Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Smagiau amžėti, o ne senti

 
2018 07 16 9:51
Projekto „Amžius nėra kliūtis“ rengėja, Rygos Stradinio universiteto mokslininkė Jelena Kolesnikova.
Projekto „Amžius nėra kliūtis“ rengėja, Rygos Stradinio universiteto mokslininkė Jelena Kolesnikova. Povilo Sigito Krivicko nuotrauka

NORDPlus – tai Šiaurės šalių Ministrų tarybos remiama mokymosi visą gyvenimą programa „Amžius nėra kliūtis“. Per dešimt tūkstančių brandaus amžiaus gyventojų Šiaurės ir Baltijos šalyse patiria jos naudą. Ji vis stipriau juntama ir Lietuvoje. Birželio pabaigoje Taline vyko trečiasis partnerių susitikimas, kuriame buvo toliau aptariami ugdymo programų projektai.

Į šį susitikimą vyko mūsų šalies atstovai – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus, darbo grupių nariai ir instruktoriai Irena Krikščiukaitienė, Gediminas Kuliešis, Eugenijus Kojelis ir šio rašinio autorius.

Pasiūlėme kolegoms estams ir latviams paieškoti amžėjimo atitikmens jų kalbose, nes, jie sakė, kol kas apie tai dar negalvoję.

Ką reiškia „amžėti“ lietuviškai

Kaip teigia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLK), veiksmažodis amžėti, amžėja, amžėjo pasirodė vartosenoje vengiant, kai kurių žmonių nuomone, įžeidaus pasakymo (pa)senti, (pa)sensta, (pa)seno. Jis vartojamas tarsi platesne reikšme „sukakti tam tikrą amžių“, pvz.: „Juk daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“, – savo požiūrį išreiškė Povilas Sigitas Krivickas, publicistas,“ – sakoma VLK pareiškime. Dauguma vedinių reiškia procesą, kurio metu darosi ar savaime atsiranda pamatiniu žodžiu pasakytas daiktas, asmuo ar reiškinys, teigia „Lietuvių kalbos gramatika“ ( T. 2“, Vilnius, 1971, p. 258, § 394).

Taigi amžėti atveju – atsirandanti ypatybė – amžius. Šio daiktavardžio senumo reikšmė sintaksiškai aktualizuojama, pavyzdžiui, šiuose „Lietuvių kalbos žodyne“ fiksuotuose sakiniuose: Amžiuje žmogus, jau nori miego. Jau amžiuo (amžiuje) vyras (t. y. pagyvenęs). Todėl amžėti, amžėjimas – gali būti įprastų senti, senėjimo, senatvės pakaitai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių pakaitų (plg. senjoras, –ė vietoj pensininkas, –ė).

Beje, tikroji žodžio „pensija“ reikšmė yra „reguliari išmoka“. Todėl XVIII amžiuje Vilniaus universiteto studentai, gaudavę finansinę paramą, buvo vadinami./.. pensininkais.

Dar kartą tarytum studentais pasijutome ir mes Talino „PeoLeo“ viešbučio konferencijų salėje. Pasiūlėme kolegoms estams ir latviams paieškoti amžėjimo atitikmens jų kalbose, nes, jie sakė, kol kas apie tai dar negalvoję.

Deja, amžėjimas pakiša ir nemalonių siurprizų. Tai dar kartą teko patirti lėktuvui artėjant prie Talino Lennarto Meri oro uosto. Apėmė nemalonus silpnumas ir atrodė, kad gali netrukus apleisti sąmonė. Iškviestas stiuardas atsinešė nedidelį deguonies balionėlį ir ant veido uždėjo kvėpavimo kaukę. Silnumas praėjo, bet, nutūpus lėktuvui, prie trapo jau laukė greitosios pagalbos automobilis. Medikai rado kritusį kraujo spaudimą: 90x50, prijungė lašelinę ir stebėjo, kol subėgs į kūną didokas skysčio butelis. Visai atsigavęs, sužinojau, kad pasitiko ketvirtoji Talino greitosios pagalbos brigada: medikės Maire Maamets, Maria Molder ir vairuotojas-sanitaras Joel Raide. Kartu nusifotografavome ir likome bičiuliais. Juolab kad, pasirodo, daktarės M. Maamets dukra taip pat yra žurnalistė. Ta proga sužinojome, jog estai turi savą žodį pavadinti žurnalistui – ajakirjanik, kas arčiausiai atitinka mūsų laikraštininką.

Kam skiriamas projektas „Amžius nėra kliūtis“

Grįžkime prie projekto „Amžius nėra kliūtis“. Prisimintina, kad jo tikslinė auditorija – tai visi Baltijos šalių gyventojai prieš išeinantys į pensiją ir ankstyvo pensinio amžiaus, ypač gyvenantys miestų daugiabučiuose namuose. Konkretus projekto tikslas yra kurti mokymo programas, metodikas, mokymo medžiagą ir rengti dėstytojus, kurie dirbs su tiksline auditorija pagal atitinksmus modulius. Jie yra tokie: 1. Kaip išgyventi po išėjimo į pensiją, kokią pagalbą galite gauti, kaip pradėti mažą verslą; 2. Kaip išlaikyti fizinę sveikatą; 3. Kaip išlaikyti psichinę sveikatą ir įgyti naujų žinių, įgūdžių bei 4. Kaip išvengti vienišumo ir jį įveikti.

Atsiranda galimybės organizacijoms teikti paraiškas ir gauti paramą, kad būtų galima keistis lektoriais ir instruktoriais tarp Šiaurės ir Baltijos šalių. Tokios iniciatyvos ėmėsi Latvijos pensininkų federacija, kuriai pavyko gauti finansinę NORDplus paramą šiam svarbiam projektui. Bendradarbiauti kuriant ir vykdant projektą „Amžius nėra kliūtis“ latviai pakvietė kolegas iš Estijos pensininkų bendrijų asociacijos ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“.

Pernai vasarą Latvijos sostinėje vyko pirmasis projekto „Amžius nėra kliūtis“ partnerių susitikimas. Jis surengtas Rygos Stradinio universitete (RSU), kurio mokslininkai atlieka svarbius vyresnio amžiaus žmonių socialinės padėties ir integravimo į aktyvesnę veiklą tyrimus. Konkrečiai tai reiškia būtinybę sudaryti mokymo programą tiek žmonėms, išėjusiems į pensiją, tiek ir tiems, kas yra priešpensijinio amžiaus. Tam reikia atitinkamos metodologijos ir mokymo priemonių, o taip pat parengti mokymo instruktorius.

Pagal minėtus modulius bus rengiami paskaitų ir užsiėmimų ciklai. Viso projekto trukmė numatoma dvejiems su puse metų. Modulių parengimui vadovauja Latvijos mokslininkai. Informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Oficialiai bendraujama anglų kalba. Tačiau, partneriams susitarus, galima vartoti ir rusų kalbą, kurią prisimena ir moka vyresnio amžiaus piliečiai.

Projektui įgyvendinti svarbu pasitelkti žmones, turinčius atitinkamų žinių, įgūdžių ir realios patirties. Pirmiausia tai galėtų būti suinteresuoti asmenys – buvę dėstytojai, profesoriai emeritai, kurie noriai dalintųsi savo sukauptomis žiniomis ir patyrimu. Minėtame Rygos Stradinio universitete šiam darbui pasitelkiami vyresniųjų kursų studentai. Tobulinti programas padeda Estijos „Trečios jaunystės universitetas“. Būtų labai svarbu panašios pagalbos sulaukti ir iš Lietuvos mokslo bei kultūros įstaigų. Kaip sako projekto „Amžius nėra kliūtis“ vadovas Martinš Valters, jame savanoriškai dalyvaujantys lektoriai, be kita ko, ir patys nemokamai gaus naujų vertingų žinių. Projekto dalyviams atsiranda galimybių pritaikyti savo žinias ir patirtį, kad padėtų vyriausybėms, savivaldai ir tikslinėms grupėms garbingai spręsti aktualias problemas.

Pagal projektą „Amžius nėra kliūtis“, 2018 metų ruduo bus skirtas dėstytojams pasirengti, o 2019-aisiais jau vyks užsiėmimai tikslinėse auditorijose. Viso projekto trukmė numatoma dvejiems su puse metų – iki 2019-ųjų gruodžio.

Kas yra Oraus amžėjimo akademija

Išėję į pensiją, žmonės dažnai praranda kolegas ir netgi bičiulius. Savivaldybės stengiasi jiems padėti organizuodamos Dienos centrus. Su vienu iš tokių mus maloniai ir išsamiai supažindino kolegos estai. Centras priklauso Estijos „Pagyvenusių žmonių savitarpio pagalbos ir patarimų asociacijai“ (VENU). Ši organizacija vienija pensinio amžiaus žmones, kurie turi teigiamą požiūrį į gyvenimą ir jį grindžia principu – padėdamas kitiems padedi sau.

Centro vadovas Heino Hankewitzas papasakojo, kad VENU savo veiklą pradėjo 1995 metų spalį Estijos labdaros fondui padedant. Kitų metų vasarą persikėlė į renovuotą gražų ir erdvų (apie 1000 kv. m ploto) dviaukštį medinį namą garsaus Kadriorgo parko pašonėje. Talino miesto savivaldybė suteikė lengvatinę trisdešimties metų nuomą su galimybe pratęsti. Centrui labai pasisekė, kad jo veiklą dosniai remia ne tik vietiniai, bet ir užsienio partneriai. Tarp jų – Berlyno socialinės rūpybos organizacijos (Socialwerk Berlin e. V.) įkūrėja ir vadovė Kate Tresenreuter, jos šeima ir bičiuliai.

Visas Centro darbas grindžiamas labdara ir savanoriškumu. Daug asociacijos narių imasi vienos ar kelių užduočių, kurias jie nori įgyvendinti. Viename kambaryje sutikome guvią senjorę pedagogę Liją, kuri bendraamžiams dėsto anglų kalbą. Kitame šeimininkas Heino rodo tvirtą platų stalą, kurį pagamino ir padovanojo vienas Centro bendruomenės narys. Gražios erdvios auditorijos paskaitoms, jaukūs dovanotais baldais apstatyti kambariai susitikimams ir bendravimui. Naudingų knygų biblioteka, erdvus valgomasis su moderniška virtuve. Gretimame vienaukščiame pastate – nedidelis viešbutis „POSKA villa“ svečiams arba šiaip pakeleiviams, kurie apsistodami papildo Centro biudžetą. Šalimais nemažą plotą užima sodas ir daržas, kuriame triūsia agronomijos mėgėjai, o jų užaugints derlius mielai naudojamas ruošiant skanius patiekalus.

Centre turi geras sąlygas veikti penkiolika grupių pagal interesus. Jose konsultantais dirba senjorai ekspertai, turintys didelę patirtį savo srityje. Be paskaitų dar rengiami koncertai, bičiulių vakarėliai ir daug kitų patrauklių susitikimų. Kiekvienas gali rasti kažką gera pagal savo skonį. Nuolatinės yra lauko parodos. Labai laukiami vasaros renginiai – sodo vakarėliai ir kelionės. Be to, konsultacijas reguliariai teikia gydytojai, psichologas, psichoterapeutas ir teisininkas. Taip pat yra anūkus auginančių ir našlių grupės. Šiuo metu VENU asociacija jungia beveik 400 narių, tačiau per metus jos veikloje dalyvauja maždaug pusantro tūkstančio vyresniųjų. Kiekvieną dieną apie šimtas smalsių žmonių aplanko šiuos namus. Centras darbo dienomis veikia nuo devintos ryto iki vidurnakčio, įskaitant savaitgalius ir valstybines šventes. VENU 2001 metais pripažinta geriausia Estijos ne pelno siekiančia organizacija, o 2013-aisiais tapo draugiškiausia pagyvenusiems žmonėms. Šiaip jau ji yra atvira visiems vyresnio amžiaus iniciatyviems piliečiams, kurie nori išlaikyti aktyvų požiūrį į gyvenimą. Centro vadovas Heino Hankewitz‘as šypsodamasis sako: „Sveiki atvykę į šį jaunimo klubą pagyvenusiems žmonėms!“

VENU centras dažnai yra pelnytai ir pagarbiai vadinamas Oraus amžėjimo akademija. Mums tikrai buvo ko nuoširdžiai ir tyliai lietuviškai pavydėti bičiuliams estams. Nors jie mūsų anekdotinėje tautosakoje laikomi lėtapėdžiais, bet sugeba toli mus aplenkti.

Kaip rinktis tarp dvasios peno ir duonos

Gražūs užmojai, tačiau jiems įgyvendinti neužtenka vien gerų norų ir su dosniomis rėmėjų lėšomis. Nemažiau svarbu, kad būtų entuziastų, galinčių darbuotis. Tokių reikia tiek VENU organizacijoje, o taip pat ir dalyvių renginiuose, užsiėmimuose. Apie tai, gerdami kavą ir skanaudami vietos šeimininkių patiektą varškės pyragą, įsišnekome su Heino Hankewitzu bei jo pagalbininke Helle Maeltsemees. Ponia Helle yra 37 metus buvusi vienos Talino ligoninės vyriausioji gydytoja. Ji sakė: „Užauginau vaikus, sulaukiau anūkų ir pasakiau sau – gana! Kol turiu sveikatos, dirbsiu anūkams.“ Kartu su mumis prie stalo sėdėjo septynmetis Lennartas, kuris meiliomis akutėmis žiūrėjo į senelę, nors ir nesuprato jos rusiškai tariamų žodžių. Berniukas taip pat dalyvavo ir senelės mums padovanotoje ekskursijoje po Estijos nacionalinę dailės galeriją, kuri yra netoli Oraus amžėjimo akademijos.

Pokalbyje prie kavos puodelio dalyvavęs Estijos pensininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Andres Ergma sakė, kad „viena rimčiausių problemų pagyvenusiems žmonėms tenka įvardinti pensijų dydį. Lėšų stygius rimtai susiaurina galimybes tų, kas peržengė tam tikrą amžiaus ribą. Dėl to tenka daug ko atsisakyti.“ Vis sunkiau tampa rinktis tarp dvasinio peno ir tiesiog duonos kasdieninės. O juk dar norisi sau leisti į gerą koncertą, spektaklį ar parodą nueiti, bet su dabartinėmis kainomis tenka pasilikti namie (tiesa, kai kurios kultūros organizacijos teikia senjorams tam tikrų nuolaidų ir lengvatų). Štai čia Talino gyventojams ateina į pagalbą VENU namai ir jų svetingi šeimininkai.

Tiesa, pasak A. Ergmos, šiandien namisėdos gali ne tik klausytis radijo ar žiūrėti televiziją, bet ir naudotis internetu, jeigu dar leidžia regėjimas. Juk jaunesnės kartos pensininkų nebegalima vadinti kompiuteriniais beraščiais. Jau maždaug trečdalis Estijos senjorų moka naudotis internetu – nuo sąskaitų apmokėjimo iki naujienų portalų. Tiems, kam sekasi sunkiau vaikščioti, internetas tampa pagrindiniu langu į pasaulį. Tokie vis labiau modernėjantys laikai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"