Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Kad lietuvių kalba eitų į pasaulį

 
2018 02 14 12:20
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įsitikinęs, kad tautai, kurios emigracija tokia didelė, svarbu neužsidaryti savo valstybėje
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įsitikinęs, kad tautai, kurios emigracija tokia didelė, svarbu neužsidaryti savo valstybėje Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vasario 16 – kovo 11 dienomis jau trečią kartą rengiamos Lietuvių kalbos dienos Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet jos gausios renginių ir užsienio lietuvių bendruomenėse.

„Lietuva yra ten, kur yra lietuvių. Ir Lietuvių kalbos dienos jau eina į pasaulį, į lietuvių bendruomenes, – sakė „Lietuvos žinioms“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis. – Tautai, kurios emigracija tokia didelė, svarbu neužsidaryti savo valstybėje. Globali Lietuva, dažnai būnanti tik lozungas, šiuo atveju tampa realybe, pasauline Lietuva, nes lietuvių bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į Lietuvos gyvenimą. Tam jau yra daug galimybių.“

Trys tūkstančiai renginių

Lietuvių kalbos dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti jos mokymąsi bei puoselėjimą ir sklaidą pasaulyje. Šiemet numatyta beveik 3 tūkst. renginių. Mūsų šalyje Lietuvių kalbos dienos rengiamos visose 60 savivaldybių. Iš užsienio šalių ypač aktyvios Airijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Norvegijos, Rusijos ir Karaliaučiaus, Suomijos, Turkijos, Vokietijos lietuvių bendruomenės. Lietuvių kalbos dienas taip pat pažymės Brazilijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Olandijos, Švedijos, Šveicarijos lietuviai.

VLKK kartu su Lietuvių kalbos instituto mokslininkais sudarė lietuvių kalbos viktorinos užduotis užsienyje gyvenantiems lietuviams. Taip pat išsiųsta daugiau kaip 30 siuntų prizų ir padėkos raštų viktorinos laimėtojams ir aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų dalyviams.

Paskirtos „Sraigės“

Vasario 28 dieną Lietuvos mokslų akademijoje jau ketvirtą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą ir sklaidą, lietuviškos terminijos kūrimą, visuomenės kalbinį švietimą.

Šiemet Roko Dovydėno skulptūrėlėmis „Sraigė“ ir diplomais bus įvertinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algirdas Smilgevičius – už lietuviškos elektrotechnikos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą; Lietuvos karinis veikėjas pulkininkas Eugenijus Simonas Kisinas – už lietuviškos karybos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą; Vilniaus universiteto profesoriai Aurelija Žvirblienė, Rūta Dubakienė, Vytas Antanas Tamošiūnas – už lietuviškos imunologijos ir alergologijos terminijos kūrimą; kalbininkės, redaktorės Rita Urnėžiūtė ir Inga Mataitytė – už ilgametį darbą „Gimtosios kalbos“ žurnale puoselėjant lietuvių kalbą ir šviečiant visuomenę kalbos klausimais; poetas, vertėjas, Punsko „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktorius ir portalo Punskas.pl įkūrėjas Sigitas Birgelis – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje, visuomenei skirtų kultūrinių ir literatūrinių renginių organizavimą.

Kovo 14 dieną per baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį, VLKK organizuojamą kartu su Lietuvos dailės muziejumi, bus apdovanoti aktyviausi Lietuvių kalbos dienų organizatoriai ir dalyviai.

Išsaugoti, išlaikyti, branginti

Neseniai VLKK pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pasaulio lietuvių bendruomene. Siekiama, kad užsienio šalių lietuvių bendruomenėse netrūktų dėmesio lietuviškam švietimui, lietuvių kalbai ir lietuvybei plačiąja prasme. Tuo rūpinasi ir Užsienio reikalų ministerija, ir Švietimo ir mokslo ministerija. VLKK savo ruožtu stengiasi pabrėžti lietuvių kalbos vartojimo svarbą. Pasak A. Antanaičio, kad lietuviai suprastų ir pajustų, jog mokėti lietuvių kalbą yra gražu, prestižiška, įdomu ir net naudinga.

„Lietuvių kalba mažai kito per visą istoriją, tačiau vis mažėja jos vartotojų, kalba traukiasi, ir išsaugoti, išlaikyti ją mums, lietuviams, yra labai svarbu.“

„Norime, kad užsienio lietuvių bendruomenėse būtų išlaikoma lietuvių kalba, ir darysime viską, kad padėtume ją išlaikyti, – pabrėžė VLKK pirmininkas. – Teiksime visą reikalingą informaciją, skatinsime ir sudarysime galimybes mokytis lietuvių kalbos. Taip pat bendradarbiausime su kitomis Lietuvos institucijomis, kurios rūpinasi užsienio lietuvių bendruomenėmis pagal savo kompetenciją.“

Pasak A. Antanaičio, kalba atspindi mąstymą. Daugelį sąvokų įvardijame savais žodžiais ir savaip suprantame. Keičiasi kalba, keičiasi mąstymas, mentalitetas, tapatybė. Lietuvių kalba mažai kito per visą istoriją, tačiau vis mažėja jos vartotojų, kalba traukiasi, ir išsaugoti, išlaikyti ją mums, lietuviams, yra labai svarbu. Įsigalint kitoms kalbos, ateina ir kitoks gyvenimo būdas, kitokios tradicijos. Keičiasi būtis, kurią norime išsaugoti. Tada visi mūsų šimtmečiai, mūsų valstybė nebetenka prasmės.

Nors apginta įstatymu

Ar galime šiandien įsivaizduoti Lietuvą be lietuvių kalbos? Ji apginta Valstybinės kalbos įstatymu, ją saugo komisijos ir inspekcijos. Tačiau ar apginta lietuvių kalba, pavyzdžiui, mokslo srityje, VLKK pirmininkas linkęs abejoti. Už mokslinį straipsnį anglų kalba skiriama 15 paskatinamųjų balų ir perpus mažiau – už parašytą lietuviškai. Dar mažiau – už žodyną, nors jį parengti gali trukti net kelerius metus.

„Mokslo srityje lietuvių kalbai yra iškilęs pats didžiausias pavojus, nes mokslas tarptautiškėja. Tokie yra objektyvūs procesai, kad mokslininkams svarbu siekti svarbių tarptautiniu mastu rezultatų, išeiti į tarptautinę erdvę, – svarstė A. Antanaitis. – Vis dėlto VLKK rengiasi susitikti su atitinkamų institucijų vadovais ir kalbėtis, kaip būtų galima didinti motyvaciją vartoti lietuvių kalbą mokslo darbuose. Bent skatinamieji balai turėtų būti vienodi ir angliškiems, ir lietuviškiems tekstams, kad niekas nebūtų diskriminuojamas, ir motyvacija būtų didesnė rašyti lietuvių kalba.“

Kitas dalykas – brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą dabar bus galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių autoriumi. VLKK rengia kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministeriją ir ketina dar kartą pareikšti norą grįžti prie diskusijų šiuo klausimu.

„Ar lietuvių kalba apginta, abejoti verčia ir užrašai didmiesčių gatvėse. Pavyzdžiui, kodėl šalia angliško „hotel“ nėra lietuviško „viešbutis“? Arba lietuviškas užrašas mažesnis. Kaune, Laisvės alėjoje, ženklas „Like Bike“ žymi dviračių taką, lietuviško užrašo išvis nėra. Nors galėjo būti ir „Sėsk ant dviračio“ ar „Mink dviratį“. Kodėl lietuvių kalba netinka? Ir kas lemia tokį mąstymą?“ – retoriškai klausė VLKK pirmininkas.

Liberalumo siekis

Vyresnioji kalbininkų karta, pasak A. Antanaičio, padarė daug gerų, gražių darbų. Tačiau dabar kartais pamirštama, kad ne visada gyvenome laisvės ir nepriklausomybės sąlygomis. Dar prieš trisdešimt metų Lietuvoje buvo visiškai kitas pasaulis. Perdėtas, kai kieno manymu, lietuvių kalbos norminimas ir rūpinimasis ja iš tikrųjų buvo teisingas ir reikalingas, nes ji buvo vienas pagrindinių tuomet okupuotos mūsų valstybės ir tautos išlikimo garantų.

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Kalbininkai darė savo darbą, nes virto kaip lavina rusų kalba. Paskutiniais sovietiniais metais buvo priimami net tokie kaip Taškento nutarimai, kuriais jau pasakoma, kad rusų kalba tampa kaip ir antrąja, o iš tikrųjų pirmąja kalba šalyje. Marionetinės vyriausybės posėdžiai jau vyko rusiškai ir rusiškai buvo rašomi jų protokolai“, – prisiminė VLKK pirmininkas.

Dabar jaučiamas VLKK liberalumo siekis. Leidžiama daugiau variantų, ir tas variantiškumas, pasak A. Antanaičio, tik atskleidžia kalbos turtingumą. Svarbiausia, kad jis negriauna kalbos sistemos. Bet kaip kalbėti vis tiek negalima.

„Turime eiti tam tikro liberalumo linkme, visus įmanomus, galimus variantus įtraukdami į vartoseną. Tačiau išvenkime kito kraštutinumo, kad kalbos nereikia apskritai norminti. Kad ji pati gali plėtotis, apsiginti, reguliuotis. Kad lietuvių kalbos vartotojas lietuvis negali padaryti klaidų, nes jam ta kalba yra gimtoji, – kalbėjo VLKK pirmininkas. – Tačiau mūsų bendrinė kalba dar nėra tokia sena ir stipri. Nesame didelės tautos atstovai, mūsų kalbos vartotojų nėra daug. Ir greičiau prarandame ją, o ne plėtojame. Todėl lietuvių kalbą reikia ir norminti, ir puoselėti, sąmoningai ja rūpintis. Svarbiausia, kad suvoktume, jog turime kalbėti lietuviškai. Mums labai lengva išvažiuoti, palikti Lietuvą, prarasti kalbą. Bet turime patys sau pasakyti, kad gal atėjo laikas ne išvažiuoti, o suvažiuoti. Sugrįžti taip pat ir į kalbą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"