Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Kitąmet mokslo metai bus dar ilgesni, ministerija rekomenduos, ką veikti

 
2018 06 17 10:04
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija žada parengti naujas rekomendacijas, kaip mokykloms geriau išnaudoti ilgėjančius mokslo metus.

Jos bus rengiamos įvertinus šių metų mokyklų patirtį.

„Dabar regionuose vyksta ministerijos inicijuoti aptarimai, kaip sekėsi pailgintais mokslo metais, kaip mokyklos panaudojo papildomas mokymosi dienas, ko stigo, ką reikėtų tobulinti. Pagal tai mokykloms bus parengtos rekomendacijos kitiems metams“, – BNS nurodė ministerija.

Šie mokslo metai buvo dešimčia mokslo dienų ilgesni nei praėjusieji, 2018–2019 mokslo metais numatoma pridėti dar penkias papildomos mokymosi dienos.

Savivaldybės: buvo iššūkių

Savivaldybių atstovai BNS pasakojo, kad dėl prailgintų mokslo metų buvo įvairių patirčių.

„Anksčiau mokslo metai baigdavosi birželio 21 dieną, jokios problemos nebūdavo, tiesiog grįžta tas, kad buvo anksčiau, nemanau jokios problemos“, – BNS sakė Zarasų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius.

Anot jo, dalis šio rajono mokyklų papildomas mokslo dienas naudojo dar rudenį, žiemą ir pavasarį. Tose įstaigose, kur vaikai buvo užimami ir pirmomis vasaros savaitėmis, jo vertinimu, pamokos ar kitos veiklos organizuotos tinkamai. Problema, anot švietimo skyriaus vedėjo, yra tik vasarą krentanti vaikų motyvacija mokytis.

„Norint vaikų ugdymo kokybės, ilgesni mokslo metais yra naudinga. Dabar esu vedėjas, anksčiau buvau direktorius, tai manau, kad kuo ilgiau vaikai mokosi, kuo ilgiau užimami, tuo geriau. Pradinukai, pavyzdžiui, baigė anksčiau, ir tėvai kelia problemą, ką daryti visą birželį. Stovyklų, ypač kaimuose, nėra organizuojama, kai kurios stovyklos tėvams per brangios, tai tėvai kelia klausimą, kur dėti vaikus atostogų metu“, – pasakojo vedėjas.

Anot jo, per papildomas savaites nebuvo keičiamas vaikų pavėžėjimo geltonaisiais autobusiukais tvarkaraštis.

Tuo metu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo tai, kad dalis mokytojų pastarosiomis savaitėmis užimti brandos egzaminais: juos organizuoja arba tikrina darbus.

„Dalis mokytojų turi dalyvauti sesijose, taisyti darbus ir tikrai tai tampa mokyklų rūpesčiu. Čia, matyt, būtų galima ieškoti geresnių sprendimų. Gal galima šiek tiek trumpinti tarpus tarp egzaminų ir kelti daugiau egzaminų jau po mokslo metų pabaigos“, – svarstė jis.

Pasak sostinės savivaldybės atstovo, ilgesnių mokslo metų idėja yra gera, tačiau svarbus ją tinkamai įgyvendinti.

„Nacionaliniu lygiu tikimės daugiau talkos, metodinės, dalykinės pagalbos“, – sakė jis.

Anot jo, Vilniuje pozityvūs pavyzdžiai nustelbė atvejus, kai į mokyklą atėję vaikai užimami neprasmingų filmų žiūrėjimu ar apskritai paleidžiami namo.

„Tai buvo pirmi tokie pailginti metai ir, matyt, ne visi dar spėjo pasiruošti ir ne visi pajėgūs gerąsias praktikas įgyvendinti (...). Negali nuneigti, matyt, pavienių atvejų buvo ir negerų, bet tikrai tai – ne tendencija“, – sakė A. Lakštauskas.

„Pozityvioji pusė – kad tai tikrai padėjo mokykloms mažiau skubėti ir turėti galimybę dalį pamokų pravesti žymiai įdomiau, mokytojams paieškoti galimybių išvesti vaikus iš mokyklos ir vesti tokias pamokas, kokių nepratęsus mokslo metų nebūtų buvę: tiek realioje gamtinėje aplinkoje įvairius tyrimus daryti, tiek nueiti į įmones, vaikams tai tikrai gera patirtis“, – teigė jis.

Ministerija neabejoja nauda

Mokyklos ir savivaldybės šiemet galėjo pačios nuspręsti, kaip prasmingai panaudoti ir išdėlioti pailgintų mokslo metų dienas.

„Praėjusį metų pavasarį visoje Lietuvoje vyko viešosios konsultacijos dėl mokslo metų ilginimo, savivaldybėms ir mokykloms teikti patarimai. Daugumai švietimo įstaigų papildomos mokymosi dienos nesukėlė problemų, nes dabartinės programos yra labai plačios, pritaikytos 39 savaičių mokslo metams, kokie ir buvo Lietuvoje prieš dešimtmetį, ir įgyvendinti programas per iki 34 savaičių sutrumpėjusius mokslo metus buvo išties sunku, mokiniai ir mokytojai nuolat skundėsi dideliais krūviais“, – aiškina ministerija.

Anot jos, mokykloms dar pernai buvo rekomenduojama tolygiau išdėstyti krūvius, skirti daugiau laiko žinių gilinimui, kartojimui, taikyti įvairesnius ugdymo metodus, gamtos moksluose – tiriamąją praktinę veiklą.

„Šalies mokinių pasiekimai nėra džiuginantys, daugiau kaip pusėje savivaldybių bent 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio. Taigi papildomos pamokos reikalingos ir lopant spragas“, – įsitikinusi ministerija.

Kartu ministerija mano, kad mokyklos ir mokytojai geriausiai žino, ko reikia jų mokiniams.

„Vienodų instrukcijų, kaip mokyti, čia negali būti, mokytojai geriausiai pažįsta mokinius ir gali pasirinkti kelią, kuriuo einant jų mokiniai gali pasiekti geriausių rezultatų. Ministerija gali tik rekomenduoti, pateikti kitų mokyklų gerosios patirties pavyzdžių“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"