Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Pasiūlyta 515 kultūros paso paslaugų

 
2018 08 09 10:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per dvi savaites pateikta per 500 paraiškų moksleivio kultūros pasui. Atsirado ir norinčiųjų būti moksleivio kultūros paso programos dalyviais, nemokamai teikiančiais kultūros paslaugas moksleiviams.

Rugpjūčio 7-osios 23 val. 59 min. baigėsi elektroninių paraiškų teikti moksleivio kultūros paso paslaugas priėmimas. Per dvi savaites – nuo liepos 24 iki rugpjūčio 7 dienos (imtinai) gauta iš viso 515 paraiškų. Daugiausia jų pateikė šalies muziejai, teatrai ir bibliotekos. Kurie iš paraiškose pateiktų kultūros renginių bus finansuojami moksleivio kultūros pasui skirtomis lėšomis, nuspręs 10 specialistų komisija.

Numatyta, kad nuo rugsėjo kultūros pasu galės naudotis Lietuvos pradinukai, o nuo kitų metų sausio – visi šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai.

Virtualus dokumentas

Jau nuo rugsėjo Lietuvoje turėtų įsigalioti vadinamasis moksleivio kultūros pasas. Šis pasas – elektroninėje erdvėje funkcionuosiantis dokumentas, kuriame nurodoma kiekvienam šalies moksleiviui skiriama 15 eurų suma. Už šiuos pinigus moksleivis galės lankyti renginius, edukacinius užsiėmimus – jie bus atrinkti iš siūlomų paraiškose. Numatyta, kad nuo rugsėjo kultūros pasu galės naudotis Lietuvos pradinukai, o nuo kitų metų sausio – visi šalies bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. Specialistų komisija įpareigota atrinkti aukščiausio kultūrinio lygio paslaugas, iš kurių moksleiviai gautų daugiausia naudos.

Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Bečienė, kuriai patikėta koordinuoti moksleivio kultūros paso įgyvendinimą, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad per dvi paraiškų moksleivio kultūros paso atrankai priėmimo savaites gauta 515 paraiškų. Pasak jos, ne viena įstaiga teikė po kelias paraiškas, tačiau vakar dar nebuvo suskaičiuota, kiek iš viso šalies įstaigų ar pavienių menininkų bei edukatorių panoro būti moksleivio kultūros paso programos dalyviais. „Šiuo metu vertinama, ar paraiškos atitinka joms keliamus reikalavimus. Pasibaigus šiam vertinimui, komisija atrinks vertingiausius pasiūlymus“, – sakė Kultūros ministerijos specialistė.

Dviejų ministerijų atstovai

Tinkamiausius pasiūlymus moksleivio kultūros pasui atrinks 10 specialistų komisija. Penki atstovai pasiūlyti Švietimo ir mokslo (ŠMM), kiti penki – Kultūros ministerijos. Pasiūlymai bus atrenkami remiantis septyniais kriterijais, tarp kurių – paslaugos kultūrinė vertė, jos aktualumas, atitiktis moksleivių amžiaus grupėms, paslaugos kaina. Planuojama, kad rugsėjo pradžioje geriausius pasiūlymus patvirtins kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

J. Bečienės teigimu, paraiškų moksleivio kultūros paso atrankai gauta iš įvairių šalies regionų. Tačiau gauta ir pretenzijų, kad paraiškų priėmimas vyko vasaros įkarštyje, kai dauguma kultūros įstaigų atostogavo. „Atsižvelgus į pastabas ir pretenzijas, rudenį numatyta skelbti antrą paraiškų priėmimo etapą“, – sakė ji. Beje, J. Bečienė pabrėžė, kad atsirado norinčiųjų dalyvauti moksleivio kultūros paso programoje, t. y. teikti kultūros paslaugas be jokio užmokesčio. Todėl bus svarstoma galimybė programoje dalyvauti ir tokiems paslaugų teikėjams.

Rajonų kultūrininkai nerodė aktyvumo

Dvi paraiškas moksleivio kultūros paso programai pateikusios Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Edita Grucienė taip pat pripažino, kad jas rengiant teko paaukoti dalį atostogų. Be to, bibliotekos teikiamos edukacinės paslaugos yra nemokamos, tad ši įstaiga realiai neturėjo galimybių dalyvauti moksleivio kultūros paso programoje. „Tačiau bibliotekai priskirti du muziejai, jie pasiūlė mokamus edukacinius renginius“, – sakė E. Grucienė.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Viktorija Gaspariūnaitė teigė neturinti duomenų apie tai, kad pasvaliečiai būtų rašę paraiškas moksleivio kultūros paso programai. Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė tvirtino, kad žemaičiai į naujovę – moksleivio kultūros pasą – taip pat žvelgė atsargiai ir, jos žiniomis, paraiškų pateikė nedaug. „Noriu pridurti, kad vasara ne tik švietimo, bet ir kultūros įstaigoms – atokvėpio metas. Galbūt tai ir buvo viena priežasčių, kodėl mūsų rajono kultūros įstaigos nebuvo aktyvios paraiškų moksleivio kultūros pasui teikėjos“, – sakė Telšių rajono merijos valdininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"