Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Planuojant pertvarką studentai buvo pamiršti

 
2018 02 08 12:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos studentų sąjungos inicijuoto akademinio sąžiningumo tyrimo duomenimis, studentų pasitenkinimas studijomis mūsų šalyje pastaraisiais metais nepaliaujamai mažėja. Gerinti studijų kokybę – vienas svarbiausių aukštųjų mokyklų pertvarkos tikslų, tačiau studentai pasigenda informacijos ir nerimauja, kas jų laukia konkrečiais atvejais. Netesimi pažadai ir dėl stipendijų. Nesprendžiama bendrabučių problema.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Eigirdo Sarkano įsitikinimu, aukštųjų mokyklų konsolidacijos kontekste turi būti numatytas tam tikras paketas studentams. Bendrabučiai, stipendijos, studijų kokybė – keletas esminių punktų, kurie turėtų būti gerinami. Tada ir abiturientai mieliau rinksis Lietuvos, o ne užsienio aukštąsias mokyklas.

LSS prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) švietimo vadybos magistrantas Eigirdas Sarkanas atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Eigirdas Sarkanas: „Pertvarkos reikėjo, tačiau kai prasidėjo konsolidacijos procesas, jaučiama tam tikra suirutė, ypač tarp studentų ir ypač pastaruoju metu.“

Trūksta informacijos

– Kaip vertinate Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarką ir kaip ji atsiliepia studentams?

– Reikėtų pradėti turbūt nuo to, kad pertvarka – ar nori kas to, ar nenori – buvo būtina. Puikiai suprantame, kad studentų Lietuvoje mažėja, bet studijų programų iki šiol daugėjo ir aukštųjų mokyklų išliko tiek pat arba mažėjo labai iš lėto. Per kelerius pastaruosius metus buvo tik vienetiniai atvejai, kai aukštosios mokyklos susijungė arba buvo panaikintos.

Pertvarkos reikėjo, tačiau kai prasidėjo konsolidacijos procesas ir trunka jau antrus metus, jaučiama tam tikra suirutė, ypač tarp studentų ir ypač pastaruoju metu, prieš priimant pastaruosius sprendimus. Studentai nežinojo ir nebuvo pakankamai informuoti, kas jų laukia: kokią aukštąją mokyklą baigs ir kur, ar iš viso baigs, kokį diplomą gaus, kas nutiks aukštajai mokyklai ir studijoms. Informacijos trūkumas tam tikra prasme jaučiamas ir dabar, nors jos galbūt jau yra daugiau.

– Kokių problemų iškyla?

– Stojant studentų lūkestis – baigti tam tikrą studijų programą konkrečioje aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, įstojo į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), bet dabar situacija iš esmės pasikeitė, ir studentas teoriškai turėtų baigti VDU. Tačiau dalis studentų to gali nenorėti. Kas nutiks tiems, kurie nenorės pasirašyti sutarties su ta aukštąja mokykla? Studentas privalo turėti galimybę pasirinkti. Šiuo atveju, jei nenori pasirašyti sutarties su VDU, jam turėtų būti sudaryta galimybė pasirašyti ją su Vilniaus universitetu (VU).

LEU – išskirtinis atvejis, nes Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pernai gruodį įvertino jo veiklą neigiamai. Jei LEU nebūtų prijungtas prie VDU, nuo liepos 1 dienos būtų uždarytas, sudarant turbūt sąlygas tik dabartiniams studentams baigti studijas. LSS kėlė klausimą, kaip galima leisti baigti studijas studentams toje aukštojoje mokykloje, kurios veikla įvertinta neigiamai. Tačiau buvo nuspręsta LEU neuždaryti. Jis jau seniai buvo pareiškęs norą prisijungti prie VDU.

Eigirdas Sarkanas: “Pertvarkos reikėjo, tačiau kai prasidėjo konsolidacijos procesas, jaučiama tam tikra suirutė, ypač tarp studentų ir ypač pastaruoju metu."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Eigirdas Sarkanas: “Pertvarkos reikėjo, tačiau kai prasidėjo konsolidacijos procesas, jaučiama tam tikra suirutė, ypač tarp studentų ir ypač pastaruoju metu."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

– Galiausiai visi neaiškumai atbaido būsimus studentus rinktis Lietuvos aukštąsias mokyklas.

– Tikrai taip. Vienas dalykas – dabartiniai studentai, kurie jau įstojo į aukštąją mokyklą ir jiems neaišku, kas nutiks. Kitas dalykas – abiturientai. Vienuoliktų ir dvyliktų klasių moksleiviai taip pat svarsto, kas dabar bus, kur stoti. Jei buvo pasirinkę konkrečią studijų programą ir mokyklą, į kurią norėjo stoti, tačiau ją prijungia prie kitos, iš karto kyla klausimas, kas nutiks tai studijų programai. Kai nėra aiškių atsakymų, dalis studentų tikrai rinksis studijas užsienyje, ir tas nubyrėjimas bus matomas. Todėl ir šiuo aspektu reikėjo daugiau informacijos.

Laukiant atsakymų

– Kokių kitų klausimų kėlėte, pajutę, kad studentai yra ignoruojami vykdant aukštųjų mokyklų pertvarką?

– Pačiai LSS taip pat trūko informacijos, kas nutiks. Vienareikšmiškai pritarėme aukštųjų mokyklų konsolidacijos tikslui gerinti studijų kokybę. Turi būti telkiamas akademinis, mokslo potencialas, mažėti studijų programų, kurios dubliuojasi ir tą potencialą išsklaido. Klausėme Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), kaip tai bus užtikrinama, nes aukštųjų mokyklų jungimasis pats savaime tos kokybės neužtikrins. Ir rezultatą pamatysime tik po kelerių metų. Iš esmės klojame pagrindą ateities kartoms.

LSS visą laiką kėlė klausimą ir dėl dėstytojų didaktinių gebėjimų. Konsolidacijos kontekste turi atsirasti dėstytojų didaktinės kompetencijos kėlimo programos, kitokie mokymo, vertinimo, užduočių parengimo metodai. Turime perimti Europoje taikomą praktiką, kai dėstytojas pirmiausia yra orientuotas į studentą, jo mokymosi procesą, studijų rezultatus.

Dar 2016 metais pareiškėme aiškią poziciją, kad turi būti informuojama visa akademinė bendruomenė. Ne tik studentai (nors jie yra visų svarbiausi šiame procese), bet ir dėstytojai, aukštųjų mokyklų administracija. Kaip pamatėme, informacijos konkrečiose aukštosiose mokyklose trūko, todėl pagaliau ir kilo profesinių sąjungų nepasitenkinimas. Jos nepritarė tam tikroms konsolidacijos priemonėms.

– Dabar situacija lyg ir aiškesnė. Kaip vertinate rezultatus?

– Pagaliau nuo kalbų pereita prie konkrečių sprendimų. Kaip planuoja ŠMM, iš 14 valstybinių universitetų turėtų likti devyni. Šiuo metu du universitetai – Antano Stulginskio ir LEU – prijungti prie VDU. Lietuvos sporto universitetas (LSU) – prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tačiau ten kyla kitų problemų. Pats prijungimo procesas buvo mechaninis, prievartos būdu. LSU akademinė bendruomenė nepritarė universitetų jungimuisi. Taip pat numatyta, kad Šiaulių universitetas turėtų būti prijungtas prie VU, Mykolo Romerio – prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Mūsų žiniomis, iki kovo 1 dienos tos aukštosios mokyklos, prie kurių buvo prijungtos kitos, turės parengti tam tikrą pertvarkos planą – kokia bus tų junginių aukštųjų mokyklų struktūra, statutas, pasiskirstymas – ir jį įteikti Seimui.

– Keičiasi taip pat mokslo ir studijų įstaigų finansavimas. Jis bus skiriamas atsižvelgiant į mokslinės veiklos rezultatus, studijų, mokslo kokybę ir valstybės finansuojamų studentų skaičių.

– Kažin ar iki galo teisinga, kai aukštosios mokyklos suinteresuotos priimti kuo daugiau studentų, kad gautų didesnį finansavimą. Kaip ir dabar jos deda visas pastangas, kad pritrauktų studentų, nes jie arba atsineša krepšelį, arba moka už studijas. Kas dėl mokslinės veiklos, mano nuomone, pozityvus dalykas. Seniai reikėjo prie to pereiti, nes universitetai kuria ir privalo kurti mokslą. Tačiau kolegijose mokslo sukuriama tikrai mažiau, nes jos yra orientuotos į praktinę veiklą. Mano žiniomis, aukštosios mokyklos kelia klausimą, ar pagal tuos pačius rodiklius bus vertinami bei finansuojami ir universitetai, ir kolegijos. Aiškaus atsakymo, konkrečios formulės man pačiam neteko matyti.

Studentai buvo pamiršti?

– Aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos neseniai pareiškė apie diskriminavimą dėl nevienodo dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo, kuris gali turėti įtakos ir studijų kokybei, ir dėstytojų pritraukimui, ir aukštųjų mokyklų reitingams.

– LSS nesiima vertinti, kas gaus daugiau ar mažiau. Džiaugiamės, kad bent dėstytojų atlyginimai kils. Tai labai svarbu, nes dėstytojai yra vienas esminių komponentų, galinčių gerinti studijų kokybę ir lemiančių studijų procesą.

Tačiau studentai buvo pamiršti. ŠMM jiems nerado lėšų. LSS kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga pernai lapkritį kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, kad skirtų papildomus 5 mln. eurų skatinamosioms studentų stipendijoms. Iš pradžių buvome patikinti, kad lėšų bus bandoma rasti. Deja, vėliau paaiškėjo, kad Vyriausybė tų papildomų milijonų nerado. Seimas taip pat nepritarė siūlymui dėl papildomo finansavimo. Nors buvo susitarimas, kad studentų stipendijos turi reguliariai kilti, ir 2018 metų pradžia – paskutinis terminas, kai įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti. Nuo 2014 metų tiek doktorantų, tiek bakalaurantų su magistrantais stipendijos kilo 25 proc., tačiau įsipareigojimas buvo iki 2018 metų padidinti stipendijas 50 proc. pradinės sumos.

– Kokia buvo ta pradinė suma?

– Bakalaurantams ir magistrantams iš studijų krepšelio buvo skiriama 2,5 bazinės socialinės išmokos (BSI), maždaug 100 eurų per metus. Vėliau stipendija pakilo iki 3,1 BSI, maždaug 117 eurų per metus. Mes prašėme padidinti iki 3,75 BSI.

Patikslinsiu, kad kiekviena aukštoji mokykla yra nustačiusi savo stipendijų skyrimo tvarką. Į valstybės finansuojamą vietą įstojęs studentas ir atsinešęs studijų krepšelį, dar turi pasiekti tam tikrų akademinių rezultatų, kad galėtų gauti stipendiją. Taip konkrečiu atveju ji padidėja, nes stipendiją gauna ne visi.

Kita medalio pusė – doktorantai. Pirmakursių stipendija tuo metu buvo 300 eurų su trupučiu per mėnesį, ji pakilo 25 proc., iki beveik 400 eurų. Atitinkamai pakilo antrojo ir kitų kursų doktorantų stipendija – nuo 400 eurų su trupučiu.

Konsolidacijos kontekste turi pagerėti ir situacija dėl bendrabučių. Prastos gyvenimo sąlygos juose netenkina studentų. Taip pat turi būti aiškiai pasakyta dėl stipendijų. Dabar daugiau kaip 50 proc. bakalauro studijų studentų dėl įvairių priežasčių yra priversti dirbti. Nemaža dalis jų – kad galėtų save išlaikyti, susimokėti už studijas. Stipendijos turėtų didėti, kad studentai daugiau savo laiko galėtų skirti studijoms ir akademiniams rezultatams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"