Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

MOSTA tyrimas: studijuoti nepasirengę nei moksleiviai, nei studentai

 
2018 05 31 12:13
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas suinteresuotų šalių nuomonės tyrimas atskleidžia, kad vos 43 proc. moksleivių savo pasirengimą siekti aukštojo išsilavinimo vertina teigiamai. 37 proc. moksleivių pasirengimą vertino neutraliai, o 13 proc. – neigiamai.

Pasirengimą studijuoti geriausiai vertina gimnazijų mokiniai, beveik pusė jų teigia esą pasirengę siekti aukštojo išsilavinimo. Trečdalis gimnazistų pasirengimą vertino neutraliai, kas dešimtas – neigiamai. Prasčiausiai pasirengimą aukštojo mokslo studijoms vertina profesinių mokymo įstaigų moksleiviai. Tik 16 proc. jų jaučiasi galintys studijuoti, 39 proc. pasirengimą vertino neutraliai, beveik trečdalis – neigiamai.

Labiau pasirengę studijoms jaučiasi moksleiviai iš finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų.

MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas atkreipia dėmesį, kad tik kas antras studijuoti planuojantis moksleivis savo pasirengimą vertina teigiamai. Kita vertus, priėmimo duomenys atskleidžia, jog jau tais pačiais metais į aukštąsias mokyklas įstoja apie 60 proc. abiturientų. Tad tikėtina, kad kai kuriems moksleiviams trūksta informacijos, kuri leistų objektyviai įvertinti savo galimybes studijuoti.

„Dažnas moksleivis nesusiduria, tad natūralu, kad ne visada žino, ko iš jo bus tikimasi aukštojoje mokykloje ir kaip studijos skirsis nuo mokymosi mokykloje. Dažniausiai moksleiviai nuomonę apie studijas susidaro vadovaudamiesi informacija gauta iš artimųjų ar pasiekiančių juos per įvairias medijas, o vertinti savo galimybes jie linkę lygindami save su kolegomis.

Reikia pastebėti, kad kai kurios aukštosios mokyklos rengia įvairias iniciatyvas, kuriomis moksleiviai kviečiami apsilankyti paskaitose, seminaruose, laboratorijose, susipažinti su būsimais dėstytojais. Manome, kad tokios iniciatyvos yra sveikintinos, jos sudaro galimybę moksleiviams bent iš dalies susipažinti su aukštąja mokykla, o kartu ir padeda apsispręsti dėl srities, su kuria norėtų sieti savo ateitį“, – sako G. Jakštas.

Kas antras moksleivis svarbiausiu pasirengimo studijoms komponentu nurodo motyvaciją. Trečdalis moksleivių teigia, kad svarbiausia akademinis pasirengimas, o materialinis ir socialinis aspektas svarbiausiu atrodo kas penktam moksleiviui.

Vis dėlto, tyrimo rezultatai atskleidžia, kad labiau pasirengę studijoms jaučiasi moksleiviai iš finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų. G. Jakšto teigimu, tokį moksleivių vertinimą galima laikyti iliustratyviu, kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo PISA tyrimo rezultatai rodo, kad moksleiviai iš labiau finansiškai pažeidžiamų šeimų kur kas rečiau laiko brandos egzaminus, juos išlaiko prasčiau ir vidurinį išsilavinimą įgyja rečiau, nei moksleiviai iš šeimų disponuojančių aukštesnėmis pajamomis.

Dėstytojai ne tokie optimistiški. Tik ketvirtadalis jų savo studentų pasirengimą studijuoti vertina teigiamai. Pusė dėstytojų studentų pasirengimą įvertino neutraliai, o 24 proc. neigiamai.

MOSTA atliktas tyrimas atskleidžia, kad bakalauro studijų studentai savo pasirengimą studijuoti linkę vertinti geriau nei moksleiviai.

Teigiamai pasirengimą studijuoti vertina du trečdaliai bakalauro studijų studentų. Dėstytojai ne tokie optimistiški. Tik ketvirtadalis jų savo studentų pasirengimą studijuoti vertina teigiamai. Pusė dėstytojų studentų pasirengimą įvertino neutraliai, o 24 proc. neigiamai.

Mokytojai mokinių pasirengimą vertina kritiškiau

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tik trečdalis mokytojų mano, jog studijuoti yra pasirengę daugiau nei pusė jų mokinių. Mokytojų manymu, vidutiniškai 41 proc. baigiamųjų klasių moksleivių yra pasiruošę aukštajam mokslui.

„Ypač drastiški skirtumai atsiskleidžia pasirengimą vertinant pagal mokyklos lygį. Savo mokyklą prie stiprių priskiriantys mokytojai mano, kad pusė jų mokinių galėtų siekti aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu, mokantys silpnose mokyklose pozityviai vertina tik kas penkto moksleivio galimybes studijuoti. Taip pat skirtumai matomi tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei profesinių mokyklų. Profesinių mokyklų mokytojams atrodo, kad tik kas šeštas jų mokinys galėtų siekti aukštojo išsilavinimo“, – nurodo G. Jakštas.

Mokytojų manymu, vidutiniškai 41 proc. baigiamųjų klasių moksleivių yra pasiruošę aukštajam mokslui.

Pasirengimui studijoms – korepetitorius

Apklausos duomenimis, 40 proc. moksleivių perka korepetitoriaus paslaugas ar papildomai mokosi kursuose, kad geriau pasirengtų brandos egzaminams. Kas antras perkantis papildomas mokymo paslaugas planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje. Vis dėlto, tiek papildomas mokymo paslaugas perkantys, tiek besimokantys savarankiškai moksleiviai savo galimybes siekti aukštojo išsilavinimo vertina panašiai.

„Pastebime, kad dažniau į pasirengimą papildomai investuoti ir naudotis korepetitorių paslaugomis linkę mokiniai iš stiprių mokyklų. 87 proc. šių mokyklų moksleivių planuoja studijuoti, pusė jų naudojasi korepetitoriaus paslaugomis. Silpnose mokyklose planuojančių studijuoti moksleivių mažiau – 67 proc., taip pat pusė šių moksleivių į pasirengimą investuoja papildomai“, – teigia G. Jakštas.

Papildomų kursų lankymo ar korepetitoriaus samdymo paplitimas skiriasi ir priklausimai nuo šeimos socialinių-ekonominių sąlygų – į papildomą mokymąsi dažniau investuoja moksleiviai, kurių tėvų finansinė padėtis gera.

Pagrindinė rekomendacija – atnaujinti mokymo programų turinį

Visos apklaustųjų grupės (moksleiviai, mokytojai, bakalauro studijų studentai ir dėstytojai) labiausiai sisteminių pokyčių reikalaujančia sritimi, siekiant pagerinti moksleivių pasirengimą studijoms, įvardina pokyčius vidurinio lavinimo grandyje. „Labiausiai dėmesio reikalaujančios sritys, anot apklaustųjų, yra mokymo programų turinio peržiūrėjimas ir atnaujinimas, profiliavimo ir profesinio orientavimo sistemų stiprinimas“, – tvirtina G. Jakštas.

Bakalauro studijų studentai taip pat atkreipia dėmesį į priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimą. Anot jų, tvirčiau jaustis pradedant studijas padėtų aiškesnė ir išsamesnė informacija apie studijų programas. Dėstytojai probleminiais laiko „nuasmenintos“ stojimo tvarkos bei stojančiųjų atrankos kriterijų (stojamąjį balą, motyvacijos vertinimą) aspektus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"