Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
TRASA

Nuo lapkričio 1-osios vairuotojų laukia svarbūs draudimo pokyčiai

 
2018 10 17 13:51
Irmanto Gelūno/fotobankas nuotrauka

Vairuotojų netrukus laukia teigiami pokyčiai. Pernai Seimui patvirtinus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, neturtinės žalos asmeniui suma yra įtraukiama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą ir siekia iki 5 mln. eurų. Šiuo metu neturtinė žala gali siekti iki 5 tūkst. eurų. Šie pakeitimai galios nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims.

Labiau apsaugoti interesai

Kaip teigia R. Pocius, tie, kurie norėdavo dar labiau apsisaugoti per eismo įvykius, iki šiol neretai rinkdavosi papildomą draudimą, kuriame numatydavo didesnes išmokų sumas. Šis savanoriškas draudimas veikdavo papildomai prie privalomojo draudimo sutarties.

Nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims, įsigaliojus įstatymo pataisoms, didesnės išmokų ribos bus taikomos pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Todėl šiuo atveju draudimo bendrovės turės padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų, kuri įskaičiuojama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą.

R. Pociaus teigimu, išplečiant šias finansines „lubas“ lieka konkretaus išmokos dydžio pagrindimo klausimas. Kadangi materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme. „Teisme neturtinė žala dėl žmogaus smarkaus sužalojimo ar mirties įvertinama ir apskaičiuojama pagal specialias metodikas ir teismų praktiką, taip pat nustatoma galutinė suma“, – sako draudimo bendrovės ERGO atstovas.

Transporto priemonių savininkų žiniai, po šių metų lapkričio 1-osios pati draudimo sutarties forma ir kiti su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu susiję dokumentai nesikeis.Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, šis pasikeitimas naudingas tiek nukentėjusiesiems, tiek avarijų kaltininkams, nes dar labiau apsaugos jų interesus įvykus nelaimei.

Dabartinė riba – per žema

Pagal kol kas galiojančią tvarką, maksimali transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo suma materialinei žalai atlyginti siekia milijoną eurų. Žmogaus sveikatai padaryta žala atlyginama iki 5 mln. eurų, įskaitant 5 tūkst. eurų dėl neturtinės, dar kitaip vadinamos moraline, žalos.

R. Pociaus nuomone, dabartinės išmokų ribos per žemos ir neretai neatitinka draudėjų lūkesčių, ypač skaudžių eismo įvykių atveju, kai smarkiai sužalojami ar žūva žmonės, todėl sprendimas sumas didinti yra logiškas. „Tarkime, asmuo yra įvykio kaltininkas ir stipriai sužeidžia kitą vairuotoją. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturtinės žalos nukentėjusiajam gali maksimaliai išmokėti 5 tūkst. eurų. Tačiau jei jis kreipsis į teismą ir ten bus nustatyta, kad ši žala iš tiesų siekia 20 tūkst. eurų, likusį skirtumą kaltininkui teks sumokėti pačiam“, – aiškina draudimo ekspertas.

Tokiu atveju, pasak R. Pociaus, nepatenkintos gali likti abi pusės. Nors kaltininkas pavyzdingai draudė savo transporto priemonę, dalis finansinės naštos dėl galiojančio ribojimo už padarytą žalą vis tiek gali gulti ant jo pečių, o žalą patyręs asmuo iš kaltininko iškart gali nesulaukti visų pinigų, jei šis jų tiesiog neturės.

„Minėta situacija rodo, kad pokyčių draudimo srityje reikėjo. Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pridūrė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"