Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Rugsėjis – daugiau milijonų ir daugiau nerimo

 
2018 09 03 8:00
Jurgita Petrauskienė. /
Jurgita Petrauskienė. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nauji mokslo metai, truksiantys dar penkiomis dienomis ilgiau nei šiemet, prasideda nuo mokytojų susirūpinimo, ar įvedamas etatinis apmokėjimas nesumažins ir taip apgailėtinos jų algos, nuo modernių ugdymo programų išbandymo kai kuriose mokyklose ir didesnių revoliucijų vizijų.

Šį rugsėjį 1115 bendrojo ugdymo mokyklų laukia 323,6 tūkst. mokinių, juos mokys apie 33 tūkst. pedagogų. Palyginti su 2017–2018 mokslo metais, mokyklų sumažėjo dešimčia, mokytojų dirbs panašiai tiek pat, o moksleivių skaičius sumenko net per 3 tūkstančius: abiturientų – apie 7,5 proc. (nuo 25,6 tūkst. iki 23,6 tūkst.), pirmokų – kiek mažiau (nuo 30,1 tūkst. iki 29,5 tūkst.). Bet, pavyzdžiui, Vilniuje pirmokų į mokyklas ateis net tūkstančiu daugiau.

Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis dar penkiomis dienomis ilgiau.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, vakar pristatydama švietimo bendruomenei šių mokslo metų naujoves, pavadino juos ypatingais, nes pradėta struktūrinė reforma, o ugdymo proceso pertvarka siekiama atliepti XXI amžiaus iššūkius. Tiesa, daugelis permainų tėra įžanga – jos išbandomos tik dalyje mokyklų.

Mokytojus išgąsdino skaičiuoklė

Didžiausia nuo rugsėjo įvedama naujovė – kitoks mokyklų finansavimo modelis ir etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Gera žinia, kad finansavimas mokykloms didėja maždaug 33 mln. eurų. Įvedamam etatinio apmokėjimo modeliui dar šiemet teks 17,4 mln. eurų, naujai mokyklų finansavimo metodikai (kai dalis ugdymo lėšų skiriama pagal klasių skaičių ir jų dydį, dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas normas) – 5,4 mln. eurų, mokinių pasiekimus gerinančiam „kokybės krepšeliui“ – apie 11 mln. eurų.

Tačiau viena pedagogė klausė ministrės, kaip gali būti, kad ji ir naujais mokslo metais turės tą patį krūvį, bet ministerijos skelbiama skaičiuoklė pagal naują apmokėjimo modelį rodo net 150 eurų mažesnę algą. J. Petrauskienė patikino: jei mokytojas turės tas pačias 36 valandas, jo atlygis nekis, o mažėti niekaip negali. Dvejiems mokslo metams skiriami papildomi 95 mln. eurų leis pamažu iki 2020-ųjų atlyginimus mokytojams padidinti vidutiniškai 20 proc. – po 10 proc. šiemet ir kitąmet.

Dar viena naujovė – pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Rugsėjį ims veikti trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) finansuos 428 pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas, o tai ypač svarbu mažesnių mokyklų mokytojams. Sudarytos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių.

Įvedus mokyklų direktorių kadencijas Mokyklų tobulinimo centras užsiims ir jų paieška bei ugdymu.

Išbandomos modernios programos

Modernios ugdymo programos ateina į vis daugiau mokyklų. Praėjusiais mokslo metais devyniolikos mokyklų 5–8 klasėse išbandyta integralaus gamtamokslinio ugdymo programa nuo rugsėjo aprėps jau 79 mokyklas. Dirbant pagal šią programą gamtos mokslai neskaidomi į atskirus fizikos, chemijos, biologijos dalykus.

Stiprinamas informacinis raštingumas – projektą „Informatika pradiniame ugdyme“, kurį pernai išbandė 10 mokyklų, šiemet įgyvendina jau 100.

Mokyklos toliau aprūpinamos šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis: 533 mokyklų 5–8 klasėms už daugiau kaip 2 mln. eurų nupirktos fizikos, chemijos, biologijos ir technologijų mokymo priemonės. Kitąmet tokias priemones gaus dar apie 200 mokyklų.

Dešimtyje savivaldybių kokybiškesniam gamtamoksliniam ugdymui steigiami STEAM centrai. Jiems 2018–2019 metais planuojama nupirkti priemonių ir įrangos už 3 mln. eurų.

Nuo rugsėjo startuoja 40 visos dienos mokyklų. Jos nemokamai visą darbo dieną užims ir ugdys priešmokyklinukus bei pradinukus: po pamokų jie dalyvaus neformaliojo švietimo užsiėmimuose, projektuose, ruoš namų darbus, ilsėsis. Ateityje tokių mokyklų daugės.

Naujovė – kultūros pasas. Nuo rugsėjo visiems pradinukams keturiems mėnesiams bus skirta po 5 eurus lankyti į paso programą įtrauktus renginius. Nuo 2019-ųjų tokiu pasu galės naudotis jau visi mokiniai. Kiekvienam numatoma skirti 15 eurų per metus.

Bus intensyvinamas lietuvių kalbos ugdymas tautinių mažumų mokyklose, pavyzdžiui, pradinio ugdymo mokytojai skatinami į atskirus mokomuosius dalykus labiau integruoti veiklą, susijusią su lietuvių kalbos mokymu.

Permainos – po dvejų metų

Abiturientų laukia egzaminų pokyčiai – ankstinamas jų pasirinkimas. Siūloma, kad abiturientai ne vasarį, kaip iki šiol, o jau rugsėjį pasirinktų, kokius egzaminus ketina laikyti. Ilginama brandos darbo rengimo trukmė: abiturientai jį galės pradėti rengti ne nuo sausio, bet nuo spalio, o būsimi abiturientai – ilgiau kaip metus.

Elektroniniu nuotoliniu būdu, kad mokiniai anksčiau sulauktų rezultatų, bus vertinama daugiau egzaminų: ne tik fizikos, informacinių technologijų, bet ir užsienio kalbos (anglų), biologijos, chemijos, dalis lietuvių kalbos egzamino darbų.

Mokytojai kėlė ŠMM vadovams klausimą dėl egzaminų užduočių neadekvatumo: pavyzdžiui, pernai matematikos egzamino kartelė buvo taip žemai nuleista, kad jau žemiau ir neįmanoma, o šiemet peržengė mokyklos programos rėmus. ŠMM nusprendė sukurti egzaminų uždavinių banką, kuriame būtų tik jau išbandytos užduotys.

Vis dėlto didžiausia egzaminų revoliucija dar laukia: aktyviai ruošiamasi, pasak ministrės, „nukarūnuoti“ egzaminą – įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, kad būtų atsižvelgiama ne tik į egzaminų balus, bet ir į individualią mokinio pažangą, mokyklinius pažymius, brandos darbą. Kokiomis dalimis tai atsispindės galutiniame vertinime, dar bus tariamasi su moksleivių, mokytojų bendruomene, mokyklų vadovais, Bendrojo ugdymo taryba. Taip pat žadama spręsti, kaip užtikrinti mokinių pasiekimų vertinimo tolygumą visose mokyklose. Pradedamos rengti ir naujos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Tačiau iki sprendimų dėl kaupiamojo balo ir ugdymo programų pertvarkos dar laukia ilgos diskusijos, o pagal Švietimo įstatymą tokie esminiai pokyčiai gali įsigalioti ne anksčiau negu praėjus dvejiems metams po jų priėmimo.

Dar viena naujovė – šiais mokslo metais, kaip buvo nutarta pernai, moksleiviai mokysis dar penkiomis dienomis ilgiau. Pradinukams nebus pridedama papildomų dienų vasarą, bet bus trumpinamos mokslo metais jiems numatytos atostogos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"