Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Ramūno Karbauskio užmojį nuleido ant žemės

 
2018 04 19 12:37
Ramūnas Karbauskis./
Ramūnas Karbauskis./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Valstiečių“ lyderio pažado įvesti visuotinį nemokamą aukštąjį mokslą neketinama įgyvendinti.

Nemokamos bakalauro studijos bus pasiūlytos besirenkantiesiems darbo rinkai reikalingas profesijas, kitiems bus palikta galimybė studijuoti savo lėšomis, sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

„Jeigu galvotume sveiku protu ir iš visuomenės intereso išeinant: dabar mes turime daugiau nei 20 proc. žmonių, kurie studijuoja medicinos ir biomedicinos studijose. Ar tikrai kas ketvirtas mūsų profesionalas turi būti medikas?“ – ketvirtadienį per spaudos konferenciją svarstė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Anksčiau valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad aukštųjų mokyklų reforma siekiama aukštąjį mokslą padaryti apskritai nemokamą.

„Vieta bus, bet nebūtinai ten, kur tu nori“, – ketvirtadienį sakė G. Viliūnas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad sprendžiant, kokiam kiekiui konkrečių sričių studentų finansuoti studijas, atsižvelgiama į tai, kokių specialistų reikia darbo rinkai.

„Valstybė apmoka visiems studijas, kur yra darbo vietos, kurios yra reikalingos tiek viešajame sektoriuje, tiek kur yra signalų bendrai iš darbo rinkos. Jeigu visi labai garsiai girdime signalus apie poreikį IT srityje, į tai ir turime orientuotis“, – aiškino J. Petrauskienė.

Viceministro G. Viliūno teigimu, rengti daugiau gydytojų, nei reikia sveikatos apsaugos sistemai, nėra racionalu.

„Gydytojų ir taip ruošiame daugokai, daugelis jų emigruoja (...). Tų, kurie viršys tuos skaičius, kiek reikalinga mūsų ligoninėms atsinaujinti, valstybė neapmokės. Čia tada tektų mokėti patiems. Vadinasi, nemokamo bakalauro apribojimas šitoje vietoje atsiranda. Panašiai dar, matyt, bus viena kita kryptis, gal teisės studijos, kur irgi yra labai dideli skaičiai studentų“, – teigė jis.

Pasak viceministro, artimiausiais metais daugiau vietų reikėtų finansuoti informacinių technologijų, inžinerijos, žemės ūkio srityse.

Nemokamų bakalauro studijų vietų šiemet, palyginti su praėjusiais metais, daugėja 2,4 tūkst. iki maždaug 16,9 tūkstančio.

Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad valstybė nemokamą mokslą garantuoja gerai besimokantiems piliečiams.

Daugiau valstybės finansuojamų studentų – kolegijose

Skirstydama valstybės finansuojamas vietas valstybė numato propaguoti studijas kolegijose. G. Viliūno teigimu, jau per šių metų priėmimą daugiau studentų tikimasi pritraukti į kolegijas.

„Mes sąmoningai padidinome daugiau studijų vietų kolegijose negu universitetuose, kadangi, viena vertus, gauname signalų iš darbo rinkos, kad tikrai šio lygio specialistų, baigusių į profesijas orientuotas studijas, tikrai reikia daugiau negu dabar rengiama“, – teigė viceministras.

Kita vertus, anot jo, kylant priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelei, daliai stojančiųjų universitetai gali būti tiesiog nepasiekiami, todėl jiems norima pasiūlyti alternatyvą kolegijose.

Per spaudos konferenciją taip pat pristatyta idėja išsilavinimą kolegijose įgyti greičiau. Jau anksčiau skelbta, kad svarstoma kai kurias bakalauro studijas universitetuose trumpinti iki trejų metų, dabar galvojama ir apie kolegijas.

„(Koleginės studijos) nebeturėtų trumpėti, nes tada jau nukentėtų išsilavinimo kokybė, vis dėlto aukštasis mokslas turi suteikti tam tikras bendrąsias kompetencijas. Bet ten, kur galimas greitesnis išėjimas į darbo rinką, turi atsirasti vadinamosios penktojo lygio studijos arba trumpoji studijų pakopa, kas reikštų maždaug dvejų metų trukmės programas, tai būtų atskiras programų tipas, orientuotas į darbo rinką ir šiek tiek aukštesnio lygio negu profesinio rengimo programos, kurių tipinė trukmė yra vieni metai“, – pasakojo viceministras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"