Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ZENPR

Dėl SGD terminalo valdžia privalo kalbėtis ir su verslu

 
-
2018 05 25 13:15

Verslininkai kviečia pradėti išsamią diskusiją su politikais, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“, didžiausia dujų vartotoja šalyje „Achema“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei drauge ieškoti optimalaus SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelio. Apie tai politikos, verslo ir visuomenės lyderiai diskutavo ketvirtadienį naujoje „Lietuvos žinių“ konferencijų salėje vykusioje konferencijoje „SGD terminalas: valstybės ir verslo interesai”.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas teigė, kad SGD terminalas, o tiksliau – jo sąnaudoms dengti renkami mokesčiai, mažina Lietuvos pramonės konkurencingumą. Tarkim SGD terminalo mokesčio „Achema“ 2013–2018 metais sumokėjo 104,3 mln.eurų, o per dešimtmetį iki 2024-ųjų, kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuomos sutartis, iš viso sumokės 239 mln. eurų. „Sakyčiau, už tokią sumą laivą būtų galima ir įsigyti“, – pažymėjo L. Sabaliauskas. Jis teigė nesuprantantis ir to, kodėl per SGD terminalą importuojamomis dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Litgas“ patiriami prekybos nuostoliai yra dengiami iš SGD mokesčio, kurį turi surinkti pramonės įmonės.

„Achemos grupės“ vadovo nuomone, ekonominė valstybės gerovė turėtų būti valstybės ir verslo bendras interesas.

Dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia savo ruožtu konferencijoje tikino, kad SGD terminalas suteikia verslui galimybę prognozuoti dujų kainą. Vis dėlto jis pripažino, kad infrastruktūros sąnaudų dedamoji yra tam tikra našta verslui, bet ji esą yra žinoma, apibrėžta. Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ analitikos vadovas Mantas Šabanas teigė, kad SGD terminalas padėjo išsivaduoti nuo Rusijos dujų milžino „Gazprom“ monopolio ir suteikia Lietuvai pasirinkimo laisvę.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys konferencijoje svarstė, kad visi mėginimai įsileisti į energetiką privatų sektorių buvę nesėkmingi, nes nesugebėta suvaldyti privataus verslo apetito. Tokiai logikai prieštaravo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jis mano, kad rinka priima geresnius sprendimus negu politikai. LLRI prezidentas kvietė Lietuvoje sugrįžti prie verslo ir valstybės bendradarbiavimo, nes per pastaruosius 10 metų, pasak jo, verslas ir valdžia buvo priešinami – „jeigu yra vienas, negali būti kito“.

LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros partneris Gintaras Balčiūnas konferencijoje atkreipė dėmesį, kad verslas nepasisako prieš SGD terminalą ir niekada netvirtino, kad jo nereikia. Tačiau, jo nuomone, privataus kapitalo dalyvavimas terminalo veikloje leistų ne tik pigiau įsigyti dujų, bet ir išvengti valstybės monopolio dujų tiekimo rinkoje, leistų efektyviau panaudoti dujų išteklius, lengviau suvaldyti trumpalaikių trukdžių padarinius, užtikrintų didesnę konkurenciją dujų rinkoje bei dujų tiekimo patikimumą ir saugumą.

“Linkėčiau valstybei bendradarbiauti su verslu“, – sakė teisininkas.

Praėjus kiek daugiau nei trejiems metams nuo SGD terminalo Klaipėdoje eksploatacijos pradžios, Vyriausybei 2018 metais teks priimti sprendimą dėl šio įrenginio likimo, – jį išpirkti ar pratęsti nuomą dar 10 ar 20 metų. Dabar laivas – saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos kompanijai „Hoegh LNG“, iš kurios jį nuomojasi Klaipėdos SGD terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“. Jeigu būtų nuspręsta laivą-saugyklą po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis, išpirkti, būtų sumokama apie 121–160 mln. eurų. Tokią sumą nurodė tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting Ltd.“ ekspertai vadovaudamiesi „viešai prieinama informacija“, nes tikroji išpirkimo kaina yra konfidenciali.

Romo Jurgaičio ir Deniso Nikitenkos nuotraukos

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"