Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Mobilieji telefonai – pamokai, bet ne pertraukai

 
2018 03 01 11:00
Aukštelkės pradinukai išbando naujus mokymosi metodus, taip didėja motyvacija mokytis. /
Aukštelkės pradinukai išbando naujus mokymosi metodus, taip didėja motyvacija mokytis. / Aukštelkės mokyklos nuotraukos

„Normalioje“ mokykloje per pamokas mobiliaisiais telefonais naudotis draudžiama, o per pertraukas visi į juos įninka. Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai patys nusprendė, kad turi būti priešingai, nes nenori tapti telefoniniais „zombiais“.

Aukštelkės mokykla dėl daugybės priežasčių netelpa į stereotipinės ugdymo įstaigos rėmus. Pavyzdžiui, čia nėra skambučio – pamoka baigiasi, kai padaromi darbai. Taip nutarė patys moksleiviai per balsavimą viename iš susirinkimų, skirtų mokyklos problemoms spręsti. Dar viena inovatyvaus ugdymo priemonė – integruotos dienos, kai aktualius klausimus įvairiais aspektais analizuoja visos klasės visose pamokose, o paskui sudaromos skirtingo amžiaus vaikų grupės ir jie kartu ieško atsakymų.

Aukštelkė išskirtinė ir tuo, kad visoje Lietuvoje įprastas vektorius – iš kaimiškų mokyklų bėgti į miesto – yra priešingos krypties: vaikus iš Šiaulių tėvai veža į kaimo mokyklėlę, esančią už kelių kilometrų nuo miesto, nes ji – kitokia, mokymą grindžia naujoviškais metodais.

Vaidas Bacys: „Siekiame, kad vaikai išmoktų naudotis informacinėmis technologijomis pagal paskirtį.“

Nuo šių mokslo metų Aukštelkės mokykla yra tarp dešimties, kuriose išbandomas Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Ugdymo plėtotės centru inicijuotas projektas „Informatika pradiniame ugdyme“. Bendradarbiaujant švietimo bendruomenei, verslo ir visuomeninėms organizacijoms, pasinaudojus tarptautine patirtimi, sukurta metodika, padedanti mažiausiesiems ugdyti informatinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą.

Kai įdomu, nori mokytis

Ketvirtokų mokytoja Vilma Kardašienė neslepia – būta baimių, ar tokie maži vaikai sugebės mokytis programavimo. Tačiau paaiškėjo, kad jie puikiausiai viską įsimena ir entuziastingai imasi naujų užduočių. Naujovėms nesipriešino ir mokytojai. „Visi stengiamės dirbti taip, kad būtų įdomu vaikams. Bet ne tik jiems – kad patiems būtų įdomu dirbti mokytojais“, – pasakojo V. Kardašienė.

Nors informatikos mokymo pradinėse klasėse projektas pradėtas tik nuo šių mokslo metų, Aukštelkėje ir anksčiau stengtasi dirbti išmaniai. Mokykla turi nemažai išmaniųjų įrenginių – planšečių, kompiuterių, išmaniųjų lentų. Anot mokytojos, būtų gerai dar daugiau jų turėti, nes vaikai nori viską išbandyti. Tačiau svarbiausia – juos panaudoti tikslingai.

Projektas nenumato kokių nors specialių informatikos pamokų, ji integruota į visų dalykų pamokas – pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ar lietuvių kalbos. Vaikai išbando naują, įdomią veiklą, padedančią ugdyti informatinio mąstymo gebėjimus. Pavyzdžiui, įsiminti daugybos lentelę mokinukams įdomiau pasitelkus kompiuterį. Mokytis matematikos padeda ir Turku universiteto (Suomija) sukurta mokymosi aplinka ViLLE. Mokiniai sprendžia daug įvairių uždavinių. Dalis jų – įprasti, tačiau dauguma – interaktyvūs, žaidybiniai. Tyrimai rodo, kad pakanka ViLLE pasitelkti bent vienoje pamokoje per savaitę ir jau galima matyti geresnius matematikos rezultatus.

Lietuvių kalbos tekstus vaikai rašo ranka, o kai kuriuos – kompiuteriu. Taip jiems labiau patinka. Tad jie mokytojai siūlo ir diktantą rašyti kompiuteriu. „Kodėl ne, gal verta ir pabandyti“, – naujovių nebijo V. Kardašienė.

Mokytoja pasakoja, kad vaikams patinka mokytis naudojantis programavimo aplinkomis https://studio.code.org/courses, „CodeMonkey“, edukaciniu žaidimu „Scottie Go“, edukacinėmis „bitutėmis“, lietuvišku programavimo mokymo įrankiu „Bebru“, kitais loginiais žaidimais. Daugelis užduočių pradinukams – žaidybinės. Suformuojama problema, kurią reikia išspręsti pasitelkus išmanųjį įrenginį. Taip skatinamas vaiko loginis mąstymas. Sudėtingiausios – programavimo užduotys, jos buvo tikras iššūkis. Bet vaikai ir jas labai greitai perprato.

Kokia, V. Kardašienės nuomone, informatikos mokymo nuo pat pirmos klasės nauda? „Vaikams įdomu, jie nori išbandyti naujus mokymosi metodus, didėja motyvacija mokytis. Mokomės ne tik dirbti kompiuteriu, bet mokomės ir pasitelkę loginio mąstymo žaidimus. Spręsdami užduotis vaikai bendradarbiauja tarpusavyje, mokosi dirbti komandoje“, – vardija mokytoja.

Žinoma, per pamokas vaikai turi išmokti numatytą programą. Bet, anot mokytojos, tų pačių dalykų galima mokytis kūrybiškai, per įvairią veiklą, kartais – naudojantis vadovėliais, kartais – ne. „Retsykiais net nesakome, kad vyksta pamoka, nes tai jau išeina už jos ribų. Ne visada žiūrime ir į laiką, kiek trunka standartinė pamoka. Jei reikia, galime padirbėti ilgiau“, – pasakoja V. Kardašienė.

Kaimo mokyklėlės vaikai – iš skirtingų socialinių sluoksnių, bet, anot mokytojos, visi jos ketvirtokai turi išmaniuosius telefonus, o ugdymo įstaigoje gali naudotis mokyklos planšetėmis ar kompiuteriais ne tik per pamokas, bet ir po jų – dienos centre. Mokykloje veikia bevielis internetas.

Vilma Kardašienė su savo mokiniais.
Vilma Kardašienė su savo mokiniais.

Mokytojai – be visažinio karūnos

Vaikams išmanios ugdymo naujovės patinka. O mokytojams? Juk yra žinoma, kad vaikai kompiuteriu žaidžia dar būdami visai pypliai, o nemažai pradinukų mokytojų – ne jaunosios kartos atstovai. Ar vaikai informacinių technologijų srityje kartais nebūna labiau pažengę už mokytoją? „Nematau problemos, jei vaikas pamoko mokytoją – mokomės kartu“, – sako V. Kardašienė.

Kaip mokyti pradinukus informatikos, mokytojos mokėsi tam skirtuose kursuose. Be to, jos turi su kuo pasikonsultuoti. Aukštelkės mokykla dalyvavo „Microsoft“ šiuolaikinio mokymosi aplinkos projekte. „Mokomės ir dirbdami – kiekvieną žmogų, taip pat ir mokytoją, gyvenimas šiandien priverčia, kad būtų išmanus. Laiko atgal neatsuksime. Įves privalomą programavimą ar ne, kitaip jau nebedirbsiu“, – neabejoja pradinukų mokytoja V. Kardašienė.

Ką ji patartų mokykloms, kurios dar tik pradės nuo pirmos klasės mokyti informatikos? „Svarbiausia – pozityviai nusiteikti“, – pabrėžia mokytoja.

Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys sako, jog jų ugdymo įstaigos stiprybė yra tai, kad mokytojai tiki projekto nauda vaikų ugdymui, nebijo bandyti ir net klysti. „Svarbu pripažinti, kad yra normalu mokytojui ko nors nežinoti. Jei mokytojui užkraunamas visažinio vaidmuo, jis išsigąsta. Reikia bandyti. Kol nebandai, būna daug siaubo“, – neabejoja jis.

Vaidas Bacys: „Siekiame, kad vaikai išmoktų naudotis informacinėmis technologijomis pagal paskirtį.“
Vaidas Bacys: „Siekiame, kad vaikai išmoktų naudotis informacinėmis technologijomis pagal paskirtį.“

Prie kompiuterio – ilgai, bet beprasmiškai

Norint patekti tarp dešimties bandomojo projekto mokyklų, reikėjo įrodyti, kad ugdymo įstaiga šioje srityje jau yra nemažai nuveikusi. Aukštelkės mokyklai tai nebuvo problema: ji jau dalyvavo mokyklų pažangos, „Microsoft“ šiuolaikinės mokymosi aplinkos ir kituose projektuose. Vaikai internete pildė savo asmenybės ugdymo užrašus. Mokykla pereina prie elektroninių pratybų, elektroninių vadovėlių. Pamokose naudojami kompiuteriai – siekiama, kad mokykloje kiekvienas vaikas turėtų individualų. Dabar trims tenka vienas, bet kasmet kompiuterių vis daugėja – pernai mokykla nusipirko dar dešimt. Patys mokytojai nusprendė dalį mokinio krepšelio lėšų skirti kompiuteriams įsigyti. Bet mainais reikėjo kai ką aukoti. Pavyzdžiui, Aukštelkės mokykla kasmet nekeičia vadovėlių ar kitų mokymo priemonių.

Kodėl mokykla informacines technologijas pasirinko kaip prioritetą? V. Bacys pasakoja, kad įkvėpė Suomijos pavyzdys. „Mūsų vaikai labai intensyviai naudojasi išmaniosiomis technologijomis, tačiau dažnai – beprasmiškai. Vienas mūsų tikslų – kad jie išmoktų jomis naudotis pagal paskirtį. Mes į kompiuterį žiūrime pirmiausia kaip į įrankį mokytis ir tik paskui – kaip į laisvalaikio leidimo galimybę. Svarbu suprasti, kad naudojimasis informacinėmis technologijomis ugdymo procese turi būti tikslingas. Vaikams gyvenime to reikės, o jei jie išmoks jomis naudotis pagal paskirtį, mokykloje bus įgiję tam reikalingų įgūdžių“, – aiškina V. Bacys

Mokyklos direktorius pabrėžia, kad į informacines technologijas žiūrima ne kaip į tikslą, o kaip į mokymosi įrankius, kokie yra kreida, lenta, sąsiuvinis ar rašymo priemonė. Mokykloje mokoma robotikos, tarp pasirenkamų dalykų yra „Minecraft: Education Edition“ programa. Tai ugdo kūrybiškumą, komandinį darbą, suteikia problemų sprendimo įgūdžių.

Ir toliau ieškoma būdų panaudoti informacines technologijas, siekiant gerinti mokyklos darbą. Artimiausiu metu norima pasitelkti išmaniuosius įrankius duomenims apie vaikų pasiekimus surinkti ir analizuoti, taip pat efektyvesnei vadybai.

Aukštelkės mokykla inovatyvi ne tik todėl, kad pamokose naudojami išmanieji įrankiai. „Stengiamės diegti demokratinį ugdymą, kad vaikai nuo mažens mokėtų reikšti savo nuomonę, to kartais ir mokytojams reikėtų pasimokyti. Mokykloje vyksta susirinkimai, kuriuose vaikai kalba apie savo problemas, gali drąsiai pasakyti savo nuomonę, taip pat ir apie mokytojus“, – pasakoja pradinukų mokytoja V. Kardašienė.

Kai kurie mokinių sprendimai mokytojams būna netikėti. Pavyzdžiui, išklausę paskaitą apie kibernetinę priklausomybę, jie suprato, kad priklausomybė nuo mobiliųjų juos gali paversti telefoniniais „zombiais“. Tad vaikai balsavo ir patys nusprendė per pertraukas visai atsisakyti mobiliųjų telefonų. „Mes patys nustebę dėl savo vaikų. Tad dabar jie naudojasi mobiliaisiais, jei to reikia mokymuisi, per pamokas. Bet vaikai patys suprato, kad negerai nuolat žaisti kompiuterinius žaidimus ar telefone gyventi“, – vaikų sąmoningumu džiaugiasi V. Kardašienė.

„Lietuvos žinių“ laikraštyje – nauja rubrika „Gera mokykla“ LŽ portale – Švietimas

Dauguma šalių, pastaruoju metu pasiekusių proveržį, tai padarė gerindamos švietimo kokybę. Kad gera mokykla – svarbiausias prioritetas, pripažįstama ir Lietuvoje – tiek tarp politikų, tiek tarp verslininkų, kultūros bei meno bendruomenės.

„Lietuvos žinios“ taip pat siekia prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo nuolat analizuodamos ugdymo problemas, kalbindamos geriausius šios srities ekspertus. Tęsdami mūsų dienraščio, kaip pozityvios minties žiniasklaidos, tradiciją, esame tikri, kad pažangą skatina ne tik kritika, bet ir sektini pavyzdžiai. Jų yra ne tik Suomijoje ar Kanadoje, bet ir Lietuvoje – ne tik Vilniuje, bet ir nedidelėse provincijos mokyklose. Pažangiausioms ugdymo naujovėms pristatyti „Lietuvos žinios“ pradeda naują rubriką „Gera mokykla“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"