klasteryje partneriams leidžia nukreipti resursus, žinias ir energiją konkurencingumui tarptautinėse rinkose stiprinti. Atsiveria galimybės tarptautiškumui, todėl mažos įmonės yra suinteresuotos“, – sako R. Dijkstra, ClusterFY projekto vadovė.

Nuo šių metų pradžios LITEK™ klasteris įgyvendina tarptautinį projektą „Laser Go Global“, kurio tikslas – plėtoti Europos klasterių bendradarbiavimą tarpsektorinėje sveikatos, medicininės technikos ir fotonikos technologijų srityje.

Konsorciumas sujungia šešis klasterius iš penkių pažangių ir sparčiai augančių Europos Sąjungos šalių, atstovaujančius apie 1600 įmonių ir 100 mokslo ir tyrimų institucijų iš medicinos, biotechnologijų ir fotonikos sektorių. Projekto metu bus žvalgomos tikslinės eksporto rinkos - Australija, Japonija, JAV, Pietų Korėja, Malaizija, Izraelis, Kanada, renkama Europos įmonėms aktuali informacija apie šių rinkų poreikius, kuriami nauji verslo ryšiai, dalinamasi įėjimo į naujas rinkas patirtimi, steigiamos įmonių atstovybės, pristatomi Europos įmonių produktai ir realizuojami verslo pasiūlymai. Tikimasi, kad šio projekto naudą pajus mažiausiai 240 įmonių ir ateityje inovatyvių produktų eksportas į šias tikslines rinkas išaugs 20%, o į klasterių įmones bus pritraukta apie 20 mln. eurų investicijų moksliniams tyrimams vystyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"