Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
TRASA

Valstybinė monopolija nusižiūrėjo elektromobilių rinką

 
2018 10 05 6:00
Už mokestį automobilį galima įkrauti per pusvalandį, to pakanka nuvažiuoti 200 kilometrų. / 
Už mokestį automobilį galima įkrauti per pusvalandį, to pakanka nuvažiuoti 200 kilometrų. /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybė šių metų vasarą paskelbė konkursą sostinėje įrengti apie 60 elektromobilių įkrovimo prieigų. Pirminės konkurso sąlygos dalį investuotojų atbaidė – jų nuomone, savivaldybės pasiūlytomis sąlygomis investicija niekad neatsipirktų. Tačiau vėliau sostinės valdžia konkurso sąlygas keitė, paskutinį kartą – likus savaitei iki dokumentų pateikimo termino pabaigos.

Rinkos dalyviai įtaria, kad savivaldybė iš pradžių galbūt sąmoningai atsikratė „netinkamų“ investuotojų, paskui konkurso sąlygas keitė ir derino pagal „išrinktųjų“ investuotojų poreikius ir jų naudai, galimai iš anksto numatant laimėtoją. Manoma, kad juo bus paskelbta valstybinių energetikos įmonių grupei priklausanti bendrovė, siekianti žengti į sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūros rinką. Šiuo metu maždaug po tuziną elektromobilių įkrovimo stotelių šalyje vienodomis proporcijomis valdo privatūs savininkai ir valstybės įmonės.

Iki dokumentų pateikimo termino pabaigos likus kelioms dienoms konkurso sąlygos buvo patikslintos „leidžiant numatytose krovos vietose įrengti greito krovimo stoteles,“ o dokumentų pateikimo terminas pratęstas savaitę.

Šių metų liepos 10 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo šios savivaldybės viešojoje teritorijoje konkursą. Planuojama iki 2020 metų Vilniaus mieste konkurso būdu įrengti 59 elektromobilių įkrovimo stoteles šalia prekybos centrų, pagrindinių turgaviečių, poliklinikų, ligoninių, parodų rūmų, verslo centrų, pramogų ir sporto arenų. Šiose stotelėse, kurias įrengti ir 10 metų eksploatuoti siūloma konkurso dalyviams, gaunamos paslaugos bus mokamos – klientai turės mokėti nustatytą tarifą (šiuo metu veikiančiose greito įkrovimo stotelėse paslauga kainuoja apie 25 centus už kilovatvalandę).

Tuo metu sostinės prieigose Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis Vilniaus savivaldybė įrengs greito įkrovimo stoteles ir penkerius metus jose elektromobiliai bus įkraunami nemokamai. Šios stotelės planuojamos palyginti netoli miesto centro – Gariūnų g., Molėtų pl. ir Mokslininkų g. sankryžoje, Minsko pl. ir Liepkalnio g. sankryžoje, Nemenčinės pl. 1 ir Pilaitės g. 31. „Lietuvos žinių“ duomenimis, šalia sostinės nemokamas įkrovimo stoteles ES lėšomis iki 2020 metų planuoja įrengti Susisiekimo ministerija.

Investuoti neapsimoka

Tokios pirminės konkurso sąlygos atbaidė kai kuriuos potencialius investuotojus, šiuo metu Lietuvoje eksploatuojančius elektromobilių įkrovimo stoteles ir už paslaugą imančius nustatyto dydžio mokestį. Vienos privačios bendrovės vadovas su sąlyga, kad liks anonimas, „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog savivaldybės idėja iš pradžių sudomino. „Idėja teoriškai buvo gera – kviesti privatų verslą. Bet sąlygas sukūrė tokias, kad verslui investuoti neapsimoka“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, savivaldybė iš pradžių verslui siūlė mieste statyti tik kintamos srovės 22 kW vidutinės galios krovos stoteles, kuriose automobilio baterija kraunama kelias valandas. Pati savivaldybė miesto prieigose įrengtų nuolatinės srovės 50 kW didelės galios įkrovos vietas – jose automobilį galima įkrauti mažiau nei per valandą.

„Kaip toks projektas gali atsipirkti, kai aplink miestą bus greitesnio įkrovimo nemokami prieigos taškai, neįsivaizduoju, – stebėjosi pašnekovas. – Miestas siūlo investuotojams statyti lėto krovimo stoteles, kurios realiai yra atgyvena. Kodėl žmogus turėtų 10–12 valandų krauti elektromobilį mieste ir už tai mokėti, jeigu žino, kad kur nors Gariūnuose gali per pusvalandį ar valandą tai padaryti nemokamai? Kam reikia tų viešų rozečių, kai per 8–12 valandų gali savo elektromobilį namų garaže įkrauti. Kitas reikalas, jeigu būtų leidžiama statyti 20 ar 50 greito krovimo stotelių, kur elektromobilis įkraunamas per pusvalandį ar valandą.“

Pasak verslininko, lėto krovimo stotelėje prie parduotuvės per valandą elektromobilio baterijos neįkrausi, jeigu tam reikia 10 valandų. Operatorius iš tokio kliento per valandą uždirbtų 0,75 cento. „Kad investuotojas uždirbtų, jis turėtų įrengti ir eksploatuoti greito krovimo prieigą, kurioje automobilis įkraunamas mažiausiai per valandą, ir už šią paslaugą klientas sumokėtų 7–10 eurų, – skaičiavo įmonės vadovas. – Sunku verslui konkuruoti, kai aplink yra nemokamų prieigų. Negali vienoje teritorijoje būti nelygiavertė konkurencija – arba visos stotelės turėtų būti nemokamos, arba visos mokamos.“

Tokius argumentus verslas esą dėstė keliuose konkurso organizatorių surengtuose susitikimuose su potencialiais investuotojais, tačiau į juos iš pradžių nebuvo atsižvelgta.

„Lietuvos žinių“ pašnekovas teigė atsisakęs dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengtame konkurse, nes skaičiavo, kad investicija pagal nurodomas sąlygas neatsipirks.

Jis dėstė savo įtarimus, kad nors konkursas nėra pasibaigęs, laimėtojas galbūt žinomas iš anksto – tai bendrovė, priklausanti vienai valstybės energetikos įmonių grupei.

„Siunčiu mūsų komentarą, atsakant į jūsų laišką: „Energijos sprendimų centras“ yra atvira, į sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūros rinką orientuota bendrovė.“

„Šiandien iš elektromobilių paslaugų neuždirbsi – kaip nori sukis, pelno nėra. Tai investicija į ateitį. Manau, tikslas yra užsiimti šiam verslui vietas Vilniuje. O proveržis šioje rinkoje galbūt turėtų įvykti apie 2025 metus“, – svarstė pašnekovas.“

Sąlygas keitė vykstant konkursui

Naujausioje Vilniaus savivaldybės minėto konkurso sąlygų redakcijoje nebeliko reikalavimo investuotojams mieste statyti tik lėto krovimo mokamų paslaugų stoteles. Vilniaus miesto savivaldybės administracija „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad jau paskelbus konkursą jo sąlygos buvo keičiamos tris kartus. Paskutinį kartą – iki dokumentų pateikimo konkursui pabaigos likus kelioms dienoms – rugsėjo 26 dieną. Dokumentų pateikimo terminas pratęstas savaitę, iki spalio 8 dienos. Informacija apie pasikeitusias sąlygas pasirodė savivaldybės interneto svetainėje.

Šie pakeitimai, pasak Vilniaus savivaldybės administracijos, buvo derinami su užsiregistravusiais konkurso dalyviais. Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo valdymo poskyrio vyr. specialistas Kastytis Lubys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad konkurso sąlygos buvo tik tikslinamos, atsakant į užsiregistravusių galimų konkurso dalyvių paklausimus. „Patikslinus konkurso sąlygas pasiūlymų pateikimo laikas pratęsiamas, nes su pakeitimais raštu supažindinami visi užsiregistravę dalyviai“, – teigė jis.

K. Lubys patvirtino, kad konkurso sąlygos buvo patikslintos „leidžiant numatytose krovos vietose įrengti greito krovimo stoteles.“

„Lietuvos žinios“ prašė patikslinti, ar konkurso sąlygų keitimas buvo derinamas su vienu ar keliais konkurso dalyviais? Su kuriais ir kodėl?

„Konkurso sąlygų tikslinimai buvo priimti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo konkurso vykdymo komisijos. Galimi konkurso dalyviai komisijos posėdžiuose nedalyvavo“, – tvirtino K. Lubys.

Tačiau miesto valdžios atstovas patikino, kad konkurso sąlygos buvos tikslinamos tris kartus, reaguojant į galimų konkurso dalyvių pasiūlymus ir pateiktas pastabas. Kiek dalyvių sulaukta konkurse, jis negalėjo įvardyti, nes esą tikslus jų skaičius bus žinomas spalio 8 dieną, suskaičiavus pateiktus pasiūlymus.

Į „Lietuvos žinių“ prašymą patvirtinti ar paneigti, kad konkurso laimėtojas žinomas iš anksto – ar juo bus paskelbta bendrovė, priklausanti vienai valstybės energetikos įmonių grupei, – K. Lubys atsakė: „Nežinant, kiek dalyvių teiks konkursinius pasiūlymus, neįmanoma prognozuoti, kas nugalės.“

Nei patvirtino, nei paneigė

Vilniuje prie Lietuvos operos ir baleto teatro įrengta didelio galingumo elektromobilių įkrovimo stotelė. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Vilniuje prie Lietuvos operos ir baleto teatro įrengta didelio galingumo elektromobilių įkrovimo stotelė. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Potencialaus, kaip įtariama, Vilniaus savivaldybės konkurso nugalėtojo „Lietuvos žinios“ klausė, ar „Charge it on“ paslaugą valdanti UAB „Energijos sprendimų centras“, priklausanti UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupei, dalyvauja šiame konkurse.

Taip pat prašėme patvirtinti arba paneigti, kad ši įmonė jau galimai užsitikrino, jog laimės konkursą, ir jo metu galėjo derėtis su konkurso rengėju dėl sąlygų pakeitimo jos naudai?

Nė į vieną iš šių klausimų „Lietuvos energija“ dienraščiui neatsakė.

Valstybinė energetikos monopolija ignoravo ir šiuos „Lietuvos žinių“ žurnalisto klausimus: kiek šiuo metu elektromobilių prieigos taškų Vilniuje ir Lietuvoje įmonių grupė valdo? Kodėl „Lietuvos energiją“ domina elektromobilių įkrovimo paslaugų Lietuvoje teikimas? Kokią šių paslaugų teikimo rinkos dalį ateityje ji norėtų užimti? Ar ketina perimti šiuo metu valstybinės Automobilių kelių direkcijos valdomas elektromobilių įkrovimo prieigas greitkelyje Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys? Per kiek laiko atsipirktų įmonės investicija į elektromobilių įkrovimo stoteles Vilniaus mieste?

Į klausimus valstybinė monopolija įprastu jai stiliumi reagavo trumpu komentaru. „Siunčiu mūsų komentarą, atsakant į jūsų laišką: „Energijos sprendimų centras“ yra atvira, į sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūros rinką orientuota bendrovė, kuri visada atidžiai vertina galimybes plėstis Lietuvoje. Jūsų minimas konkursas tebesitęsia, o dėl dalyvavimo jame nėra priimta sprendimų, todėl plačiau komentuoti negalime. Dėl to negalime komentuoti ir galimų pasiūlymo komercinių detalių“, – el. paštu dienraščiui atsakė Laura Šebekienė, „Lietuvos energijos“ korporatyvinės komunikacijos vadovė.

„Energijos sprendimų centro“ interneto svetainėje rašoma, kad įmonė siūlo plataus spektro elektromobilių infrastruktūros vystymo paslaugas – nuo elektromobilių įkrovimo stotelių pastatymo iki nuotolinio valdymo platformos ir mobiliosios aplikacijos: „Jūsų įmonės teritorijoje galime įrengti elektromobilių įkrovos stoteles, skirtas naudotis jums ir jūsų klientams. Šios stotelės būtų pajungtos į bendrą stotelių tinklą... Galime pasiūlyti įrengti dviejų tipų stoteles: vidutinio greičio krovimo stotelę (automobilis įkraunamas per 4–6 val.) ir greito krovimo stotelę (įkraunamas per 15 min.).“

Plėtrai nėra ribų

Valstybės valdoma „Lietuvos energija“ užima dominuojančią padėtį elektros ir šilumos energijos gamybos, tiekimo, elektros energijos prekybos ir skirstymo, prekybos gamtinėmis dujomis, jų skirstymo, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimo rinkose.

Grupė valdo ir eksploatuoja svarbiausius Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumus, visą šalies teritoriją apimantį skirstomąjį tinklą bei aptarnauja daugiau kaip 1,6 mln. vartotojų visoje Lietuvoje, taip pat eksploatuoja 8,5 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių, dujas tiekia daugiau kaip 560 tūkst. klientų.

Pastaruoju metu valstybinė įmonių grupė sparčiai plečia veiklą atsinaujinančių energijos išteklių srityje, yra įsigijusi vėjo elektrinių bei planuoja rengti naujus vėjo elektrinių parkus.

„Lietuvos energija“ stato atliekomis kūrenamą naują Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos, taip pat kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum“ – panašią jėgainę Kaune.

Elektromobilių ir įkrovimo stotelių daugėja

2018 metų sausio-gegužės mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruoti 177 elektromobiliai, o pernai per tą patį laikotarpį jų skaičius siekė 135. Per visus 2017-uosius įregistruoti 324 elektromobiliai.

Kol kas elektromobilių skaičius augo daugiausia dėl registruotų naujų mašinų, tačiau manoma, kad artimiausiu metu didės ir naudotų elektromobilių pasiūla.

Siekiama, kad iki 2020 metų visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 metais – 10 procentų.

Pirmiausia kuriama ir plėtojama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat pagrindiniame transeuropiniame kelių tinkle.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu prie pagrindinių šalies magistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys ir kitų valstybinės reikšmės kelių veikia 17 viešųjų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių, iki šių metų pabaigos jų bus 25, o 2019 metais, baigus Panevėžio aplinkkelio rekonstrukciją, iš viso bus 26.

Iki 2020 metų šalies savivaldybėse numatoma įrengti 100 elektromobilių įkrovimo prieigų. Iki 2022 metų visuose valstybinės reikšmės keliuose numatoma užtikrinti galimybę įkrauti elektromobilį ne mažiau kaip kas 40–50 kilometrų.

Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimu prie valstybinės reikšmės kelių (šiam tikslui panaudojamos ES fondų investicijos) rūpinasi Susisiekimo ministerija.

Įkrovimo prieigas taip pat įrengia verslo įmonės.

Viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Visose viešosiose ES fondų lėšomis įrengtose įkrovimo prieigose penkerius metus nuo jų naudojimo pradžios elektromobilius galima įkrauti nemokamai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"