Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Švietimas – stipresnei Europai kurti

 
2018 01 04 8:18
ec.europa.eu nuotrauka

Kaip formuoti savo ateitį reaguojant į struktūrinius pokyčius Europoje ir kylančias problemas? Turime didinti kiekvieno asmens, ekonomikos ir visos visuomenės atsparumą. Taip Europos Sąjungos (ES) gyventojams suteiksime galią valdyti savo gyvenimą, taip jie galės susikurti norimą darbą, panaudoti savo gebėjimus ir tapti aktyviais visuomenės nariais.

Mūsų ekonomika privalo išlikti konkurencinga. Turime skatinti inovacijas ir kūrybiškumą. Atsparumas – tai klijai, padėsiantys sulipdyti įtraukią ir teisingą visuomenę.

Švietimo sistema turi suteikti žmonėms reikalingų gebėjimų, kurie padėtų prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Šiandien atsparumui didinti būtinas švietimas, mokymasis visą gyvenimą, mobilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Ateityje šie veiksniai bus dar svarbesni užtikrinant įgūdžius bei kompetencijas, mažinant nelygybę, skatinant verslumą, puoselėjant stabilią bei demokratišką visuomenę ir sprendžiant migracijos bei globalizacijos problemas.

Už savo švietimo sistemas atsakingos pačios valstybės narės, tačiau ir ES vaidmuo labai svarbus skatinant reformas ir modernizavimą. Jau daug pasiekėme, pavyzdžiui, pavyko sumažinti jaunuolių, kurie nebaigia mokyklos, skaičių. Bet reikia padaryti daugiau.

Todėl Europos Komisija parengė naujų tikslų ir standartų rinkinį. ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge lapkričio 17 dieną jam pritarė valstybių ir vyriausybių vadovai.

Švietimo sistema turi suteikti žmonėms reikalingų gebėjimų, kurie padėtų prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Turime kuo geriau išnaudoti švietimo potencialą ir dar labiau suvienyti europiečius, sukurti dar stipresnes atviras bendruomenes.

Siekdami šio tikslo ketiname drauge su valstybėmis narėmis kurti tikrą Europos švietimo erdvę. Kad pasaulinio lygio institucijos galėtų sklandžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, reikia abipusio aukštojo mokslo diplomų ir vidurinio ugdymo atestatų pripažinimo bei Europos universitetų tinklo.

Visokeriopai skatiname mobilumą. Iki šiol net 9 mln. ES piliečių, iš jų 133 500 iš Lietuvos, pasinaudojo „Erasmus+“ ir ankstesnių programų teikiama galimybe mokytis, mokyti ar savanoriauti kitoje šalyje. Siekiame, kad šis skaičius iki 2025 metų padvigubėtų – nuo 3,7 iki 7,5 proc., o tam reikia kur kas daugiau lėšų.

Jyrki KATAINENAS
Jyrki KATAINENAS

Taip pat tariamės su valstybėmis narėmis dėl naujų platesnio užmojo tikslų. Pavyzdžiui, siekiame prastai besimokančių asmenų sumažinti nuo 15 iki 10 proc., o mokyklos nebaigiančių – nuo 10 iki 5 procentų.

Visą gyvenimą žmogui tenka mokytis naujų dalykų. Kuo anksčiau pradeda, tuo geriau. Todėl skatiname kokybišką ankstyvąjį ugdymą. Taip pat siekiame, kad 2025 metais 25 proc. žmonių dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose.

Dar vienas svarbus tikslas – kad visi jauni vidurinį išsilavinimą įgiję europiečiai 2025 metais, be savo gimtosios kalbos, gerai mokėtų dvi užsienio kalbas. Ketiname nustatyti naujus tikslus ir skaitmeninių įgūdžių bei verslumo srityse, pavyzdžiui, kad kiekvienas Europos jaunuolis baigdamas mokyklą būtų bent kartą dalyvavęs tikroje verslo veikloje.

Pokyčiai neįmanomi be mokytojų, todėl turėtume juos labiau remti. Švietimo kokybė labai susijusi su Europos šešių milijonų mokytojų žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais. Turime mokytojams suteikti galimybių juos nuolatos tobulinti. Kartu turime kelti mokytojo profesijos prestižą ir gerinti jų darbo sąlygas, taip pat ir finansines.

Labai svarbu ir mokytojų autonomiškumas. Siekiame, kad dar daugiau mokytojų dalyvautų interneto platformos „eTwining“ (didžiausio mokytojų tinklo pasaulyje) veikloje ir konsultuotų politikus mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi klausimais.

Tiboras NAVRACSICSIUS
Tiboras NAVRACSICSIUS

Visų šių iniciatyvų tikslas – suteikti galių asmenims, kad jie kuo geriau pasinaudotų savo galimybėmis kurti teisingą ir atsparią ekonomiką bei visuomenę.

Švietimas suteikia žinių ir gebėjimų kiekvienam gyventi visavertį gyvenimą ir ugdo pasitikėjimą savimi bei pagarbą kitiems žmonėms.

Jis padeda mums kurti bendrą ateitį. Švietimas turi teikti naudos visiems Europos gyventojams. Esame pasirengę to siekti bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis.

JYRKI KATAINENAS

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas

TIBORAS NAVRACSICSIUS

Už švietimą atsakingas Europos Komisijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"