Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Profesinėse mokyklose nebėra kam mokytis

 
2018 08 17 12:00
Alinos Ožič nuotrauka

Pagrindinio priėmimo į šalies profesines mokyklas duomenys byloja, kad mokytis amato jaunuoliai skubės į Vilnių ir Kauną. Profesinis mokymas tampa nepopuliarus ne tik atokiose vietovėse, bet ir pramonės miesto titulą tebeturinčiame Panevėžyje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO), kuri taip pat rengia moksleivių priėmimą į profesines mokyklas, informuoja, kad pagrindinis priėmimo į jas etapas parodė, jog daugiausia lietuvaičių, pasirinkusių mokslus profesinėse mokyklose, siekia įgyti automobilių techniko, kirpėjo bei paramediko profesijas. Atskleisti, kokios profesijos praranda populiarumą, LAMA BPO atsisako, nes dar nesibaigęs papildomas priėmimas.

Nemažai lietuvaičių, pasirinkusių mokslus profesinėse mokyklose, siekia įgyti automobilių techniko specialybę.

„Lietuvos žinios“ šį klausimą pateikė profesinių mokyklų, į kurias per pagrindinį priėmimo etapą priimta mažiausiai moksleivių, vadovams. Atsakymas: visos profesijos populiarios, tačiau sparčiai tuštėjant Lietuvai nebėra kam jų mokytis.

Pasisekė ne visoms

LAMA BPO duomenimis, per pagrindinį priėmimą daugiausia jaunuolių pritraukė Kaune įsikūręs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras. Mažiausiai sutarčių pasirašyta su Šalčininkų rajono Dieveniškių, Alytaus rajono Daugų, Kretingos, Varėnos, Jurbarko rajono Smalininkų, Skuodo profesinėmis mokyklomis. Palyginti mažai sutarčių sudaryta ir su dviem Panevėžio miesto profesinėmis mokyklomis. Jas pagal moksleivių skaičių per bendrąjį priėmimą aplenkė Biržų ir Elektrėnų profesinės mokyklos.

Šiemet 73 šalies profesinio mokymo įstaigos siūlo 1189 mokymo programas. 12 216 asmenų jau pasirinko, ko nori mokytis. Kokioms profesijoms įgyti negauta nė vieno prašymo, ar yra profesinių mokyklų, kurios apskritai nesulaukė norinčiųjų mokytis, kas bus su tomis, kurios nesurinks reikiamo moksleivių skaičiaus, LAMA BPO atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė komentuoti atsisakė. Ji pabrėžė, jog etikos sumetimais, kol baigsis papildomas priėmimas, institucija neteiks jokių komentarų apie sėkmes ir nesėkmes.

Laukia sujungimo

Anykščių technologijos mokyklos, kuri minima tarp mažiausiai moksleivių iki šiol priėmusių profesinio mokymo įstaigų, vadovas Ramūnas Zlatkus neslėpė: per pagrindinį priėmimą jo vadovaujama mokykla įvykdė planą kone 50 proc. – siekė turėti 100 naujų moksleivių, o priėmė 49. „Jau ne pirmus metus mums sunkoka vykdyti moksleivių priėmimą“, – sakė jis. Ir R. Zlatkus, ir visa mokymo įstaigos bendruomenė žino, jog artimiausiu metu Anykščių technologijos mokykla bus sujungta su kuria nors miesto bendrojo lavinimo įstaiga.

R. Zlatkus pabrėžė, kad jo vadovaujamoje mokykloje galėtų mokytis apie 400 moksleivių, tačiau tiek jų nesusirenkant dalis įstaigos pastatų jau perduoda Turto bankui, dalis perleidžiama sporto centrui. Tai, jog profesijos siekiančių moksleivių mažėja, R. Zlatkus aiškino paprastai – jaunimui išvažiuojant į užsienį nebeliko kam mokytis. „Didžiulė problema, kad nemažai mūsų moksleivių dirbti į užsienį išvažiuoja metę pradėtus mokslus“, – tvirtino įstaigos vadovas. Jis pridūrė, jog taikydamasi prie visuomenės poreikių Anykščių technologijos mokykla rengia apsaugos ir paslaugų teikimo srities darbuotojus, tarptautinių vežimų vairuotojus.

Stoja vangiai

Kretingos technologijos ir verslo mokykla šiuo metu yra priėmusi 44 asmenis, norinčius mokytis profesijos. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rita Andrijauskienė sutiko, kad stojama išties vangiai, tačiau įvardyti to priežasčių negalėjo.

„Patys stebimės, kodėl taip nenoriai stojama mokytis virėjo profesijos. Iki šiol ji buvo paklausi“, – teigė pašnekovė. Mokykla yra įpareigota surinkti 130 pageidaujančiųjų mokytis profesijos. „Prieš trejus metus turėjome 174 moksleivius, prieš porą metų jų buvo 166, o pernai neįvykdėme plano ir nesurinkome reikiamo skaičiaus norinčiųjų mokytis“, – pasakojo R. Andrijauskienė.

Alytaus rajono Daugų technologijos ir verslo mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis prisiminė, kad prieš 30 metų jo vadovaujamoje mokykloje įvairių profesijų mokėsi 1065 stacionaro ir 309 neakivaizdinio skyriaus (tuomet taip buvo vadinamos tęstinės studijos) atstovai. Šiemet per pagrindinį priėmimą priimti vos 29 asmenys. „Privalome priimti 130 mokinių. Bet iš kur jų gausi, kai nebėra žmonių?“ – kalbėjo direktorius.

Anot jo, Dauguose galima įgyti šiuo metu populiarias socialinio darbuotojo padėjėjo ir automechaniko specialybes. „Nors profesijos populiarios, pernai mūsų mokykloje mokėsi 97 moksleiviai, o kiek surinksime šiemet, matysime po papildomo priėmimo“, – sakė V. Pakalniškis.

Per jaunos mokytis

LAMA BPO duomenimis, per pagrindinį priėmimą į Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklą įstojo 59, o į Panevėžio profesinio rengimo centrą – 224 moksleiviai. Elektrėnų profesinio mokymo centrą per šį priėmimą pasirinko 327, Biržų technologijos ir verslo mokymo centrą – 233 moksleiviai.

Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotoja Laura Galiauskienė tvirtino, jog mažiau nei įprasta moksleivių priimta todėl, kad mokyklai nebeleista higieninės kosmetikos profesijos mokyti pagrindinį išsilavinimą turinčių moksleivių. „Tai populiari profesija, ją rinkosi dešimt klasių baigusios merginos. Tačiau nutarta, kad pilnametystės dar nesulaukusios moksleivės per jaunos mokytis tokios profesijos. Dėl to mokyklai teko atsisakyti šios mokymo programos“, – aiškino ji. Direktoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad Panevėžio profesinio rengimo centras, atsisakęs minėtos mokymo programos, neteko mažiausiai 60 moksleivių. Anot L. Galiauskienės, centrui privalu priimti 475 jaunuolius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"