Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Neapsimoka? Paskaičiavo, kiek kainuoja vaiko ruošimas mažoje mokykloje

 
2018 03 21 10:46
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokinio ugdymas mažoje mokykloje kainuoja brangiau, mokytojui mokinių tenka mažiau, o rezultatai – prastesni, pažymi Valstybės kontrolė (VK).

„Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.

Seimo komitetas aptarė dar rudenį parengtą Valstybės kontrolės ataskaitą, kuria aiškintasi, ar šalyje gali gerėti mokinių pasiekimai.

„Tarkime, vienoje mokykloje vienam mokytojui tenka trys mokiniai, bet pasiekimai tokie, kokiais negalėtume pasigirti. Didesnėje mokykloje, kur sukomplektuotos klasės, pasiekimai geresni“, – sakė vieno iš VK departamentų direktoriaus pavaduotoja.

Anot jos, nors mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti gerų mokymosi rezultatų, savivaldybės visgi nesiima jų pertvarkyti, tuo tarpu ministerija neturi galių paveikti savivaldybių planų dėl tinklo pertvarkos.

VK atstovė siūlė mokyklų tinko pertvarkos taisykles papildyti į mokinių ugdymo kokybę orientuotais rodikliais, taip pat nebeleisti turėti jungtinių klasių, kai į vieną jungiamos kelios skirtingos klasės, pvz., 1–3 klasės.

Taip pat mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtos mokslų ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad ministerija ėmėsi sisteminių pokyčių, kurie keltų ugdymo kokybę.

„Rengiamas projektas dėl mokyklos tinklo taisyklių, kurį komitetui artimiausiu metu esame pasirengę pateikti, rengiamas naujas finansavimo modelis“, – sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad ne vien mokyklų dydis lemia pasiekimus, bet ir mokytojų pasirengimas, vadovai ir t. t.

Valstybės kontrolės atstovė sutiko, kad yra ir išimčių – nedidelių, sėkmingų mokyklų regionuose, tačiau dažniausiai tokiais atvejais mokykla turi aktyvų vadovą, kuris sudaro sąlygas mokytojams tobulėti, įtraukia bendruomenę, rūpinasi mokyklos mikroklimatu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"