Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Siekia stabdyti vadovų konkursų „lietų“

 
2018 04 14 6:00
Aušra Papirtienė: „Nesuformavus švietimo įstaigų vadovų rezervo, kai kurioms šių įstaigų gali būti ne tik sunku, bet net neįmanoma rasti direktorių.“ / 
Aušra Papirtienė: „Nesuformavus švietimo įstaigų vadovų rezervo, kai kurioms šių įstaigų gali būti ne tik sunku, bet net neįmanoma rasti direktorių.“ /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iki birželio pradžios merijos turi paskelbti konkursus vadovų pareigoms tose švietimo įstaigose, kurių dabartiniai direktoriai dirba 30 ir daugiau metų. Tiek metų vadovaujančiųjų švietimo įstaigoms yra apie 300.

Tačiau likus vos pusantro mėnesio iki birželio 1-osios apsižiūrėta, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iki šiol neparengė švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarkos. Todėl Seime jau įregistruotas pasiūlymas švietimo įstaigų direktorių viešus konkursus skelbti tik po metų.

Daugiau kaip 300 šalies švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų, o pusės tokių įstaigų direktoriai tas pačias pareigas eina ilgiau kaip 15 metų.

Aibė konkursų

Pagal Švietimo įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo šių metų pradžios, švietimo įstaigų vadovų darbo trukmė – penkeri metai, kasmet vertinant jų veiklą. Pasibaigus kadencijai direktorius gali vėl dalyvauti konkurse, nes jo kadencijų skaičius neribojamas. Be to, jei kandidatas per savo kadenciją buvo įvertintas tik gerai ir labai gerai, pakartotinai nebereikia vertinti kompetencijos – jis iš karto patenka į antrąjį konkurso etapą.

Šiuo metu daugiau kaip 300 šalies švietimo įstaigų direktorių stažas siekia 30 ir daugiau metų, o pusės šių įstaigų vadovai eina tas pačias pareigas ilgiau kaip 15 metų.

Pagal pernai priimtas Švietimo įstatymo pataisas, vieši konkursai turėtų būti skelbiami tų švietimo įstaigų vadovų pareigoms, kuriose dabartiniai direktoriai „sėdi“ 30 ir daugiau metų. Kitąmet bus siekiama pakeisti 20–29 metus dirbančius švietimo įstaigų vadovus. 2020-aisiais viešų konkursų tvarka bus atrenkami vadovai vietoj pareigas ėjusių daugiau kaip 10, tačiau ne ilgiau kaip 19 metų, o 2021-aisiais bus ieškoma kuo pakeisti asmenis, vadovavusius daugiau kaip penkerius, bet ne ilgiau kaip devynerius metus.

Pasiūlymas – atidėti

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narė Aušra Papirtienė mano, kad įgyvendinti tokius Švietimo įstatyme nurodytus užmojus gali būti problemiška. Juk per trumpą laiką iškyla didžiulis naujų švietimo įstaigų vadovų poreikis, o jie tam nebus parengti. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad švietimo įstaigos vadovu gali dirbti tik tinkamos vadybinės kompetencijos pedagoginį išsilavinimą turintis asmuo, bet Lietuvoje tokių specialistų nėra daug. Taip pat kol kas neišspręsta problema, kaip aukštos kvalifikacijos vadovus pritraukti iš didžiųjų miestų į rajonus, nenumatytos jų mobilumo galimybės ir garantijos.

Dainius Žvirdauskas: „Pernai perspėjome, kad vargu ar įmanoma per vienus metus surengti tokią gausybę konkursų, o dabar aiškėja chaotiška situacija.“ / ktu.lt nuotrauka
Dainius Žvirdauskas: „Pernai perspėjome, kad vargu ar įmanoma per vienus metus surengti tokią gausybę konkursų, o dabar aiškėja chaotiška situacija.“ / ktu.lt nuotrauka

„ŠMM nėra parengusi vadovų rezervo sudarymo tvarkos, o be šios priemonės labai sunku rasti įstaigoms vadovauti tinkamų kandidatų. Būtent todėl ir buvo sudarytos teisinės prielaidos sukurti vadovų rezervą. Jo nesuformavus kai kurioms švietimo įstaigoms gali būti ne tik sunku, bet net ir neįmanoma rasti direktorių“, – pabrėžė A. Papirtienė. Parlamentarė neabejojo, kad pirmiausia privaloma sudaryti stiprų švietimo įstaigų vadovų rezervą. Tik tada galima leisti įsigalioti įstatymo nuostatai, nustatančiai švietimo įstaigų vadovų konkursų rengimo grafiką. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Seime įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad švietimo įstaigų vadovų vieši konkursai būtų pradėti rengti metais vėliau, nei šiuo metu įpareigoja įstatymas.

Tačiau Seimo ŠMK pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė nematantis reikalo metams stabdyti prasidedantį švietimo įstaigų vadovų parinkimo procesą. „Įstatymas jau įsigaliojęs, visi žino, kaip ir kas turi būti daroma. Be to, konkursai jau pradėti. O tai, kad iki šiol nėra parengta švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarka, ne pretekstas stabdyti visą procesą. Juk norėdamas mušti šunį visada rasi pagalį“, – šmaikštavo komiteto vadovas.

Rezervas – ne esminė problema

Numatyta, kad ilgiau kaip tris dešimtmečius vadovaujančių švietimo įstaigų direktorių kadencija baigsis kitąmet sausio 1 dieną, tad pirmi vieši konkursai iki to laiko jau turi būti surengti. Juos skelbti privalu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos. Taigi pirmi konkursai turi būti paskelbti vėliausiai iki šių metų birželio 1-osios.

ŠMM atstovai „Lietuvos žinias“ vakar informavo, kad švietimo įstaigos vadovų konkursų pagal naująją tvarką jau buvo vykdoma. Šiuo metu paskelbti dar 25. Esą tai, jog iki šiol neparengta švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarka, tam neturi įtakos. Minėta tvarka jau parengta, tad kai bus patvirtinta, ir įsigalios.

Eugenijus Jovaiša: „Tai, kad iki šiol neparengta švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarka, ne pretekstas stabdyti visą procesą.“ / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Eugenijus Jovaiša: „Tai, kad iki šiol neparengta švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarka, ne pretekstas stabdyti visą procesą.“ / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Viename didžiausių Lietuvos miestų, Šiauliuose, šiemet reikia skelbti šešių švietimo įstaigų vadovų konkursus. Tačiau kol kas to nedaroma. „Ne vien todėl, kad vis dar nėra švietimo įstaigų vadovų rezervo (net parengta tvarka, kaip jį sudaryti), bet ir dėl kitų priežasčių. Švietimo įstaigų vadovų rezervas būtų reikalingas ir tikslingas tik vienu atveju – jeigu į jį įtraukti specialistai jau būtų atestuoti Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje, patikrinta jų kompetencija“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Rimas Marcinkus.

Kaip vieną pagrindinių stabdžių švietimo įstaigų vadovų konkursams skelbti R. Marcinkus įvardijo tai, kad esama nedaug pageidaujančių tapti šių įstaigų direktoriais, o norinčiųjų kvalifikacija ne visada atitinka vadovams keliamus reikalavimus. Merijos Švietimo skyriaus vadovo teigimu, vasario-kovo mėnesiais į Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą jau buvo nuvykę keli galimi pretendentai į vadovus, bet jie neįveikė atestacijos, nors anksčiau buvo dirbę švietimo įstaigose.

To ir tikėtasi

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad pernai Seime svarstant Švietimo įstatymo pataisas, numatančias kadencijas švietimo įstaigų vadovams, buvo siūloma atsisakyti šio sumanymo. Tačiau į asociacijos narių nuomonę neatsižvelgta. „Nukėlus konkursus vieniems metams problemos niekur nedings. Dar pernai perspėjome, kad vargu ar įmanoma per vienus metus surengti tokią gausybę konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms. Šiai pertvarkai nebuvo pasirengta, tad ir aiškėja chaotiška situacija“, – pabrėžė D. Žvirdauskas.

Anot jo, dabar, kai sprendimai priimti, reikia tartis (su bendruomenėmis), kaip spręsti tas problemas. Vien sudarius minėtą rezervą jos niekur nedings. D. Žvirdauskas mano, jog pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar dera įstatymų ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, kad pernai priimti Švietimo įstatymo pakeitimai būtų įgyvendinami kompleksiškai, o ne selektyviai, pasirenkant tik tas nuostatas, kurias vykdyti paprasčiau. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas perspėjo dėl tokio įstatymo įgyvendinimo kuriamų destruktyvių pasekmių ir dėl to, kad dalis švietimo įstaigų kurį laiką gali likti be direktorių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"