Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Kodėl piešimas ranka vis dar neatsiejama architektūros studijų dalis?

 
2018 01 22 15:12
ktu.edu nuotrauka

Nors jau senokai architektų brėžinių stalus pakeitė kompiuterinės programos, visgi būsimi specialistai iki šiol privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą, kurio dalį sudaro ir piešimas paprasčiausiu pieštuku. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojai pastebi, kad piešimo sugebėjimai svarbūs ne dėl vizualizacijų kūrimo, ką puikiai atlieka kompiuterinės programos, o dėl erdvinio suvokimo lavinimo. Būtent šis įgūdis yra testuojamas ir stojamųjų egzaminų metu.

„Kad ir kokios būtų kompiuterinės programos, jos piešimo ranka nepakeis. Piešimo įgūdžių lavinimo tikslas – suformuoti aplinkos jausmą ir matymą, erdvės ir estetinį suvokimą. Pats kompiuteris su programomis – tai tik įrankis, kuriuo be elementariausių piešimo įgūdžių nesugebėsi tinkamai naudotis, nors ir žinodamas visas jo funkcijas. Piešimas – tai visas mąstymo procesas“, – tikino KTU SAF dėstytojas Tadas Žebrauskas.

Laiko išmokti elgtis ir mąstyti su pieštuku rankoje taip, kad išlaikytum stojamąjį egzaminą į architektūros studijas, pasak dėstytojo, kiekvienam reikia skirtingai.

„Viskas realiai priklauso nuo moksleivio motyvacijos ir įdedamo darbo. Jei jis labai nori, stengiasi ir turi gerą mokytoją, pasiruošti įmanoma ir per keletą mėnesių, bet teks dirbti vos ne kiekvieną dieną. Jei piešimui laiko skirsite porą kartų per savaitę, gali prireikti ir apie pusės metų. Bet čia svarbiausiu faktoriumi tampa ne talentas, o motyvacija ir noras išmokti“, – tikino T. Žebrauskas.Visgi dėstytojas pastebi, kad piešimas tampa išskirtinai prabangiu mokslu, nes čia itin svarbus mokytojo ir besimokančiojo santykis. Dirbti vienu metu reikia su vienu ar keletu moksleivių. Pasak jo, negali vienu metu mokyti kelių dešimčių moksleivių, nes tikrai nespėsi įvertinti visų atlikto darbo ir pakonsultuoti.

Išmėginti savo piešimo ir erdvinio įsivaizdavimo sugebėjimus 10–12 klasės moksleiviai galės vasario 3 d. KTU SAF vyksiančios A. Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiados metu. Geriausiai pasirodę dalyviai bus apdovanoti.

„Egzistuoja įvairios piešimo mokyklos ir stiliai, o architektui svarbiausia suvokti planus, erdvę, kompoziciją ir kitus pamatinius dalykus. Būtent šios olimpiados metu moksleiviai galės pasitikrinti, kiek jie yra pasiruošę įvykdyti vieną iš stojamojo egzamino užduočių – žodinę piešimo užduotį. Juos įvertinsime ir bus aišku, kas eina tinkamu keliu, o kam dar reikės pasistengti“, – tikino Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas.

Moksleiviai taip pat kviečiami su savimi atsivežti piešimo darbų, kuriuos peržiūrės ekspertai ir galės patarti, pateikti pastabų, ką dar reikėtų patobulinti, ką daryti kitaip, kad pavyktų išlaikyti stojamuosius egzaminus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"