Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Žvilgsnis į ateities mokyklą

 
2018 02 13 6:00
Ugdymo priemonės sparčiai tobulėja. BETT nuotraukos
Ugdymo priemonės sparčiai tobulėja. BETT nuotraukos BETT nuotraukos

3D akiniai, vaizdo pokalbių programos, robotai padeda vaikams mokytis aktyviai ir įdomiai. Su šiomis ir daugiau naujų ugdymo technologijų supažindina kasmet Londone vykstanti švietimo inovacijų paroda BETT (British Education and Training Technology).

Ugdymo priemonės ir mokykloms skirta įranga sparčiai tobulėja, vis daugiau technologijų naudojama mokymui. BETT visada nustebina naujais atradimais ir kūrybiškomis idėjomis. Šiemet parodoje dalyvavusi Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad parsivežė iš ten daug įspūdžių ir idėjų. Kai kurioms jų įgyvendinti reikia didelių išteklių, o daliai – tik noro, pastangų ir kūrybiškumo.

Globalus mokymasis

„Sveiki, šiandien istorijos pamoką transliuojame tiesiai iš Romos Koliziejaus!“ – ekrane pasirodo grupelė moksleivių su mokytoju, už jų – įspūdingas antikos statinys. „Laba diena, sveikinamės iš Peru. Pristatysime jums savo šalį“, – kalba nacionaliniais drabužiais pasipuošę paaugliai.

Tai ne ateities mokykla. Panašios pamokos jau vyksta, galbūt ir Lietuvoje. Tam tereikia kompiuterio, programos Skype ir klasės užsienio valstybės mokykloje, kuri norėtų pasirengti ir vesti pamoką savo bendraamžiams jiems suprantama kalba. Tokios globalaus mokymosi galimybės buvo demonstruojamos BETT parodoje. Jos vaikams padeda ne tik daugiau sužinoti, iš arti pamatyti istorinius objektus, bet ir tobulinti užsienio kalbą. Lietuvos mokyklos tokiomis virtualiomis pamokomis galėtų keistis ir su užsienyje gausėjančiomis lituanistinėmis mokyklėlėmis.

Naujos technologijos leidžia tiek mokytojui, tiek mokiniams iš esmės keisti mokymąsi, kreipti jį nuo žinių įsiminimo prie kūrybiškumo, kritinio ir analitinio mąstymo. Dabartiniame globaliame pasaulyje tiesiog būtina ugdyti tokią kompetenciją. Technologijos atveria labai daug galimybių kūrybiškai, įdomiai pateikti žinias. Vaikas visai kitaip mokosi, kai pats aktyviai dalyvauja pamokoje, o ne tik klauso, ką sako mokytojas.

Pritaikyta kiekvieno poreikiams

Visas parodoje pristatytas inovacijas galima suskirstyti į tris grupes: ugdymo turinio naujoves, STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų, eksperimentinės veiklos) ir robotikos mokymui skirtas technologijas bei sprendimus mokyklų aplinkai.

Visame pasaulyje diskutuojama, kaip mokyti, pavyzdžiui, matematikos, fizikos. Gausu atvirų švietimo išteklių. Informacinės technologijos leidžia mokytojui kiekvienam mokiniui skirti individualias užduotis ir stebėti jo pažangą.

Pasak ministrės, dabar kaip tik peržiūrimos visų dalykų ugdymo programos. Svarstoma, kad galbūt neverta išradinėti dviračio, geriau pritaikyti tai, kas jau pasitvirtino kitose šalyse. Žinoma, tik mes patys galime sukurti lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos programas bei ugdymo priemones. „Bet, kabant apie kitus dalykus, būtų neišmintinga nepasinaudoti tuo, kas jau sukurta ir puikiai veikia geriausiose švietimo sistemose“, – įsitikinusi J. Petrauskienė.

Beje, kai kurios nemokamos ugdymo platformos yra išverstos ir į lietuvių kalbą, pavyzdžiui, matematikos programa „Matific“.

Nukelia į dykumas ir Arktį

Londono parodoje akį traukė technologijos ir priemonės, skirtos STEAM dalykams. Jų mokymas – iššūkis visame pasaulyje. Per parodą vykusių konferencijų dalyviams buvo įvardyta nauja problema – pasaulinė matematikos mokymo krizė. Mokyklas baigę jaunuoliai vis rečiau renkasi profesijas, kurioms reikia matematikos, skaičiavimo, analitinių įgūdžių.

Parodos lankytojus stebino dešimtys laboratorinių rinkinių, ugdymui skirti robotukai. Pasirodo, pažinti pasaulį – vaikščioti po dykumą ar džiungles, apsilankyti Arktyje – galima užsidėjus 3D akinius. Vaikams tai palieka ryškių įspūdžių, skatina kelti klausimus ir ieškoti atsakymų. Taip mokymasis tampa natūraliu pažinimo procesu, o ne prievartiniu vadovėlio skaitymu.

Technologijos padeda ir įdomiai leisti laisvalaikį, bet nebūtinai žaidžiant kompiuterinius žaidimus. „Stebėjau į parodą atėjusią klasę. Kiekvienas vaikas gavo ausines, per kurias girdėjo individualias užduotis, kokius judesius turi atlikti. Klasė statė namą. Vieni vaikai dėjo plytas, kiti dažė. Iš šono tai atrodė kaip šokis. Vaikams ši veikla suteikė daug džiaugsmo, labai juos įtraukė“, – pasakoja J. Petrauskienė.

Klasėje ir mokosi, ir ilsisi

Didelę parodos dalį užėmė inovatyvūs sprendimai, kaip gali atrodyti edukacinės erdvės. Baldų gamintojai Londone pristatė visiškai naujus mokymosi vietų modelius: išmaniuosius stalus, ant kurių paviršiaus galima rašyti, kėdes, kurios transformuojasi į pusiau gulimus fotelius ir leidžia mažiesiems mokinukams pailsėti. Taip toje pačioje klasėje sukuriama ne tik darbo, bet ir poilsio erdvė.

„Pasirinkimas pasaulinėje parodoje – įvairus kaip didžiuliame prekybos centre. Daug kas kainuoja labai brangiai, kai kas – visai nieko. Reikia atlikti gerą analizę ir padaryti namų darbus, išsiaiškinti, ko mums tikrai reikia. Buvo etapas, kai transformuodami švietimo sistemą skubėjome įsigyti tai, ką tuo metu mums siūlė kiti. Galbūt nebuvo laiko analizuoti. Dabar turime atsirinkti iš geriausių pasaulio švietimo inovacijų. Kai ką pasiimti, kai ką adaptuoti, o dalį sukurti patiems“, – apibendrina J. Petrauskienė.

Parodoje akį traukė dešimtys laboratorinių rinkinių, ugdymui skirtų robotukų. BETT nuotrauka
Parodoje akį traukė dešimtys laboratorinių rinkinių, ugdymui skirtų robotukų. BETT nuotrauka

Mokytojus gali pakeisti tik mokytojai

Mokytojų rengimas ir pritraukimas, taip pat nuolatinis klausimas – ko mokyti, ko reikės ateities piliečiams globaliame pasaulyje? – bendras visų pasaulio švietimo sistemų sopulys.

Tiesioginėms pamokoms iš kitos šalies tereikia kompiuterio, programos Skype ir klasės užsienio valstybės mokykloje, kuri norėtų pasirengti ir vesti pamoką savo bendraamžiams jiems suprantama kalba.

Globalių kompetencijų ugdymas – pagrindinis visų švietimo sistemų iššūkis šiandien. Visi sutaria, kad reikia ugdyti atsakingą, aktyvų, bendradarbiaujantį, atvirą pasauliui ir prisitaikantį prie vietos poreikių, visą gyvenimą besimokantį žmogų.

Pavyzdžiui, puikių finansinio raštingumo rodiklių pasiekę Kinijos penkiolikmečiai niekada nebuvo mokomi tokio dalyko kaip finansinis raštingumas. Gerus rezultatus lėmė ugdymas, nukreiptas į tam tikrą kompetenciją. Šiame procese labai svarbus profesionalaus mokytojo vaidmuo.

Visi sutaria, kad reikia ugdyti atsakingą, aktyvų, bendradarbiaujantį, atvirą pasauliui ir prisitaikantį prie vietos poreikių, visą gyvenimą besimokantį žmogų.
Visi sutaria, kad reikia ugdyti atsakingą, aktyvų, bendradarbiaujantį, atvirą pasauliui ir prisitaikantį prie vietos poreikių, visą gyvenimą besimokantį žmogų.

Šiandien jis keičiasi, pedagogas gauna daug naujų įrankių, kurie leidžia visai kitaip organizuoti ugdymo procesą, atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualias galimybes. Mokytojas turi būti profesionalas, gebantis atsirinkti iš visų siūlomų ugdymo priemonių ir technologijų.

Laikai, kai buvo dirbama naudojantis vienu vadovėliu ir vienu pratybų sąsiuviniu, jau praeityje. Švietimo sistemų sėkmę lemia tai, kaip įgyvendinamos mokymo programos. Jos gali būti tobulos, bet jei nebus kam profesionaliai ugdyti vaikų, nebus ir rezultato. Pasak ministrės, programų įgyvendinimas – mokytojų rankose.

„Labai patiko Williamo Arthuro Wardo mintis, kad vidutinis mokytojas pasakoja, geras mokytojas paaiškina, geresnis mokytojas parodo, o puikus mokytojas įkvepia. Turime duoti pedagogams visas reikiamas priemones, taip pat naujausias technologijas, kad visi būtų būtent puikūs mokytojai“, – tvirtina J. Petrauskienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"