Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Prancūzų pavyzdys neužkrėtė: mobiliųjų telefonų mokyklose neuždraus

 
2018 08 05 11:02
pixabay.com nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija teigia nesvarstanti planų šalies mastu drausti mobiliųjų telefonų mokyklose ir palieka tai spręsti joms pačioms.

Psichologai savo ruožtu mano, kad diskutuoti apie griežtesnį išmaniųjų telefonų ribojimą – būtina.

Galimybes mokyklose naudotis mobiliaisiais neseniai sugriežtino Prancūzija, įstatymu numačiusi, kad nauji ribojimai mokyklose naudoti išmaniuosius telefonus, planšetes ir kitus įrenginius galios mokiniams iki 14–15 metų amžiaus.

„Tokių planų uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais artimiausiu metu nesvarstome“, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos komentare BNS.

Jame pažymima, kad dabar dėl telefonų naudojimo apribojimų Lietuvoje gali spręsti pačios mokyklos. Kai kurios iš jų juos jau yra uždraudusios įrenginius pamokose.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė BNS šią savaitę sakė, kad išmanieji įrenginiai pamokose turėtų būti naudojami nebent ugdymui.

„Jeigu jie pamokų metu yra naudojami ne mokymosi ar mokymo tikslais, tai yra tikrai blaškymo priemonė, kuri tikrai nepadeda susikoncentruoti, tai tokiu atveju tikrai mokytojams, ką irgi girdime, kyla iššūkių užtikrinti ir pamokos kokybę“, – sakė ministrė.

Anot jos, mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose ribojamas ne tik Prancūzijoje, bet daugelyje Europos Sąjungos šalių. Vienose tai sprendžiama įstatymai, kitose susitariama mokyklos lygmeniu.

„Ta diskusija tikrai yra ir Lietuvoje, aš manau, kad turime pasitarti su visa bendruomene, čia labai svarbi yra ne tik mokytojų, moksleivių, bet taip pat ir tėvų nuomonė. Turime pasikonsultuoti, aptarti ir žiūrėti, ar mes esame pribrendę tam sprendimui“, – teigė J. Petrauskienė.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, psichologas Andrius Atas savo ruožtu BNS sakė, kad išmaniųjų telefonų naudojimas tarp vaikų turi būti reguliuojamas griežčiau, nes šie įrenginiai ne tik trukdo mokytis, bet ir kelia priklausomybę.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai susiduria su mokymosi, emocijų valdymo, bendravimo su tėvais problemomis, yra kartais iš tikrųjų sunkiai šeimoje žabojamas naudojimasis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriniais žaidimais. Tai yra didelė šiuolaikinė liga, aš labai pritarčiau, kad šitas dalykas būtų tvarkomas valstybiniu mastu. Aš manau, kad bent jau mokyklose tikrai gali būti draudimas, vienareikšmiškai, nes tai neduoda nieko gero“, – teigė A. Atas.

Kartu jis pažymėjo, kad svarbu ne mechaniškai nukopijuoti prancūzų idėjas, bet pradėti diskusiją. Anot jo, pokalbiai apie naujus draudimus, pavyzdžiui, galėtų startuoti nuo tėvų apklausos per elektroninį dienyną.

A. Atas taip pat aiškino, kad dėl to, jog vaikai per daug naudoja telefonus, dažnai būna kalti tėvai, todėl būtinas ir suaugusiųjų švietimas šia tema.

„Iš esmės labai gerai, kad vaikas turi telefoną, kuriuo gali susisiekti su tėvais, bet yra vienas ėduonis mūsų visuomenėje – nepilnavertiškumo kompleksas, kuris šioje vietoje reiškiasi konkrečiai tuo, kad tėvai nori, jog vaikas nesijaustų blogesnis už kitus. Visa ta piramidė prasideda nuo tėvų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių jaučia kaltę – intuityviai arba įsisąmoninę, kad nesu labai geras tėtis, esu nelabai gera mama, tada reikia vaikui nupirkti kažkokį džiaugsmą (...). Tada kitas vaikas grįžęs namo sako, kad Jonukas turi normalų telefoną, o aš – tik mygtukinį. Ir tuomet nemaža dalis tėvų stengiasi, kad vaikas nepasijustų blogesnis už kitus. Taip tėvai aprūpina vaikus šituo žalingu daiktu, kuris po to kenkia ir emociškai, ir mokslumas dėl to nukenčia, ir t.t.“, – dėstė psichologas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad telefonai gali veikti kaip narkotikas.

„Vaikai į tuos telefonus sulenda, nes realiai jie negauna pagalbos pirmiausiai iš tėvų, taip pat iš bendruomenės, čia mūsų visų atsakomybė turėtų būti, ir mokyklos taip pat. Vaikams nėra padedama sumoderuoti egzistencinį nerimą, o nerimo augdamas vaikas patiria nemažai. Gavęs telefoną, vaikas patiria kompiuterinę emocinę narkozę, žaidimai, įrašų žiūrėjimas veikia narkotizuojančiai, raminančiai, dėl to vaikas, kai iš jo norima tą narkotiką atimti, reaguoja labai gynybiškai, pyksta, nes nenori likti vienas su savo nerimu, nors to ir neįsisąmonina“, – aiškino A. Atas.

Nauji draudimai Prancūzijoje nėra sutinkami vienareikšmiškai. Pasak dalies šios šalies parlamentarų, naujasis įstatymas yra nieko nepakeisiantis „reklaminis triukas“. Naują draudimą per savo rinkimų kampaniją buvo pažadėjęs prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Naujajame teisės akte numatyta, kad mokyklos galės padaryti išimčių ir leisti telefonais naudotis „pedagoginiais tikslais“ arba per papildomus užsiėmimus. Be to, išmaniaisiais įrenginiais bus galima leisti naudotis neįgaliems mokiniams.

Vidurinės mokyklos savo ruožtu galės spręsti, ar drausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais visiškai, ar tik iš dalies.

2010 metais Prancūzijoje priimtu įstatymu jau buvo draudžiama naudotis išmaniaisiais telefonais pamokų metu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"