Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ZENPR

„Kantar TNS“ tyrimas: stiprėja naktinėjimo tendencija – ekranai skatina eiti miegoti vis vėliau

 
-
2018 08 21 9:50

Vos 2 procentų Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia media. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min. Stiprėja nuolat įsijungusio bei multitaskinančio gyventojo tendencija, dažnai – net ir miego sąskaita. Tyrėjai fiksuoja, kad po vidurnakčio naktinėja kone penktadalis Lietuvos, rodo šviežiausias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ „Media Day“ tyrimas.

Ekspertai pastebi, jog miego laiką labiausiai koreguoja ne tradicinės medijos, o išmanieji įrenginiai ir internetas.

„Stebėdami miego laiką ir media kanalų naudojimo koreliaciją, matome, kad ne TV ir ne naujienų portalai pakoregavo pastarųjų metų miego kreives. Tai padarė socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, video žiūrėjimą, muzikos klausymą internete. Iki vidurnakčio dėl media vartojimo nueina miegoti 7 proc. punktais mažiau žmonių nei vos prieš dvejus metus“, – sakė „Kantar TNS“   media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė. Dar 3 proc. punktais sumažėjo ir einančiųjų miegoti iki 2 valandos nakties.

Nors bendras media pasiekimo laikas per pastaruosius penkerius metus keičiasi nedaug, auditorija persiskirsto tarp kanalų ir didėja vadinamasis mutitaskingas, kai keli media kanalai naudojami vienu metu. Didžiausią įtaką media vartojimui toliau daro internetas ir įrenginiai, leidžiantys pasiekti įvairias medijas.

Per šešerius metus, kiek yra atliekamas „Media Day“ tyrimas, internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 valandos 2012 m. iki beveik  3 valandų šiemet. Taip pat per šį periodą 40 proc. (nuo 51 iki 71 proc.) padidėjo interneto veiklų pasiekiama auditorija: t.y. anksčiau internetu skirtingiems tikslams naudodavosi kas antras, o dabar – trys iš keturių. Itin ryškūs pokyčiai vyksta socialiniuose tinkluose – jie vaidina vis svarbesnį vaidmenį visose amžiaus kategorijose.

Socialiniai tinklai neatsiejami nuo jaunimo

„2014 metais, kai socialinius tinklus pirmą kartą kaip media rūšį išskyrėme „Media day“ tyrime, vidutiniškai  Lietuvos gyventojas socialiniams tinklams kasdien skirdavo 41 minutę, trečdalis (33 proc.) jais naudojosi kasdien. Šiandien jais naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (54 proc.), o vidutiniškai vienas gyventojas juose praleidžia beveik 1,5 valandos per dieną“, – tyrimo duomenis komentavo „Kantar TNS“ ekspertė. Pasak R. Mackevičienės, tarp jaunimo (iki 29 metų) socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: 91 proc. jų kasdien naudoja socialinius tinklus. Socialinių tinklų skvarba ir praleidžiamas laikas auga visose amžiaus grupėse, įskaitant 60–74 m. senjorus

Taip pat auganti yra „kitos veiklos internete“ grupė, ir nors šis tyrimas detaliau veiklų neskaido, remiantis  kitais tyrimais matoma, kad tai daugiausia video, muzikinis turinys ir žaidimai.

Internetas taip pat yra ta priemonė, kuri dažniausiai naudojama lygiagrečiai su kitomis medijomis – beveik kas trečiam (32 proc.) žmogui būdingas multitaskingas, o statistiškai naudodamas internetą ir dar kokią nors kitą media Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 46 min. Palyginti su penkerių metų duomenimis – tai yra trečdaliu daugiau ir kone penktadaliu ilgiau. Daugiausiai multitaskina jauni darbingo amžiaus žmonės (20–39 m.) Sąlygas tokiam media vartojimui, be abejo, suteikia technologijos – visad po ranka esantys išmanūs įrenginiai.

Naujienas vis dažniau seka per mobilųjį

Didžiausią įtaką media naudojimui toliau daro išmanieji telefonai. Nors televizorius užtikrintai lieka pagrindine priemone žiūrėti televiziją, o radijo imtuvas – klausytis radijo, šių kanalų pasiekimas mobiliuoju telefonu auga keliskart. 2018 m. beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų žiūrėjo TV turinį internetu, tuo tarpu 2016–2017 m. tokių žiūrovų buvo iki 1,5 procento. Šiemet 2,5 proc. viso televizijai skirto laiko buvo žiūrėta mobiliajame telefone. Klausančiųjų radijo per mobilųjį telefoną taip pat padvigubėjo: 2018 m. beveik 9 proc. per dieną klausėsi radijo telefone, palyginti su 4,1 proc. 2017 metais.

„TV turinys vis dažniau žiūrimas ir per kompiuterius, tai, ko gero, lemia noras stebėti vaizdo turinį didesniame ekrane. Tačiau kalbant apie interneto naudojimą, o ypač socialinius tinklus, čia per pastaruosius metus vyksta esminių pokyčių. Jei pernai socialinių tinklų kasdienis pasiekimas per mobilųjį telefoną tik susilygino su kompiuteriu pasiekiama auditorija, 2018 m. duomenimis, mobiliajame telefone kasdien soc.tinklais jau naudojasi daugiau nei kompiuteryje (atitinkamai 36 ir 27 proc.). Kita svarbi tendencija – mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais“, – įžvalgomis dalijosi „Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.

„Kantar TNS“ Media Day tyrimas lygina 6-ių media kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, kitos veiklos internete) vartojimą, remdamasis vienodais vertinimo rodikliais. Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus paros bėgyje. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų media kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis media kanalus (angl. multitasking). Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2018 m. vasario – balandžio mėn. Apklausti 1599 15–74 m. Lietuvos gyventojai.

Nuorodos:

Pranešimas spaudai word formatu (docx)

Renatos Mackevičienės foto (jpg)

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ZENPR
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"