Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Šarada: mokytojų per daug, bet jų trūksta

 
2018 07 18 9:40
Mokytojų stygiaus problema būtų mažesnė, jei mokytojai būtų universalesni./
Mokytojų stygiaus problema būtų mažesnė, jei mokytojai būtų universalesni./ Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Norint mokyti sostinės gimnazistus, reikia įveikti konkursą, kuriame varžosi beveik dvi dešimtys pretendentų. Tuo metu provincijoje mokytojų stygių sprendžia kita krizė – demografinė.

Radviliškio rajono Baisogalos gimnazija jau pusmetį nesėkmingai ieško psichologo. „Nebuvo nė vieno pretendento, juolab kad ne visas etatas“, – konstatavo šios ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Aušra Krugelienė.

Jurgita Nemanienė: „Skelbiamės, kad ieškome pradinukų mokytojo, ėjome į Lietuvos edukologijos universitetą, šnekinome ketvirtakursius, bet jie visi jau turi darbą.“

Ne vienoje iš kaimiškųjų vietovių mokyklų, per skelbimų portalus jau kelis mėnesius ieškančių mokytojų, išgirdus klausimą, kiek žmonių teiravosi apie siūlomą darbą, buvo karčiai pajuokauta, kad „Lietuvos žinių“ skambutis – pirmas.

Padėtis Vilniuje – visai kitokia. Kai kurių dalykų aukštesnių klasių mokytojams rasti darbą sostinėje – iššūkis.

Deficitas – mažiausiųjų pedagogai

Didžiausias deficitas – pradinių klasių mokytojai. Ir ne tik mažuose miesteliuose ar kaimuose. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė „Lietuvos žinių“ prašė: „Parašykite, kad mūsų pradinukai labai laukia savo mokytojo.“

Progimnazija bent iš 15 pretendentų rinkosi lietuvių kalbos ir muzikos mokytojus, pavyko surasti ir vieną pradinukų pedagogą, o štai dar vieno du mėnesius ieškoma nesėkmingai. Direktorė pasakojo, jog keli pretendentai buvo, tačiau tuoj pat pridūrė, kad pirmokėliams reikia tikrai labai gero pirmojo mokytojo. Dėl tokių pedagogų sostinėje itin konkuruojama. Kaip skelbia sostinės savivaldybė, šiuo metu mokykloms dar trūksta beveik trijų dešimčių pradinių klasių mokytojų.

„Skelbiamės darbo paieškos portaluose, ėjome į Lietuvos edukologijos universitetą, šnekinome ketvirtakursius, bet jie visi jau turi darbą, net trečiakursiai yra pakviesti dirbti. Pensinio amžiaus pradinukų mokytojų prašome, kad tik neišeitų iš mokyklos“, – dėstė J. Nemanienė.

Viena progimnazijos pedagogė norėtų įgyti antrą, būtent pradinukų mokytojos kvalifikaciją. Ugdymo įstaiga pretendavo į tokias europinių fondų pinigais finansuojamas studijas, tačiau į vieną vietą taikėsi net po aštuonis pedagogus. Šiemet nepasisekė, bet, kaip tikisi J. Nemanienė, gal pavyks gauti studijų vietą kitąmet, ir dar vienas pradinukų mokytojas atsiras.

Direktorė pažymėjo, kad tokie pedagogai – universalesni, tad ne vieno dalyko galintys mokyti mokytojai labai reikalingi. Štai progimnazijos fizikos mokytoja Šiaulių universitete ėmėsi integruotų gamtos mokslų studijų ir galės mokyti dar ir biologijos bei chemijos.

Provincijoje jaunimas neužsibūna

Vilniaus rajono Eitminiškių gimnazijai prieš naujuosius mokslo metus prireikė fizikos, pradinių klasių ir anglų kalbos mokytojų. Kandidatų į pastaruosius kol kas neatsirado, į kitas laisvas vietas siūlėsi po du tris pretendentus. Ugdymo įstaigai nuolat tenka ieškoti mokytojų. Dauguma gimnazijos pedagogų į darbą važinėja iš Vilniaus, tad jei tik atsiranda vieta sostinėje, jie palieka Eitminiškes. Dabar čia dirbti atvyksta mokytojų ne tik iš sostinės, bet ir Švenčionių, Molėtų.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Skuodo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Budrikienė apgailestavo, kad išvažiavo jauna chemijos mokytoja. „Ji dirbo keliose mokyklose, dar turėjo gitaros būrelį. Deja, Skuode neužsibuvo“, – pasakojo merijos atstovė.

Skuodo rajone, kaip ir visur, trūksta psichologų, pagalbos mokiniui specialistų, darželio auklėtojų. Nors šiame rajone kol kas nėra didelio mokytojų trūkumo, skuodiškių pedagogų amžiaus vidurkis yra vienas didžiausių Lietuvoje – 51 metai. Pavyksta prisivilioti vos vieną kitą jauną specialistą, bet ir šie neužsibūna – išvažiuoja. Kaimo mokyklose pamokų mažai, tad, kaip pasakojo Švietimo skyriaus specialistė, mokytojai važinėja po visą rajoną ir „renka“ valandas. A. Budrikienė matytų tokią išeitį – reikėtų leisti mokytojams dėstyti kelis dalykus, padėti lengviau įgyti antrą kvalifikaciją.

Tiesa, vieną krizę – mokytojų stygiaus – atitolina kita – demografinė. Skuodo rajone kiekvienais metais mokinių sumažėja apie 20 procentų.

Į gimnaziją – istorikų antplūdis

Kol provincijos mokyklos nesulaukia nė vieno pretendento mokyti vaikus, sostinėje vyksta solidūs konkursai. Naujaisiais mokslo metais net keliais naujokais pasipildysiančioje Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje į laisvą istoriko vietą kandidatavo net 17 asmenų, dirbti šioje ugdymo įstaigoje pageidavo 14 lituanistų, 11 anglų kalbos specialistų, devyni matematikai, tik į informacinių technologijų mokytojus tebuvo du pretendentai.

Gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė tikino, kad mokytojai nori joje dirbti, nes ji – kitokia, orientuota į vaiko saviraišką.

Atsirinkdama naujus kolektyvo narius direktorė pretendentų klausinėja, koks jų hobis, ką jie norėtų daryti papildomai (be dėstomo dalyko pamokų), kad susidarytų daugiau valandų. Direktorė apgailestavo, kad šiemet su pretendentais deramasi užrištomis akimis, nes savivaldybė dar vis skaičiuoja, kaip atrodys mokyklų finansai įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Maždaug aštuoniolikos pamokų per savaitę krūvį turintis mokytojas uždirba apie 800 eurų popieriuje.

Sukūrė prognozių modelį

Sprendžiant pagal skelbimų skaičių, mokytojų poreikis šiais metais yra sumažėjęs. Kaip informavo portalo cv.lt vadovas Domantas Žičkus, šiemet šiame portale buvo 911 mokytojų pareigybės skelbimų, pernai per tą patį laikotarpį – 1916. Bendras visų skelbimų skaičius portale šiemet didėjo, tad galima daryti išvadą, kad mokytojų paklausa yra pastebimai mažesnė.

Tačiau mokytojų paklausos ir pasiūlos žirklių vidurkis neatspindi tikrosios padėties. Kai kurių dalykų mokytojų yra akivaizdžiai per daug, ypač didmiesčiuose, o kai kurių, pavyzdžiui, pradinukų pedagogų, sunku rasti ir Vilniuje.

„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertų skaičiavimais, naujiesiems mokslo metams ieškoma pustrečio šimto pradinukų mokytojų. Šios specialybės studijas baigia tik 48 asmenys, bet, remiantis ligšiolinėmis tendencijomis, į mokyklą ateis toli gražu ne visi. Prognozuojama, kad vos 11. Trūksta beveik 400 ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo specialistų, bet, tikėtina, kad atėję absolventai patenkins tik dešimtadalį poreikio“, – pasakojo MOSTA politikos analitikas Giedrius Padvilikis.

MOSTA nuotrauka
MOSTA nuotrauka

Visiškai nekoreliuoja lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, chemijos, fizikos mokytojų poreikis ir jaunų specialistų pasiūla. Trūksta 53 matematikų, bet studijas baigia du. Tikėtina, kad į mokyklą ateis vienas jų. Diplomus gaus vos po vieną fiziką ir chemiką, nors jų reikia po pustrečios dešimties, o netrukus reikės dar daugiau, nes, MOSTA prognozėmis, šių dalykų mokytojų pakeitimo poreikis artimiausiais metais bus didžiulis. Tokias studijas baigia mažai absolventų, o pensijos link artėja itin daug fizikų ir chemikų. Kūno kultūros mokytojų studijas baigia net 244 asmenys, bet rudenį į mokyklas, kaip prognozuojama, ateis tik dešimt.

Kritinė situacija su psichologais. Pagal naujas rekomendacijas mokyklose turi būti įdarbinti 159 psichologai, bet, kaip rodo anksčiau minėtas pavyzdys, net per pusmetį neatsiranda nė vieno norinčiojo dirbti mokykloje.

MOSTA ekspertai kelia hipotezę, kad pensinį amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta, nes šį darbą dirbantys asmenys sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijas mažėja.

Giedrius Padvilikis: „Ieškoma pustrečio šimto pradinukų mokytojų. Šios specialybės studijas baigia 48 asmenys, o į mokyklas, kaip prognozuojama, ateis tik 11.“

Pavyzdžiui, 2012 metais pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2,4 tūkst. absolventų, pernai – vos 800. Negana to, tik mažiau nei pusė pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų dirba mokytojais. Dar didesnį paklausos ir pasiūlos atotrūkį lemia pasiskirstymo tarp studijų sričių kontrastai: per penkerius metus parengta beveik 1,2 tūkst. kūno kultūros ir vos 32 chemijos mokytojai, nors trečdalyje savivaldybių didžiausią dalį dirbančių pensinio amžiaus mokytojų sudaro būtent chemikai.

Kelerius metus trukęs gimstamumo bumas niekam nebuvo paslaptis, tačiau pradinukų mokytojai papildomai nerengti. Kodėl? Anot G. Padvilikio, vienos ar kitos srities pedagogų poreikio prognozės iki šiol buvo tik trumpalaikės – švietimo skyriai skaičiuodavo, kiek ir ko trūks artimiausiais mokslo metais.

MOSTA analitikai pirmą kartą parengė pedagogų poreikio prognozavimo ketveriems metams modelį, pasiūlė, kaip reikėtų derinti pedagogų pasiūlą ir paklausą. Skaičiuojama, kiek bus mokinių, kiek dabartinių mokytojų išeis į pensiją ar, remiantis ligšiolinėmis tendencijomis, pasirinks kitą darbą, kokia dalis absolventų, tais ar ankstesniais metais baigusių edukologijos studijas, ateis į mokyklas. Įtraukiami kiti rodikliai.

Įvertinus veiksnių visumą ir planuojamas įgyvendinti politikos priemones, tokias kaip ugdymo ankstinimas ar etatinis darbo apmokėjimas, galima prognozuoti, kiek pedagogų reikės ateityje. Tai padės planuoti edukologijos studentų skaičius.

Pašaukimą pajunta baigę kitas studijas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto direktorė doc. dr. Lina Kaminskienė tikino, kad universitetas stengiasi reaguoti į pedagogų poreikį. Parengtos naujos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo pedagogikos, ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų programos.

Į vienos ar kitos specializacijos mokytojų poreikį reaguojama ir plečiant dirbančių pedagogų kvalifikaciją – per pusantrų metų galima įgyti antrą specialybę. Tai leidžia geriau subalansuoti mokytojų krūvius, užtikrinti mokytojams daugiau pamokų, o mokyklos gali spręsti pavadavimo ligos atveju klausimus. Pavyzdžiui, dabar yra didelis pradinukų mokytojų poreikis, bet vertėtų iš karto galvoti, kaip juos panaudoti, kai dabartiniai pradinukai taps aukštesnių klasių mokiniais. Gal pradinio ugdymo specialistas galėtų įgyti kvalifikaciją mokyti kurių dalykų ir 5–8 klasėse?

Naujovė sprendžiant chemijos, fizikos, matematikos mokytojų stygiaus problemą – bakalauro studijų programa, kai studentas pats modeliuoja, kokių dviejų dalykų norės mokytis. Pavyzdžiui, jis gali rinktis fiziką ir informatiką ar kokį nors kitą „duetą“. Šių studijų paklausa – didžiulė. L. Kaminskienė pasakojo, kad užsienyje būsimi pedagogai ir anksčiau galėdavo įgyti kvalifikaciją dėstyti ne vieną dalyką.

Lina Kaminskienė: „Didėja susidomėjimas vienų metų profesinėmis pedagogų studijomis, kai jau turimas nepedagoginis aukštasis išsilavinimas.“

VDU Edukologijos instituto direktorė atkreipė dėmesį ir į dar vieną jau kelerius metus besitęsiančią tendenciją – didėjantį susidomėjimą vienų metų profesinėms pedagogų studijomis, kai jau turimas nepedagoginis aukštasis išsilavinimas.

„Ateina įvairių sričių ir įvairaus amžiaus žmonių. Beje, skundžiamasi, kad mokyklose mažai mokytojų vyrų. Iš tiesų, į edukologijos bakalauro studijas jų ateina nedaug, o tarp studijuojančių pedagogiką, kai jau įgyta kita specialybė, tokių net 20 procentų. Taigi šios studijos po studijų kiek padeda atkurti ir lyčių balansą“, – tendencijas pristatė VDU atstovė.

Kas daugybėje Lietuvos mokyklų mokys pradinukus, provincijoje pakeis į pensiją išėjusius chemikus ir fizikus, kas teiks psichologinę pagalbą, kol rezultatų duos naujos studijų programos ir mokytojų paklausos prognozių modelis? Ką mokyklos darys jau šiais mokslo metais, jei taip ir neras mokytojų? Šnekinti mokyklų vadovai nusiteikę skirtingai: provincijoje bus bandoma kaip nors suktis – padalyti krūvį kitiems mokytojams. Sostinės progimnazijos direktorė tikino net neabejojanti, kad tikrai dar ras tą vienintelį, visam gyvenimui įsiminsiantį pirmąjį mokytoją.

Naujų pedagogų paklausa ir pasiūla 2018 metais

SpecializacijaPoreikisBaigia studijas Dirbs pedagogais (prognozė)
Ikimokyklinio ugdymo2628020
Pradinio ugdymo2484811
Priešmokyklinio ugdymo1207218
Lietuvių kalbos77373
Užsienio kalbos (ne anglų)70121
Muzikos687612
Anglų kalbos62345
Kūno kultūros5524410
Matematikos5321
Dorinio ugdymo39172
Fizikos2511
Chemijos2411
Technologijų23132
Dailės23152
Socialinis pedagogas2310210
Istorijos21273
Geografijos17182
Biologijos10162
Gamtos ir žmogaus10122
Gimtosios kalbos (ne lietuvių) 991
IT672
Pilietiškumo pagrindų651

Šaltinis: MOSTA

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"