Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Mokytojai: pamokos apie ES gimnazijose būtinos

 
2018 04 30 12:01
Akimirkos iš Europos egzamino./ Gražinos Stonienės archyvo nuotrauka
Akimirkos iš Europos egzamino./ Gražinos Stonienės archyvo nuotrauka

Europos egzaminas – šiais metais jau devintą kartą organizuojamas nacionalinis žinių apie Europą konkursas.

Visi norintieji − moksleiviai, studentai ir kiti − gali išbandyti savo jėgas. Tinklaraštis Euroblogas.lt klausia, kaip įvairių Lietuvos mokyklų istorijos mokytojai šiam 20 tūkst. žmonių pritraukiančiam egzaminui ruošia savo mokinius ir ką mano apie tokio dalyko integravimą į bendrąsias mokyklų programas.

Stanislava Sovienė. Nuotr. iš asm. albumo
Stanislava Sovienė. Nuotr. iš asm. albumo

„Mokiniams tai labai įdomu“

Mažeikių Gabijos gimnazijoje istorijos mokanti Stanislava Sovienė sako, kad dalyvaudami konkurse mokiniai yra skatinami daugiau domėtis Europos Sąjunga.

„Mano mokiniai gana aktyviai dalyvauja egzamine nuo pat pirmųjų metų, kuomet jis buvo pradėtas organizuoti. Jie dalyvauja todėl, kad raginu, dėstau apie ES per pilietinio ugdymo pamokas, nors ši tema ir nėra įtraukta į programą. Panaudodami bandomojo egzamino klausimus ir pridėdami papildomų užduočių organizuojame viktoriną apie ES tarp klasių ir miesto pagrindinių mokyklų aštuntokų komandų. Turiu pripažinti, kad mokiniams tai yra labai įdomu“, – sako S. Sovienė.

Paklausta, kokios temos labiausiai domina moksleivius, mokytoja išskiria ES plėtrą, eurą, ES veiklos sandarą, suteikiamas galimybes. „Visi kartu jie patiria varžymosi su bendraamžiais džiaugsmą ir tokiu būdu kaupia žinias, kurios padeda lengviau ruoštis Euroscolos konkursui“, – džiaugiasi S. Sovienė.

Per visus šiuos metus trys S. Sovienės mokiniai buvo pakviesti į finalą ir net du iš jų 2010 m. ir 2017 m. laimėjo kelionę į Briuselį.

„Matydama, kaip mokiniai domisi temomis apie Europos Sąjungą, manyčiau, kad reikėtų jas įtraukti į įvairių klasių formalaus ugdymo programas. Esu tikra, kad ne visose mokyklose tai yra savanoriškai dėstoma, o pagrindus žinoti reikia visiems.“

Apibendrindama S. Sovienė pridūrė, kad visuomenę reikėtų labiau šviesti apie Europos Sąjungą. Jos nuomone, būtina žinoti, kodėl ji mums reikalinga, kaip veikia. „Neišmanančia visuomene lengva manipuliuoti, o tuo ir pasinaudoja politikos avantiūristai, kurdami euroskeptikų partijas ir laimėdami rinkėjų palaikymą.“

Būtų naudinga papildoma valanda, skirta ES

Alytaus r. Butrimonių gimnazijos mokytoja Dalia Adžgauskienė apie Europos egzaminą atsiliepia kaip apie platformą, leidžiančią mokiniams pasitikrinti, ką jie žino apie ES raidą, institucijas ir valstybių kultūrinius ypatumus. Svarbu, kad nors mokiniai kai kurių atsakymų į klausimus ir nežino, tačiau po egzamino savo supratimą apie Europą papildo naujais faktais.

„Galiu pamatyti, kiek mano mokiniai domisi Europos Sąjunga, kokį žinių bagažą yra sukaupę ir kokios temos labiau domina“,– sako D. Adžgauskienė. Jos manymu, jeigu būtų skiriama papildoma valanda ES nagrinėjimui ugdymo programoje, o ne kito mokomojo dalyko sąskaita vykdomas projektas, tai būtų labai naudinga augančiajai kartai.

Dalia Adžgauskienė. Nuotr. iš asm. albumo
Dalia Adžgauskienė. Nuotr. iš asm. albumo

„Svarbu todėl, nes visuomenė nepakankamai domisi ir turi žinių apie ES institucijas, jų funkcionavimą“, − sako mokytoja.

„Mano mokiniai kiekvienais metais patenka į Europos egzamino finalą“

Kauno Kovo 11-osios gimnazijos istorijos mokytoja Gražina Stonienė teigia, jog Europos egzaminas yra ne tik paskata priminti mokiniams apie ES istoriją, struktūrą, veiklos principus, bet ir plačiau pasidomėti vykstančiais pokyčiais, kylančiomis problemomis, palyginti, kas pasikeitė Lietuvoje įsijungus į ES, kokios galimybės atsivėrė jaunimui.

„Tokie projektai kaip Europos egzaminas, Euroscola skatina gilintis į ES veiklą, diskutuoti aktualiomis temomis, projektuoti ES ateities perspektyvas.“

Mokytojos nuomone, mokinių susidomėjimą paskatina susitikimai su Europos parlamentarais, išvykos į Strasbūrą ar Briuselį, tuomet tai tampa labiau suprantama ir artima, plečiasi akiratis.

Gražina Stonienė. Asm. archyvo nuotr.
Gražina Stonienė. Asm. archyvo nuotr.

„Mano mokiniai kiekvienais metais patenka į Europos egzamino finalą, o 2016 m. Emilija Ratkevičiūtė tapo nugalėtoja. Kiek anksčiau gimnazijos komanda Euroscolos konkurse užėmė trečią vietą ir vyko į Strasbūrą“, – džiaugėsi G. Stonienė.

„Galimybė sudalyvauti Europos institucijų diskusijose ne tik pagilina istorijos, anglų kalbos žinias, bet sustiprina pasitikėjimą savimi, padeda užsimezgsti ryšius su kitų šalių bendraamžiais.

G. Stonienė mano, kad šie projektai neturėtų būti privalomi, tačiau mokyklos istorijos dalyko programose temoms apie ES reikėtų skirti daugiau valandų, kad liktų laiko diskutuoti, pažiūrėti video medžiagą ir ją aptarti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"