Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Kaip sutramdyti paauglio įžūlumą?

 
pixabay.com nuotrauka

„Vidury pamokos paauglys atsistoja ir vaikšto po klasę. Prašau jo sėstis – jis ignoruoja. Kitą kartą nesiklausęs paima suolo draugo sąsiuvinį, pribraižo, sukelia konfliktą. Dar kitą dieną, per kontrolinį darbą, visą pamoką prasėdi spoksodamas pro langą, retkarčiais mesdamas įžeidžiamą komentarą apie kurį nors klasės draugą. Niekada nesiruošia pamokai; klausiamas, kodėl neatliko namų darbų užduoties, atsako įžūliai. Nei aiškinimai, nei vedimas pas direktorių, nei pranešimas tėvams nepadeda. Viskas tęsiasi toliau. Man gaila ir to vaiko, nes akivaizdu, kad kažkas jo šeimoje negerai, ir ne mažiau gaila kitų klasės mokinių, nes jiems trukdoma mokytis. Kaip sutramdyti to vaiko įžūlumą, kaip padėti jam suprasti, jog viskam yra ribos?.. Pagarbiai – mokytoja.“

Kalbamės su psichologe psichoterapeute Vilma Mažeikiene.

„Būti klounu nėra lengva“

– Gerbiama Vilma, jūs dirbate su vaikais, kurie turi elgesio problemų.

– Dirbu Jaunimo mokykloje – su paaugliais, kurie dėl elgesio problemų yra pašalinti iš kitų mokyklų. Tos elgesio problemos panašios į aprašytąsias mokytojos laiške: trukdo, nesimoko, nelanko...

– Jaunimo mokykloje tikriausiai irgi ne visi vaikai laikosi galiojančių elgesio taisyklių. Kaip su tuo tvarkomasi?

– Didinama kontrolė. Tokie vaikai atidžiau stebimi, dažniau aptariamas jų elgesys administracijos susirinkimuose. Jeigu nepadeda – jų elgesį svarsto miesto Vaiko gerovės komisija; nustatoma dar griežtesnė kontrolė, apribojamas laisvalaikis ir pan. Paaugliams padidinta kontrolė nėra malonu, tad dauguma stengiasi nelaužyti taisyklių.

Atrodo, kai kurių mokyklų administracijos yra bejėgės padėti mokytojams, kurių darbą žlugdo įžūlūs mokiniai.

Aš čia matau daugiasluoksnę problemą. Pirma, manyčiau, kad tose mokyklose neveikia netinkamo mokinio elgesio/patyčių prevencijos programos. Jos yra – popieriuose, bet realiai neveikia. Akivaizdu, jog toks paauglio elgesys neatsirado staiga, per vieną dieną. Tai vyksta ilgą laiką: nuo „nekaltų“ pokštų – iki visiško klasės darbo dezorganizavimo.

Jei destruktyvus paauglio elgesys nesulaukia deramo atsako, jis taip elgsis ir toliau. Ir galbūt elgsis vis blogiau.

Antra. Matyti, kad vaikas bando įsitvirtinti per destruktyvų elgesį. O destruktyvaus elgesio ištakos visada šeimoje. Kokį elgesį mes matome mokykloje – tai auklėjimo šeimoje rezultatas. Reikia pasakyti, kad ir pačiam „klasės klounui“ gana sunku, nes nuolat būti neigiamu personažu nėra taip paprasta, tam reikia daug resursų: vidinio pykčio, nepasitenkinimo, pagiežos, „drąsos“ būti mokytojų atstumtam, nemėgstamam, nulinčiuotam ir t. t.

– Išeitų, jog toks vaikas jau ilgą laiką laukia, kada kas nors jį sustabdys.

– Be abejo. Jis tikrina ribas, jis laukia, kol suaugusieji jį sustabdys nustatydami taisykles ir taikydami pasekmes. Jam nėra taip linksma, kaip gali pasirodyti.

– Jeigu tėvai nesustabdo, mokytojai nesustabdo... gali būti prieita iki didesnių bėdų.

Deja, bet dažnai scenarijus toks ir būna.

– Fizinis smurtas prieš kitą vaiką – ir tada jau šalina iš mokyklos.

Jeigu tėvai nesustabdo, mokytojai nesustabdo – tai reiškia, kad jie atsakomybę nusiima nuo savo pečių ir užkrauna vaikui.

– Taip. Jeigu tėvai nesustabdo, mokytojai nesustabdo – tai reiškia, kad jie atsakomybę nusiima nuo savo pečių ir užkrauna vaikui. Bet jis negali su tuo pats susidoroti. Vargu ar jis pats žino, kodėl taip blogai elgiasi, kad iš tiesų jam trūksta pasitikėjimo savimi. Vargu ar jį kas nors pamokė tinkamų, konstruktyvių būdų oriai siekti pripažinimo, o ne būti klasės klounu.

Deja, dažniausiai kovojama su vaiku, o ne su jo problema.

– Grįžkime prie mokytojos laiško. Vaikams mokykloje turi būti sudaryta saugi aplinka mokytis, bet šiuo atveju, panašu, niekas negali paveikti įžūlaus mokinio, kuris ją trikdo.

– Situacija sudėtinga, nes mes matome elgesį, kurio šaknys – šeimoje. Bet poveikio priemonių visada yra. Neskubėkime nurašyti vaiko, esą „jau per vėlu tokį auklėti“. Nenurašykime tėvų, kurie paaugliui neva „nebeturi autoriteto“. Nenurašykime nei mokyklos mokytojų, nei vadovybės, kuriems esą „surištos rankos“. Manau, kad suaugusiųjų bejėgiškumo demonstravimas tokiose situacijose yra pats blogiausias dalykas, kokį tik galima padaryti vaikams.

Suaugusieji turi pademonstruoti tvirtą poziciją. Susivienyti, išbandyti viską, kas įmanoma, rasti išeitį, nepasiduoti. Kiekvieną netinkamo elgesio atvejį reikia fiksuoti, iš karto eiti „karštomis pėdomis“, nelaukiant didesnių bėdų. Kai vaikas peršąla, mes gi nelaukiame, kol pirmieji simptomai komplikuosis į plaučių uždegimą. Taip ir su netinkamu elgesiu: neignoruokime simptomų.

– Susidūręs su blogu paauglio elgesiu, dažnas sutrinka, nežino, kaip reaguoti, kokių priemonių imtis...

– Taip, išsigąsta, tėvai sielvartauja, jaučiasi esą niekam tikę, graužiasi dėl padarytų auklėjimo klaidų. Taip, padarėte, bet po klaidų pripažinimo reikia eiti toliau, o ne nusišalinti.

Niekada ne vėlu taisyti padėtį. Su vaikais dirbti reikia kantriai, nuosekliai ir tikint savo jėgomis. Vaikai jaučia, kai tėvai patys save nurašo kaip autoritetus („mes jam nebeturime įtakos“), tarsi juos palikdami pačius sau. Paaugliai nėra tokie „kieti“, kaip dedasi, jie nesugeba susitvarkyti su problemomis, kurių patys prisidirba. Todėl jiems reikia tvirtų, ryžtingų tėvų, kurie nepraranda kantrybės, nepasiduoda sunkiausiose situacijose, priima sprendimus, išsireikalauja iš vaikų laikytis priimtinų elgesio normų.

– Jūs sakėte, kad suaugusieji turi stoti į kovą ne su vaiku, o su problema. Kaip įvardintumėte, kokia toji problema?

– Ji vaiko viduje. Dėl jos jis tapo piktas, agresyvus, priešiškai nusiteikęs. Mūsų uždavinys – padėti jam tą problemą spręsti, o ne slėptis nuo jos už nepagarbaus, žeidžiančio ar žalojančio elgesio.

KOMENTARAS Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas:

„Mokytojas šioje situacijoje negali būti paliktas vienas. Jis turėtų kreiptis į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri veikia kiekvienoje mokykloje, – „Vakarų ekspresui“ sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. – Vaiko gerovės komisija analizuoja ir nustato netinkamo mokinio elgesio priežastis, atlieka pirminį mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą, esant sudėtingesniems atvejams kreipiasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl mokinio įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais. Tarnybos pateiktos išvados-rekomendacijos pagrindu mokyklos vaiko gerovės komisija sudaro pagalbos mokiniui planą, kurį įgyvendina rekomendacijose numatyti pagalbos mokiniui specialistai, klasės mokytojas (auklėtojas) bendradarbiaudamas su tėvais.

Tais atvejais, kai mokinio elgesio priežastys glūdi artimiausioje vaikui aplinkoje, mokyklos vaiko gerovės komisija kreipiasi į savivaldybėje esantį tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad koordinuotai būtų teikiama reikalinga pagalba ir vaiko tėvams (globėjams).

Mokinių ugdymas yra visos pedagogų komandos bendras rūpestis, ne tik mokytojų. Mokyklose dirba pagalbos mokiniui specialistai: socialiniai ir specialieji pedagogai, psichologai, kurie turi padėti mokiniui ir mokytojui spręsti elgesio, bendravimo sunkumus. Jei tokių specialistų mokykloje nėra, mokyklos administracija gali pakviesti savivaldybėje veikiančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistus.

Mokytojai pirmiausia reiktų pasikalbėti su mokyklos administracija, kuri tokiose situacijose negali likti nuošalyje, o visais būdais padėti.“

***

Jeigu jūsų vaikai griebiasi fizinio ar psichologinio smurto prieš bendraamžius, vadinasi, jie nemoka priimtinų problemų sprendimo būdų. Jei to neišmokysite, tai išleisite vaiką į gyvenimą su akmens amžiaus įrankiais rankose.

James Lehman

Kas bendro tarp pasitikėjimo savimi ir įžūlumo? Ir vienu, ir kitu atveju siekiama tam tikro tikslo. Skiriasi tik būdai jam pasiekti. Pirmasis yra sąžiningas, antrasis – amoralus, vedantis į konfliktą su aplinka.

Thomas W. Phelan

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"