Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Švietimo ministrė skundžiasi jaunų mokytojų stygiumi

 
2018 04 26 8:56
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mokytojų bendruomenė sensta – Lietuvoje mažiausiai Europoje ateina dirbti naujų mokytojų, todėl kaita būtina, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Statistika liūdniausia Europoje, Lietuvoje daugiau nei 50 proc. mokytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Vyriausias Lietuvoje dirbantis mokytojas yra 87 metų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, „jokiu būdu nereikia sakyt, kad vyresnis mokytojas kažkoks prastesnis mokytojas, jokiu būdu taip nėra“, bet tai, kad į sistemą neateina jaunų mokytojų – didžiulė problema.

„Neateina nauji, jauni, ir tokių ateinančių turime mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Mokytojų iki trisdešimties metų mes turime 4 procentus, tai rodo, kad sistema neatsinaujina“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, jau šiuo metu trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, per kelerius metus pritrūks gamtos mokslų mokytojų. Ministrė tikina, jog į tokią statistiką atsižvelgta šiemet skelbiant priėmimą į pedagogines studijas.

Kartu J. Petrauskienė teigė, kad siekiant stiprinti mokytojo profesiją reikia ne tik valstybės indėlio, bet ir palaikančio bendruomenės požiūro.

„Valstybė gali stiprinti mokytojų rengimą, nuosekliai kelti atlyginimus, ir tie žingsniai daromi, ir etatinis mokytojų apmokėjimas sietinas su tuo. Bet jei mes būdami tėvai negerbsime mokytojų, negerbsime šios profesijos, jos svarbos, ir transliuosime tai savo vaikams, (tai darys neigiamą įtaką – BNS), tai irgi labai didelis ir svarbus faktorius“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijai pristačius apžvalgą apie padėtį šalies mokyklose paaiškėjo, kad švietimo kokybės atotrūkis skirtingose savivaldybėse yra didžiulis: daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio.

Anot apžvalgos, pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Tuo metu geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pernai per pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimą pasiekė lietuvių kalbos pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.

Ministerijos parengtoje apžvalgoje taip pat pažymima, kad kaimo vaikams pasivyti Vilniaus bendraamžių pasiekimų vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"