Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Švediškas stalas mokyklose: pakaunė perkando, Kaunas – dar ne

 
2018 02 21 12:00
Vakarų šalyse švediško stalo principas taikomas ten, kur vaikų maitinimas mokyklose yra nemokamas.
Vakarų šalyse švediško stalo principas taikomas ten, kur vaikų maitinimas mokyklose yra nemokamas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai pernai vasarą pasiūlė Kauno miesto ir rajono savivaldybėms gerinti moksleivių maitinimą ugdymo įstaigose – ilginti pietų pertraukas, maistą tiekti ne porcijomis, o pagal švediško stalo principą. Šešiose pakaunės mokyklose naujovė prigijo, o laikinojoje sostinėje ji buksuoja.

„Šiuo metu beveik visose Kauno miesto savivaldybės žinioje esančiose ugdymo įstaigose vaikai maitinami įprasta tvarka, tačiau susiduriama su kokybės užtikrinimo trūkumais. Todėl nuo šių metų rugsėjo 1‑osios dešimtyje Kauno mokyklų planuojama taikyti bandomąjį mokinių aptarnavimo modelį pagal švediško stalo principą“, ‑ „Lietuvos žinioms“ tvirtino Kauno miesto merijos Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Nuo šių metų rugsėjo 1‑osios dešimtyje Kauno mokyklų planuojama taikyti bandomąjį mokinių aptarnavimo modelį pagal švediško stalo principą.

Tik pradeda diegti

Naujovę numatyta diegti Panemunės, „Paparčio“ ir Suzukio pradinėse mokyklose, Kauno technologijos universiteto (KTU) Vaižganto progimnazijoje, Dainavos ir Martyno Mažvydo pagrindinėse mokyklose, „Nemuno“ bei Jono ir Petro Vileišių mokyklose-daugiafunkciuose centruose, KTU Inžinerijos licėjuje ir Kauno jaunimo mokykloje.

„Tiesa, jau šiuo metu yra prasidėjęs savotiškas bandomasis laikotarpis. „Nemuno“ mokykloje-daugiafunkciame centre veikia švediško stalo principas. Mokiniams pavalgyti skirta 30 minučių ilgoji pertrauka. Pietūs pradinių klasių mokiniams yra dengiami, tačiau mokiniai turi patys įsidėti salotų ir pasirinkti karštą garnyrą. Jiems talkina mokytojos ir mokytojų padėjėjos. Ši mokykla apskritai pereina prie sveikos mitybos koncepcijos ir ne tik tiekia sveiką maistą, bet ir diegia sveikos mitybos įgūdžius auklėtiniams bei ugdo valgymo kultūrą. Baigus remonto darbus, mokykla galės visiškai įgyvendinti švediško stalo principą ir sukurti šiuolaikišką, maitinimui skirtą aplinką“, – sakė V. Mažeika.

Anot Švietimo skyriaus vedėjo, pamažu pereinamasis laikotarpis prasideda ir Suzukio pradinėje mokykloje bei Dainavos progimnazijoje. Tenykščiai auklėtiniai mokomi savarankiškumo, jiems suteikiama apsisprendimo laisvė renkantis maistą, patiems apsitarnaujant ir susitvarkant valgymo vietą.

Kauno merijos Aprūpinimo skyriaus duomenimis, pernai mokyklų virtuvėms skirta 53,3 tūkst. eurų. Suremontuotos dvi – „Ryto“ ir Panemunės pradinių mokyklų – virtuvės. Šiemet mokyklų virtuvių remontui skirta 668 tūkst. eurų. Už juos bus suremontuotos devynių mokyklų, kurios įgyvendins švediško stalo principą, virtuvės.

„Pinigų skirta ir mokyklų renovacijos projektams parengti (apytiksliai 1500 eurų vienam projektui). Atsižvelgiant į įstaigų poreikius, taip pat bus perkama įranga – stacionarūs gartraukiai, nerūdijančio plieno stalai, kepimo krosnys-plokštės ir marmitai. Projektą tikimasi įgyvendinti iki šių metų rugsėjo 1 dienos“, – dėstė V. Mažeika.

Startas buvo sklandus

Ugdymo įstaigos valgykla turi tapti vieta, skirta ne tik ramiai pavalgyti, bet ir pabendrauti, pailsėti, sukaupti energijos tolesniam darbui.

Ugdymo įstaigos valgykla turi tapti vieta, skirta ne tik ramiai pavalgyti, bet ir pabendrauti, pailsėti, sukaupti energijos tolesniam darbui. Tokiu principu vadovaujasi Kauno rajono savivaldybė, sėkmingai įgyvendinanti bandomąjį švediško stalo modelį mokyklose.

„Praėjusių metų vasarą, priėmusi ministerijų pasiūlytą iššūkį, Kauno rajono savivaldybė operatyviai pradėjo ir toliau vykdo veiklą šioje srityje. Naujam maitinimo modeliui diegti buvo atrinktos šešios mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla. Jos yra nevienodo tipo: skiriasi mokinių amžiaus grupės ir maitinimo organizavimo būdas“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Ūkio poskyrio vyr. specialistė Žydra Narbutienė.

Kauno rajono taryba pernai minėtoms mokykloms skyrė 9548 eurus valgyklų įrangai ir inventoriui įsigyti, jaukesnei aplinkai kurti.

Ilgins pietų pertrauką

Karmėlavos B. Buračo gimnazija savitarnos modelį nuo šių mokslo metų pradėjo taikyti priešmokyklinio ugdymo grupėms, vėliau – pradinių klasių mokiniams. Vaikai, prižiūrimi auklėtojų, per pietus apsitarnauja patys – įsideda norimą pageidaujamų patiekalų kiekį. Pastebima, kad vaikai valgo noriai, maisto atliekų beveik nebūna. Gimnazija ateityje planuoja naują modelį taikyti visiems be išimties mokiniams. Tam tikslui ketinama nustatyti 1 val. pietų pertrauką, įsigyti reikiamos įrangos ir inventoriaus.

„Savitarnos modelį pirmiausia pradėjome diegti priešmokyklinio ugdymo klasėms. Jas pasirinkome neatsitiktinai – priešmokyklinukams nereikia niekur skubėti. Šie vaikai jaučiasi išskirtiniai – jie ne tik gali patys įsipilti sriubos bei vandens su citrina, įsidėti salotų, bet ir pasirinkti antrąjį patiekalą. Vaikai jau moka puikiai naudotis peiliu ir šakute, tėveliai teigia, kad šiais įrankiais vaikai naudojasi ir namuose“, – pasakojo Ringaudų pradinės mokykla direktorė Aldona Čibirienė.

Anot jos, kitais metais šie vaikai jau bus pirmokai, mokantys elgtis prie stalo, o mokykla toliau plėtos projektą. A. Čibirienė apgailestavo, kad kol kas nėra galimybių švediško stalo principo taikyti visiems ugdytiniams.

Vilkijos gimnazija dalinę savitarną valgykloje įdiegė nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos – visi mokiniai patys rinkosi salotas ir garnyrą. Einant mokslo metams šis aptarnavimo principas buvo išplėstas ir pradėtas taikyti visiems nemokamą maitinimą gaunantiems bei kitiems mokiniams. Švedišku stalu šiuo metu džiaugiasi 166 socialiai remtini mokiniai, 150 kitų mokinių ir apie 50 darbuotojų.

Naikina socialines ribas

Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla taikyti naują modelį pradėjo aptarnaudama pradinių klasių mokinius. Visi jie, įskaitant ir gaunančiuosius nemokamą maitinimą, pietauja kartu. Ugdymo įstaigos vadovai tikisi, kad naujas modelis panaikins socialines ribas tarp vaikų. Valgykloje įrengti keli savitarnos stalai, pritaikyti atskiroms mokinių klasėms. Pasak direktorės Valės Urbelienės, įdiegus naują maitinimo modelį, išryškėjo teigiami pokyčiai: mokiniai mokosi savarankiškumo, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, vaikai skatinami valgyti sriubas, daržoves, sumažėjo nesuvalgomo maisto, pradėjo valgyti gerokai daugiau vaikų.

Raudondvario gimnazijoje įvestas bendras „švediškų pietų“ lėkštės mokestis visiems mokiniams, norintiems dalyvauti šiame projekte. Gimnazija suprojektavo ir įrengė savitarnos stalus ir kitą įrangą. Ugdymo įstaigos vadovai vardijo teigiamus pokyčius: daugiau bendruomenės narių lankosi valgykloje, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra.

Lapių pagrindinės mokyklos vadovai atsižvelgė į šios ugdymo įstaigos specifiką ir naują maitinimo modelį pradėjo taikyti tik vyresnių klasių socialiai remtiniems mokiniams, gaunantiems nemokamą maitinimą. Šiais metais planuojama įtraukti ir 1–4 klasių mokinius. Mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Danutė Šatienė tikino, kad per kelis naujo modelio taikymo mėnesius pagerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai, jie valgykloje kur kas mandagiau bendrauja. Tačiau didžiausias naujo metodo privalumas yra tas, kad maistas yra visada šiltas, nes mokiniai jo įsideda prieš pat valgydami.

Tėvai nenoriai pritaria

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė neturintys informacijos, kaip bandomosiose savivaldybėse sekasi įgyvendinti švediško stalo principą. „Jį taikančios įstaigos neįpareigotos dabar atsiskaityti ministerijai. Informacijos prašysime pasibaigus mokslo metams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Jo teigimu, galimybė taikyti modelį, kai vaikai patys įsideda maisto, buvo visada. Ji išlieka ir šiuo metu rengiamame naujame vaikų maitinimo tvarkos apraše. „Taikyti ar netaikyti šį modelį, sprendžia pačios savivaldybės, nes svarbiausia sąlyga – finansiniai dalykai: reikia, kad tėvai sutiktų vienodai mokėti už vaikų maitinimą, neatsižvelgdami į tai, ką ir kiek mokykloje jų vaikai suvalgys. Galbūt dėl daugelio tėvų nepritarimo šis modelis nėra plačiai paplitęs. Vakarų šalyse jis taikomas ten, kur vaikų maitinimas yra nemokamas (valstybės finansuojamas), tada nesusiduriama su tėvų pasipriešinimu“, – aiškino ministerijos atstovas.

Kita alternatyva – kai vaikai turi elektronines korteles ir jomis atsiskaito už konkrečius suvalgomus patiekalus. Vaikams neapsimoka taupyti, nes jie negali išsigryninti pinigų, todėl patiekalus renkasi laisviau. „Tėvams ši atsiskaitymo forma turėtų patikti, nes jie moka tik už savo vaiko suvalgytą maistą, o ne už teorinį visų vaikų suvalgytą vidurkį“, – dėstė SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas.

A. Kranauskas neslėpė, jog ministerija yra gavusi skundų ir nuotraukų, liudijančių, kad kai kur švediško stalo principas taikomas primityviai ir formaliai: padedamas puodas ar kibiras, iš kurio vaikai patys dedasi maistą. „Nemanome, kad tai vaikams patrauklu ir skatinta sveiką mitybą. Be abejo, labai svarbu valgymo aplinkos ir patiekalų estetika – vaikai tam yra itin jautrūs. Taigi, maitinimo paslaugos teikėjai, taikantys švediško stalo variantus, turėtų to nepamiršti“, ‑ pabrėžė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"