Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

ŠMM auditas: lietuvių kalbos instituto direktorė įsidarbino save projekte

 
2018 03 27 12:00
Lietuvių kalbos instituto vadovė Elena Jolanta Zabarskaitė./
Lietuvių kalbos instituto vadovė Elena Jolanta Zabarskaitė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvių kalbos instituto vadovė Elena Jolanta Zabarskaitė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte, nustatė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) auditoriai.

„Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė, neatsižvelgdama į 2017 metų pradžioje atlikto audito pateiktas pastabas dėl kitų direktorės sudarytų darbo sutarčių ir jos darbo laiko nederinimo su ministerija, be ministerijos, kaip darbdavio, žinios, 2017 metais papildomai įsidarbino instituto vykdomame EK finansuojamame projekte „eTranslation TermBank“ kaip projekto vadovė ir vyriausioji specialistė“, – pranešime teigia ministerija.

Pasak ŠMM, institute nustatyta ir kitų pažeidimų: institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, o darbuotojams, einantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Ministerijos teigimu, tai, kad institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į biudžetą netinkamai panaudotas lėšas, nustatyta dar 2015-aisiais. Įstaiga buvo įsipareigojusi per trejus metus į valstybės biudžetą grąžinti 47,7 tūkst. eurų dalimis po trečdalį sumos kasmet. Tačiau per šių metų sausį vykdytą auditą nustatyta, kad institutas 2017-aisiais grąžino tik 4840 eurų, t. y. mažiau nei trečdalį numatytos metinės sumos.

Pasak pranešimo, netinkamai planuota ir vertinta instituto veikla, t. y. dokumentai tvirtinti direktoriaus įsakymais be instituto Mokslo tarybos pritarimo.

„Nerasta įrodymų, kad Mokslo taryba būtų vertinusi, kaip institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius“, – tvirtina ministerija.

Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams nepagrįstai taikyti skirtingi užmokesčio koeficientai. Pavyzdžiui, vieniems vyriausiems mokslo darbuotojams nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,84, kitiems – 7,35.

„Direktorė E. J. Zabarskaitė dėl audito metu rastų pažeidimų įspėta ir informuota, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta, jei per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat darbo pareigų pažeidimai“, – teigiama pranešime.

Praėjusį pirmadienį institute ŠMM inicijavo veiklos ir finansinį auditą, bus tikrinami pernykščiai ir šių metų finansiniai dokumentai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pernai gruodį pranešė, kad aiškinasi situaciją, ar E. J. Zabarskaitė nesprendė savo ir bendraautorių parengtos monografijos „Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė kurti analizė“ leidybos klausimų. Ji pati tuomet teigė, kad monografiją rengė ne kaip instituto direktorė, o kaip darbuotoja.

Ką nutylėjo Švietimo ir mokslo ministerija

2018 m. kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino tikrovės neatitinkantį ir klaidinantį pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) atliktus audito veiksmus.

Teigiama, kad LKI direktorė prof. E. J. Zabarskaitė neva buvo papildomai save įdarbinusi Instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojamame projekte. Ją įdarbino oficialiai įgaliotas asmuo – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, o pati direktorė dar anksčiau buvo gavusi pačios ŠMM oficialų leidimą papildomai dirbti mokslinį darbą – būtent tokioms funkcijoms atlikti ji ir buvo įdarbinta Europos Komisijos projekte.

Toliau rašoma, kad LKI negrąžino į valstybės biudžetą netinkamai panaudotų lėšų. ŠMM tas lėšas buvo skyrusi LKI vidinei restruktūrizacijai įvykdyti – kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams sumokėti. Dėl objektyvių priežasčių dalis kompensacijos lėšų buvo perkelta mokėti į 2015 m., o didžioji dalis lėšų dėl nuo 2009 m. drastiškai sumažėjusio biudžetinio LKI finansavimo buvo panaudota Instituto darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, nes Instituto darbuotojams vėluodavo atlyginimai, o Institutas siekė išlaikyti mokslinį potencialą, todėl darbuotojų stengėsi neatleisti. Šias būtinąsias išlaidas ŠMM pripažino „netinkamai panaudotomis“ ir 2016 m. įpareigojo jas grąžinti per trejus metus iš Instituto uždirbtų lėšų. ŠMM informacija apie per 2017 m. sumokėtos 30 proc. metinės sumos yra pasenusi ir nebeaktuali, nes įsiskolinimas jau likviduotas, grąžinus visas 2016 m. įsipareigotas grąžinti lėšas. Institutas 2016 m. ŠMM negalėjo grąžinti visų lėšų, nes didesnę dalį uždirbtų lėšų skyrė Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, kurio poreikis visuomenei yra nuolatinis, leidybai.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl Instituto vyriausiųjų mokslo darbuotojų darbo užmokesčio koeficientų nustatymo ŠMM Vidaus audito skyrius patvirtintame priemonių įgyvendinimo plane 2018 m. vasario mėnesio pradžioje rekomendaciją įvertino kaip jau įgyvendintą, todėl 2018 m. kovo 26 d. viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie darbo užmokesčio koeficientų netolygumus jau nebėra aktuali. Tačiau pabrėžiame, kad darbo užmokesčio koeficientai Instituto mokslo darbuotojams nustatyti atsižvelgus į nustatytus darbo užmokestį galinčius diferencijuoti kriterijus bei atitiko Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtas koeficientų ribas.

ŠMM nutylėjo, kad jos kasmet atliekami LKI veiklos ir finansiniai auditai turi politinį tikslą asmeniškai paveikti Instituto direktorę E. J. Zabarskaitę (tai 2018 m. sausio 28 dieną viešai pripažino ŠMM viceministras G. Viliūnas), o patys audito veiksmai atliekami galimai nesilaikant galiojančių teisės normų ir etikos taisyklių ir todėl buvo apskųsti LR Seimo kontrolieriams ir LR Seimo Audito komitetui. Seimo kontrolieriai įpareigojo ŠMM per 30 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, bet Ministerija šį prašymą ignoravo: atsakymas iki šiol nėra gautas. Seimo Audito komiteto atsakymo dėl ŠMM atliekamų audito veiksmų Lietuvių kalbos Institute taip pat laukiama.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"