Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Kaliningrado srityje nyksta lietuvių kalbos fakultatyvai

 
2018 08 17 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijos Kaliningrado srityje lietuvių kalba, galima sakyti, jau išguita iš mokyklų, o apie galimybes lietuvių tautybės vaikams gimtąja kalba įgyti išsilavinimą nedrįstama net svajoti, tačiau kaimyninės šalies oficialūs atstovai temato tariamą rusakalbių diskriminaciją Baltijos valstybėse.

Į Kaliningrado srities Svetlogorsko miestą trečiadienį atvykusi Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova per spaudos konferenciją pareiškė, kad Baltijos šalys diskriminuoja kitataučius savo gyventojus – jiems esą vis sunkinamos sąlygos gauti išsilavinimą mokantis gimtąja kalba.

Mokyti vaikus lietuvių kalbos Kaliningrado srityje trukdo dar viena problema – labai trūksta pedagogų, galinčių tai daryti.

Ji piktinosi, kad Estijos parlamente svarstomi įstatymai, kuriais numatoma 10 kartų didinti baudas juridiniams asmenims, jeigu jų atstovai prastai kalba ir supranta estiškai, o Latvijoje ketinama apskritai atsisakyti dalykų dėstymo ne valstybine kalba tautinių mažumų mokyklose.

Nemažai priekaištų Rusijos URM atstovė pažėrė ir Lietuvai, kuri esą „rusų kalbą jėga stumia ne tik iš švietimo, bet ir kitų visuomeninio gyvenimo sričių“. Kaimyninės šalies diplomatinės žinybos atstovė Kaliningrado srities žiniasklaidai porino apie tai, kaip Lietuvos valdininkai tikrina Vilniaus bei kitų miestų mokyklų moksleivių lojalumą Lietuvos valstybei ir ar moksleiviai nesinaudoja Rusijoje išleistais vadovėliais.

Kasmet vis mažiau

Tokie kaltinimai nuskambėjo, kai pačioje Kaliningrado srityje sparčiai mažėja galimybių vaikams mokytis lietuvių kalbos net ir per popamokinius užsiėmimus. Kasmet šio Rusijos regiono mokyklose nelieka po kelis po pamokų veikiančių fakultatyvų.

Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovas Aleksas Bartninkas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šiemet dar yra 17 mokyklų, kultūros centrų, vaikų centrų ar kitokių įstaigų, kuriose vaikai gali bent kiek pramokti lietuvių kalbos. Tai daugiausia po pamokų veikiantys fakultatyvai, būreliai. Tik viename Kaliningrado licėjuje yra išlikusios lietuvių kalbos pamokos, bet ir jos traktuojamos kaip papildomas ugdymas. Prieš porą metų tokių mokyklų ar kitokių įstaigų buvo 21.

„Lietuviškos mokyklos Kaliningrado srityje neturime, ir vargu ar ji kada nors bus. Dar anksčiau, kai buvo kitokia geopolitinė situacija, svarstyta apie tokios mokyklos atidarymą Sovetske, bet dabar tai galime pamiršti. Gerai, kad kol kas yra galimybė vaikams bent kiek pramokti lietuviškai, o apie ugdymo procesą lietuvių kalba net svajoti nedrįstame“, – tvirtino A. Bartninkas.

Pasak jo, esant tokiai situacijai siekiama, kad lietuvių kalba besidomintys vaikai ne tik pramoktų lietuvių kalbos, bet ir geriau susipažintų su lietuvių kultūra, literatūra, papročiais. Nemažai užsiėmimus lankančių vaikų yra kilę arba iš Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių šeimų, arba iš mišrių šeimų. Iš praėjusiais mokslo metais lietuvių kalbos Kaliningrado srityje besimokiusių 800 moksleivių tokių vaikų buvo dauguma. Dar beveik 100 vaikų – iš lietuviškų šaknų iš viso neturinčių šeimų.

Pastaraisiais metais mokyti vaikus lietuvių kalbos Kaliningrado srityje trukdo dar viena problema – labai trūksta pedagogų, galinčių tai daryti. Anksčiau į pamokas Kaliningrado srities mokyklose dalis mokytojų važinėdavo iš Lietuvos – Pagėgių, Tauragės, Vilkaviškio, Kybartų. Tačiau kasmet jų mažėja, mokytojus atbaido būtinybė važinėti viešuoju transportu, ilgai trunkančios pasienio patikros procedūros.

Žmonių kiršinimas

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša kaimyninės šalies URM atstovės priekaištus Lietuvai pavadino niekuo nepagrįstu politikavimu. „Tokius kaltinimus gali reikšti tik asmuo, kuris nesupranta, kas yra suvereni ir nepriklausoma valstybė. Juk ir Rusijoje rusų kalba yra pripažinta valstybine kalba, kuria mokomasi visose mokyklose“, – sakė jis. Anot E. Jovaišos, šie kaltinimai tėra žmonių, gyvenančių tiek Kaliningrado srityje, tiek Lietuvoje, kiršinimas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad Lietuvoje gyvenantys kitataučiai turi būti suinteresuoti mokėti valstybinę kalbą, jei iš tiesų nori įsitraukti į mūsų šalies gyvenimą. „Išvedžiojimų gali būti visokių, net ir tokių, kad valstybinės kalbos nemokančiam, bet čia gyvenančiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė gauti informaciją gimtąja kalba. Taip mąstant galima prieiti prie absurdo“, – kalbėjo jis.

Pagal dabartinį Švietimo įstatymą Lietuvoje mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – gimtąja ir lietuvių. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais mokslo metais Lietuvos mokyklose rusų kalba mokėsi 14,679 tūkst., lenkų – 11,209 tūkst., baltarusių – 203 moksleiviai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"