Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Klube P³ mokytojai moko vieni kitus

 
2018 06 14 11:30
Vilniaus Antakalnio progimnazijoje ketvirtadieniais geriau išmanantys ir jau išbandę kokius naujus mokymo metodus pedagogai tampa kolegų mokytojais, o kiti – tarsi jų mokiniais.
Vilniaus Antakalnio progimnazijoje ketvirtadieniais geriau išmanantys ir jau išbandę kokius naujus mokymo metodus pedagogai tampa kolegų mokytojais, o kiti – tarsi jų mokiniais. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Kiekvienas ketvirtadienis Vilniaus Antakalnio progimnazijoje – diena, kai mokosi ne tik mokiniai, bet ir jų mokytojai. Idėja pedagogams susiburti į klubą P³ (patirk, pasimokyk, pasidalyk) kilo ieškant atsakymo, kodėl jie teoriškai žino šiuolaikiškus mokymo metodus, tačiau praktiškai mažai juos taiko.

„Daug kalbama, rašoma apie naujus, interaktyvius ugdymo įrankius, rengėme ir seminarų apie juos. Tačiau „Renkuosi mokyti!“ projekto apklausa parodė, kad jie mūsų mokykloje mažai naudojami. Ėmėme diskutuoti, kodėl. Be kitų faktorių, atradome paprastą dalyką – mokytojai nedrįsta eksperimentuoti su vaikais, nes nori būti užtikrinti tuo, ką daro. Nutarėme, kad būtų drąsiau, jei vieną ar kitą metodą pirma išbandytume patys, o paskui įgyvendintume klasėje“, – Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Neringa Čiukšienė pasakoja šių mokslo metų pradžioje susibūrusio P³ klubo ištakas.

Taigi ketvirtadieniais geriau išmanantys ir jau išbandę kokius naujus mokymo metodus pedagogai tampa kolegų mokytojais, o kiti – tarsi jų mokiniais.

Pradedančioji mokė patyrusius

Pirmąja kolegų mokytoja tapo pirmus metus mokykloje dirbanti Agnė Motiejūnė iš „Renkuosi mokyti!“ programos. Ar nebuvo skepticizmo, kai patyrusius pedagogus mokyti imasi mokykloje vos apšilusi mokytojukė?

„Į šį klubą ateiname bendradarbiauti, mokytis vieni iš kitų, pataisyti vieni kitus, o amžius čia ne toks svarbus. Tad nors pirmame klubo susitikime kitus mokė jaunutė mokytoja, tikrai nesijautėme nepatogiai“, – prisimena N. Čiukšienė, pedagoginį darbą dirbanti jau 23 metai ir, pasak jos, visą šį laiką labai mėgstanti mokytis.

Neformaliojo skyriaus vedėja ir geografijos mokytoja A. Motiejūnė skepticizmo iš vyresnių kolegų taip pat tikina nepastebėjusi. „Juk į klubą būrėmės norėdami pokyčių. Kai toks požiūris, neesminis dalykas, kas moko, – svarbiausia, kad tai padėtų daryti pokyčius siekiant vaikų sėkmės“, – įsitikinusi jauna mokytoja.

Ji patarė kolegoms, kaip pamokose taikyti informacines technologijas. Mokytojai mokėsi kurti programėles, kurias galima panaudoti išmaniuosiuose telefonuose. Visi vaikai juos turi, ir jiems patinka, kai mokytojas tradicinę pamoką paįvairina užduotimis, kurias galima atlikti pasinaudojant informacinėmis technologijomis.

A. Motiejūnė sako, kad jai klube P³ nesunku būti ir mokytoja, ir mokine, nes ir pamokose daug galima išmokti iš mokinių. „Šiuolaikiški mokymo metodai leidžia mokiniams būti mokytojais. Tai, ką sukuriame šiuolaikiškose pamokose, yra visų bendras kūrinys. Jau nėra taip, kad pamokoje yra vienas informacijos teikėjas – mokytojas prie lentos, o visi kiti – tik informacijos priėmėjai. Ir klasėje, ir klube vienas iškelia idėją, o visi diskutuoja, dalijasi patirtimi“, – aiškina A. Motiejūnė.

Ji pasakoja, kad buvo labai įdomu pasimokyti, kaip dirbti su mąstymo žemėlapiais. Kolegos drauge analizavo ir savo mąstymą, kaip jį galima perkelti ir surikiuoti į labai skirtingas struktūras, kaip tai pritaikyti pamokose, pasitelkiant jas lavinti vaikų atmintį, mokyti sisteminti informaciją.

Neringa Čiukšienė: “Taip mokiniai tampa vieni kitų mokytojais, o yra įrodyta, kad geriausiai įsimename informaciją, kai ko nors mokome kitus."
Neringa Čiukšienė: “Taip mokiniai tampa vieni kitų mokytojais, o yra įrodyta, kad geriausiai įsimename informaciją, kai ko nors mokome kitus."

Mokytoja Dalia Valaikienė šio metodo specialiai mokėsi, tad turėjo vertingų patarimų kolegoms. Šis mąstymą skatinantis inovacinis ugdymo įrankis vis labiau populiarėja ir Švedijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyse. Ugdant XXI amžiuje svarbius mąstymo įpročius naudojami net keli mąstymo žemėlapiai. Pavydžiui, burbulo žemėlapis leidžia vizualiai pateikti daikto ar reiškinio požymius, o dvigubo burbulo – palyginimui kelių daiktų ar reiškinių požymius. Priežasties ir pasekmių žemėlapis padeda vizualiai pateikti reiškinių ar įvykių priežastis ir pasekmes – tikrai įvykusias ar galimas, jei įvykiai būtų pasisukę kita linkme. Medžio žemėlapis leidžia pamatyti reiškinio struktūrą. Rėmelių žemėlapis leidžia išnarstyti daiktą ar reiškinį dalimis. Sekos žemėlapis leidžia matyti įvykius chronologiškai.

Mąstymo žemėlapiai pamoką daro ir įdomesnę, ir efektyvesnę. Pavyzdžiui, jei mokytoja tik duotų užduotį paskaityti tekstą, vaikams būtų lyg ir neįdomu, jie gali skaityti labai paviršutiniškai. Tačiau jei reikia į lenteles įrašyti tekste randamus duomenis, priežastinius ryšius, įvykių chronologiją ar ką kita, tekstą būtina perskaityti atidžiai, o išrinktus duomenis lengviau įsiminti, pamoka tampa įdomesnė. O mokytojui nereikia daug laiko skirti pamokai organizuoti, ir tada jis gali daugiau dėmesio sutelkti į konsultavimą.

N. Čiukšienė dalijosi patirtimi, kaip panaudoti pamokose durstinio metodą. Tai mokinių bendradarbiavimu grįstas mokymosi metodas: jie suskirstomi nedidelėmis grupėmis, kur kiekvienas gauna skirtingą temą ir per kokias 10 minučių jai pasirengia, o paskui kitiems išdėsto, ką išmokęs. Vėliau vaikai persigrupuoja. Taip kiekvienas susipažįsta su visomis pamokai paskirtomis temomis. Tada susėdama į ratą ir pasiaiškinama, ar gerai visi suprato temas. Mokytojas prieš pamoką mokiniams duoda paruoštukus, kuriuose nurodo, kas toje temoje svarbiausia, o paskui tik pakonsultuoja. „Taip mokiniai tampa vieni kitų mokytojais, o yra įrodyta, kad geriausiai įsimename informaciją, kai ko nors mokome kitus. Beje, vaikams patinka būti mokytojais“, – pasakoja N. Čiukšienė.

Mokytojai P³ klube mokėsi, kaip pamokose panaudoti žaidybinius elementus ir taip sutelkti vaikų dėmesį, pasiekti, kad jie patys žaisdami išsiaiškintų užduoties tikslą. Aiškindamiesi, kaip dirbti su autizmo sutrikimų turinčiais vaikais, pedagogai į P³ klubą buvo pasikvietę ir ekspertą iš šalies.

Atvėrė klasių duris

Mokytojai vieni kitiems ne tik pristato kokį nors metodą ir išbando jį klubo susitikime, bet padeda diegti ir pamokose, domisi, kaip pasisekė. P³ klubo nariai drąsiai eina vienas pas kitą į pamokas. Anksčiau sakydavo – kaip aš čia eisiu pas kolegą, lyg jausčiausi gudresnis. Bet dabar tie barjerai tarp klubo narių yra išnykę.

N. Čiukšienė pasakoja, kad prieš metus per atvirų durų dienas įkalbinti mokytoją surengti viešą pamoką reikėjo daug pastangų – niekas nenorėdavo, kad jų pamokas kas stebėtų ir vertintų. O šiais mokslo metais iškelta idėja, kad kiekvienas mokytojas stebėtų porą kitų mokytojų pamokų. „Sutarėme, kad po pamokos mokytojui individualiai pasakysime, ką jis galėtų patobulinti, bet viešai paskelbsime tik tai, kas tam mokytojui pamokoje ypač pavyko. Tai labai vertinga, nes mokytojai labai uždari – mes pažįstame savo mokinius, bet neįsivaizduojame, kaip veda pamokas net artima kolegė. Lankyti kitų pamokas lig šiol nelabai ir buvo laiko, bet kai bus pereita prie etatinio mokytojų apmokėjimo, tam galbūt skirsime daugiau dėmesio“, – planuoja N. Čiukšienė.

O „Renkuosi mokyti!“ programoje lankyti kitų kolegų pamokas, sulaukti savo kuratoriaus arba dar kieno nors vizito – jokia naujiena. Tad, pasak A. Motiejūnės, kiekvienai pamokai rengiesi taip, kad nebūtų gėda nei prieš vaikus, nei prieš bet kurį pamokos svečią.

Agnė Motiejūnė: "Šiuolaikiški mokymo metodai leidžia mokiniams būti mokytojais. Tai, ką sukuriame šiuolaikiškose pamokose, yra visų bendras kūrinys."
Agnė Motiejūnė: "Šiuolaikiški mokymo metodai leidžia mokiniams būti mokytojais. Tai, ką sukuriame šiuolaikiškose pamokose, yra visų bendras kūrinys."

Geras mokytojas nenustoja mokytis

Kol kas mokytojams patinka klubo P³ savimokos pamokėlės, o mokiniai džiaugiasi, kad mokytis tampa įdomiau. Bet kol kas klube – tik nedidelė dalis mokyklos pedagogų. Kartais ateina penkiolika, aštuoniolika, o kartais tik penki, – tai priklauso ir nuo temos.

„Mokykloje – 89 mokytojai. Kai kurie apie klubą nenori nė girdėti, nes jie nenori laužyti savo įpročių. O jei žmogus tokio tikslo neišsikelia, užauga baimė ką nors keisti. Bet aš esu chemikė, tad žinau, nuo ko prasideda kristalizacija – nuo vieno kristaliuko, kuris toliau auga. Taip ir mūsų klubas: jame yra taisyklė – į kitą susitikimą klube atsivesk savo kolegą. Kai mokytojai pamato visai kitą tarpusavio santykį, įsitikina, kaip smagu kartu bandyti sukurti kitokias pamokas, jungiasi prie klubo“, – N. Čiukšienė neabejoja, kad nuo mažų pokyčių prasideda ir dideli.

Ji pabrėžia, kad tradicinės pamokos tikrai nėra nuvertinamos, tačiau šiuolaikiniai vaikai nori ne tik būti mokomi, bet ir patys mokytis, būti aktyvūs šiame procese. Mūsų vaikai nėra savarankiški, o to taip pat reikia mokyti ir mokytis, tai skatinti aktyviais ugdymo metodais. Tad klubas P³ prie pokyčių šia linkme ir siekia prisidėti.

„Renkuosi mokyti!“ programos mokytoja A. Motiejūnė taip pat neabejoja, kad vienas pagrindinių dalykų, sukuriančių sąlygas mokiniui pasiekti sėkmę, – jo mokytojo noras mokytis, domėtis naujovėmis, nebijoti eksperimentuoti, išbandyti naujus metodus, dalytis patirtimi ir jos semtis iš kolegų.

Švietimo ekspertai, išanalizavę geriausias pasaulio švietimo sistemas, pripažįsta, kad nors jos daug kuo skiriasi, bet dauguma yra panašios būtent mokytojų tarpusavio bendradarbiavimu, patirties dalijimusi. O mūsų mokytojai dar per daug užsisklendę savo klasėse. Bet ir pas mus ima steigtis panašios kaip Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokytojų „savimokyklėlės“, suvokiant, kad geras mokytojas nenustoja mokytis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"