Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Pradinukas – pats sau mokytojas

 
2018 03 27 12:00
Pradinių klasių mokytojos ekspertės Giedrės Šliumpienės jau 10 metų taikomas savarankiško mokymosi metodas ugdo vaikų atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir draugais / 
Pradinių klasių mokytojos ekspertės Giedrės Šliumpienės jau 10 metų taikomas savarankiško mokymosi metodas ugdo vaikų atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir draugais /  Kauno Panemunės pradinės mokyklos nuotrauka

Kauno Panemunės pradinėje mokykloje bent kartą per mėnesį ketvirtokai dieną ar net kelias patys renkasi, kokia eile atlikti užduotis, su kuo ir kur klasėje atsisėsti, draugų ar mokytojos paprašyti pagalbos. Bet užduotis privalo atlikti visas, ir ne bet kaip, o būtinai teisingai.

Vaikai labai laukia savarankiško mokymosi dienų, nes žino, kad bus kas nors netikėta. Kiekvienas turi užduočių pasirinkimo galimybę. Jeigu joms atlikti reikia interneto, kompiuteriais leidžiama naudotis bibliotekoje arba kompiuterių klasėje. Jei viską pavyksta atlikti greitai, vaikas gali nors ir pro langą žiūrėti, užkandžiauti, žaisti, o gal – padėti draugui.

Giedrė Šliumpienė: „Jei norime, kad vaikai pasinaudotų visomis savo galimybėmis, reikia suteikti jiems daug erdvės skleistis ir nebijoti klysti.“

Savarankiško mokymosi sistemą Kauno Panemunės pradinės mokyklos mokytoja ekspertė Giedrė Šliumpienė atrado prieš dešimtmetį, kai perskaitė žymios vokiečių pradinės mokyklos pedagogės Fee Czisch knygą „Vaikai gali daugiau“. Joje rašoma, kad mokymasis gali būti malonus, jei nepaversime jo kančia. Vokiečių pedagogė propaguoja mokyklą, kurioje daug laiko skiriama savarankiškam vaikų mokymuisi, akcentuojamas aktyvus ugdymas, praktinė patirtis. Taip puoselėjamas mokinukų smalsumas, noras pažinti pasaulį.

Kaimo mokykla – modernumo etalonas

G. Šliumpienė pagal žymios vokiečių pedagogės sistemą pradėjo dirbti dar būdama mažutės kaimo mokyklos Išlauže, Prienų rajone, pradinukų mokytoja. Moteris džiaugėsi, kad šis mokymosi metodas davė vaisių: aukštesnių klasių mokytojai girdavo jos mokinius už savarankiškumą. G. Šliumpienės auklėtiniai lengviau susirasdavo informaciją, mokėdavo dirbti komandoje, nė neprašomi pagelbėdavo klasės draugams.

Ar nedidelėje kaimo mokyklėlėje nebuvo pasipriešinimo neįprastiems mokymo metodams? G. Šliumpienė tikina, jog priešingai – ji sulaukė mokyklos vadovų pritarimo, nes šie pamatė, kad šiandien moksleiviams reikia kitokių mokymosi metodų. Prasidėjo paprastos mokyklos virsmas į vaikams įdomią mokyklą. Išlaužas sulaukdavo svečių, kitų mokyklų pedagogų susidomėjimo, į modernius mokymo būdus atkreipė dėmesį Švietimo ir mokslo ministerija. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra G. Šliumpienės klasę nufilmavo kaip vieną sėkmingiausių pažangos Lietuvos mokyklose pavyzdžių ir sukūrė juostą „Atrask sėkmę“. Net mokytojos įkvėpėja F. Czisch, viešėdama mūsų valstybėje, apsilankė Išlaužo mokykloje, stebėjo, kaip pagal jos metodą mokosi Lietuvos kaimo vaikai.

Prieš ketverius metus G. Šliumpienė persikraustė į Kauną ir savarankiško mokymosi metodą pradėjo taikyti Kauno Panemunės pradinėje mokykloje.

Stereotipų griūtis

Pasak G. Šliumpienės, savarankiškas mokymas ir mokymasis – tarsi stereotipų griūtis mokykloje, kai vietoj griežtos disciplinos, kontrolės, visiems vienodų uždavinių kiekvienam vaikui suteikiama daug erdvės pačiam prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, skiriamos individualios diferencijuotos užduotys, bet kartu darbas vyksta komandoje. Mokytoja primena dzenbudistų išmintį: jei nori, kad tavo avis ar karvė klausytų, paleisk ją į plačią pievą. Taip ir čia – jeigu norime, kad vaikai pasinaudotų visomis savo galimybėmis, suteikime jiems daug erdvės skleistis ir nebijoti klysti. Tam mokykloje turi būti palanki aplinka, grįsta mokytojo ir mokinio abipuse pagarba.

G. Šliumpienė pasakoja, kaip atrodo tokia savarankiško darbo diena. Ji kiekvienam pradinukui skiria individualias užduotis. Mokinys pats renkasi darbo vietą, dirbti vienam ar su draugu. Vaikai jiems priimtinu tempu darbuojasi savarankiškai, o užduotis sprendžia nepaisydami pirmumo. Jie gali naudotis klasėje esančiomis ugdymo priemonėmis, bet jei prireikia kompiuterio, gali eiti į biblioteką ar kompiuterių klasę. Svarbiausias kiekvieno moksleivio tikslas – pačiam žengti į priekį, stengtis suprasti užduotį ir kuo geriau ją atlikti.

Vaikai džiaugiasi veiksmų laisve, jaučia didelę motyvaciją, išsprendžia net daugiau užduočių, nei nuolat kontroliuojami mokytojo. Tačiau kartu jie suvokia atsakomybę, nes privalu atlikti visus uždavinius. Tiems, kurie mokosi sparčiau, nereikia laukti lėtesnių, o šiems nebūtina vytis, nes kiekvienas dirba pagal savo tempą.

Mokytoja nuolat stebi, kaip mokiniai dirba, kaip elgiasi, ar padeda vienas kitam, o gal patys kreipiasi pagalbos. Baigiantis dienai pradinukai surašo savo įspūdžius, komentarus, padėkas draugams. Mokytoja įvertina darbus, aptaria ir apibendrina dienos veiklą, aiškinasi, kas buvo lengva, o kas – sunku. Taip mokantis vaikams skiepijama atsakomybė, pasitikėjimas savimi ir klasės draugais, mokomasi planuoti laiką.

G. Šliumpienė nenustoja ieškoti naujovių. Štai apsilankiusi Skandinavijos šalių mokyklose ji nutarė Panemunės pradinukams pritaikyti simuliacinį žaidimą „Šeimos piniginė“. Beje, šį kauniečių išbandytą ugdymo metodą net ketinama įtraukti į vadovėlį ketvirtokams. Moksleiviai visą mėnesį žaidžia šeimą: pasiskirsto pareigas, išsirenka profesijas, susiskaičiuoja, kiek uždirbs, kiek atžalų turės ir kokiame būste gyvens. Sudaro kiekvienos dienos pusryčių, pietų ir vakarienės meniu, suplanuoja išvykas. Paskui bando vienas kitam padėti: „ūkininkas“ dovanoja draugui bulvių ar vištą, kitas nuveža „vaikus“ į ekskursiją. Pradinukai sužino produktų ir paslaugų kainas, skaičiuoja, kiek išleis pinigų, nes turi suplanuoti viso mėnesio biudžetą. Būna, kad sulaukia klasės draugų pastabų, pavyzdžiui, jei „turi“ kūdikį, kodėl neprideda išlaidų už sauskelnes. Žaisdami vaikai ne tik pagerina skaičiavimo įgūdžius, bet ir gauna informacijos, kiek kainuoja pienas ar duona, kiek šeimai atsieina pramogos. Juk to jiems netrukus prireiks.

Pamokos kine, eksperimentų laboratorijoje

Ir tomis dienomis, kai pamokos vyksta klasikiniu metodu, Kauno Panemunės mokyklos pradinukai mokosi kitaip negu dauguma jų bendraamžių – pagal integruoto mokymo vadovėlius. G. Šliumpienė džiaugiasi, kad „Baltų lankų“ leidyklos „Vaivorykštės“ vadovėliai orientuoti į platų kontekstą, apima ir senų, ir šių laikų įvykius. Tai puiki priemonė kiekvieną vaiką mokyti pagal jo gebėjimus. Vienos užduotys – tiems, kurie įstengia jas atlikti patenkinamu ar pagrindiniu lygiu, o patys gabiausi spėja parengti ir papildomų užduočių, kurias vėliau pristato klasės draugams.

Ar mokydamiesi pagal integruoto mokymo vadovėlį, o dieną ar dvi per mėnesį skirdami savarankiškam mokymuisi pradinukai spėja išmokti visą privalomą programą? Mokytoja tvirtina, kad tikrai taip, bet džiaugiasi dviem savaitėmis pailgintais mokslo metais, nes įgytas žinias ir gebėjimus vaikai galės dar įtvirtinti.

Kauno Panemunės pradinėje mokykloje kai kurios pamokos gerokai skiriasi nuo įprastinių. Štai šiemet Londone, švietimo inovacijų parodoje BETT, kaip didelė naujovė buvo demonstruojamos bendros pamokos skirtinguose pasaulio kraštuose, kai vienos šalies vaikai per programą „Skype“ bendraamžiams užsienyje pristatinėjo savo valstybę. Panemunės mokyklos pradinukai, mokantys anglų kalbą, taip pat turėjo kelias tokias bendras pamokas su Rumunijos, Anglijos, Indijos moksleiviais.

„Panemuniukų“ pamokos vyksta ne vien mokykloje, bet ir muziejuose, kino teatre, smėlio arenoje ar baseine. Vaikai mokosi ir eksperimentuodami. Tarkime, Kauno VII forto „Eksperimentų laboratorijoje“ džiaugėsi galimybe pabūti mažais mokslininkais. Šios mokyklos pradinukai kasdien sužino vertingų dalykų, pavyzdžiui, jie dalyvavo projekte apie vaisių ir daržovių naudą žmogaus organizmui. O Pasaulinę psichikos sveikatos dieną mokyklos psichologė ir socialinė pedagogė aiškino, kad gera psichinė sveikata padeda įveikti įtampą, nerimą, baimes ir iškylančius sunkumus.

Per pamokas vaikams žinias perduoda ne tik mokytojai. Mokinukus labai sujaudino regėjimo negalią turinti edukatorė, pamokiusi juos rašyti ir spausdinti Brailio raštu, naudotis spalvų, pinigų detektoriais, papasakojusi apie aklųjų ir silpnaregių gyvenimą. Pristatyti savo profesijas kviečiami ir pradinukų tėveliai. Beje, jiems triskart per mokslo metus organizuojamos atviros pamokos.

Kiekviena diena Kauno miesto Panemunės pradinėje mokykloje prasideda ne nuo įprastų pamokų, o nuo ryto rato. Vaikai susėda ant kilimo, išklauso budinčių draugų informaciją apie tą dieną, aptaria, kas vyksta mieste, Lietuvoje, pasaulyje. Tai ir viešojo kalbėjimo, ir gebėjimo pamatyti, išgirsti kitą žmogų pamokėlės. Jei mokytoja mato, kad kuris nors liūdnas, klausia, kodėl: gal blogai miegojo, gal apsipyko su tėvais? Paskui visi drauge paskaito knygą. Ryto ratas paprastai trunka apie 10 minučių, bet kartais ir ilgiau.

Kartą per mėnesį į ryto ratą renkasi visa mokykla. Šis pamokos bendravimas skiriamas kuriai nors vertybei, o kokiai – nutariama apklausus mokinius, mokytojus ir tėvelius. Šiais mokslo metais tokios temos buvo pagarba, draugiškumas, atjauta, darbštumas. Viena klasių pristato, kaip supranta tą vertybę, tada pradinukai samprotauja, ką mano ta tema.

Vertybių ugdymas Kauno Panemunės pradinėje mokykloje – ne vien teorinis. Moksleiviai noriai dalyvauja labdaros akcijose. Per Pyragų dieną jie prekiavo namie keptais saldumynais, o surinktas lėšas paaukojo vėžiu sergantiems vaikams ir žemės drebėjimo Japonijoje sugriautoms mokykloms atstatyti. Kartą pradinukai kepė meduolius ir vaišino jais Panemunės globos namų gyventojus. Čia „panemuniukai“ nuolat lankosi, kalbasi su seneliais, klauso jų pasakojimų, patys deklamuoja eilėraščius, žaidžia stalo žaidimus. Mokytoja G. Šliumpienė džiaugiasi, kad vis daugiau moksleivių šeimų aukoja per kalėdinę akciją, eina pabendrauti su vaikų namų ugdytiniais.

Mokykloje pradinukai patys inicijavo savanorystę ir dabar pasikeisdami budi valgykloje.

Z kartai seni metodai netinka

Kodėl dabartinius vaikus reikia mokyti kitaip? Ar vadinamosios Z kartos nebeveikia tradiciniai mokymo metodai, o gal jai būtina ugdyti kitokius gebėjimus, nes pasaulis sparčiai keičiasi?

G. Šliumpienė sako, kad bendrosios programos visiems mokytojams gerai žinomos, tačiau moksleiviams jas reikia pateikti šiuolaikiškai. Šiandienos mokykloje pedagogas nebėra vien figūra klasės priekyje. Jis privalo būti tarp mokinių, stengtis kiekvieną labai gerai pažinti, nes tik tada suvokia, ko mokyti ir kokius reikalavimus kelti konkrečiam vaikui. O ugdymo individualizavimas sukuria ypatingus ryšius: klasėje kiekvienas gali jaustis svarbus, pastebėtas, nelieka įtampos, kuri iškreipia mokymosi procesą ir neišvengiamai blogina jo kokybę.

„Dabartinės kartos vaikų jau nevalia mokyti kalimo metodu. Reikia gyventi šiuolaikinio gyvenimo kontekste. O jis kaip jūra: vieną dieną – vieni įvykiai, kitą – kiti. Vaikams tenka prie jų prisitaikyti, rasti savo vietą, būtų saugiems tiek plačiame pasaulyje, tiek savo viduje. Gyvenimas kuo toliau, tuo daugiau reikalaus, ir tam būtina rengtis. Dabartiniam pasauliui reikia naujovių ieškančių ir joms atvirų, kūrybingų žmonių“, – neabejoja G. Šliumpienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"