Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Ką apie universitetų jungimąsi reikia žinoti VDU ir LEU studentams

 
2018 05 30 9:55
Alinos Ožič (LŽ), organizatorių nuotraukos

Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) bei Aleksandro Stulginskio universitetų (ASU) juridinė integracija įvyks 2019 metais. 

Šioje situacijoje artėjantys stojamieji kelia vis daugiau klausimų – ne tik kokią studijų programą pasirinkti, bet ir kur toliau teks studijuoti – Vilniuje ar Kaune. Apie pokyčius, kurie laukia esamų ir būsimų studentų, kalbamės su VDU studijų prorektoriumi doc. Kęstučiu Šidlausku.

– VDU ir LEU jungimasis turėtų įvykti liepos 1 d., o ASU integruosis 2019 m. Kokie pokyčiai laukia esamų ir būsimų studentų?

– Trijų universitetų integracija vyks keliais etapais: šiais metais veiklą pradeda VDU Švietimo akademija, o 2019 m., susijungus VDU ir ASU, – VDU Žemės ūkio akademija.

Kadangi nuo šios vasaros LEU nebevykdys studijų, mūsų, kaip VDU, dabartinis tikslas – užtikrinti, kad LEU studentų mokymosi ir mokymo procesas nenutrūktų. Tie, kurie dar studijuoja ir apsigins diplomus iki liepos 1 d., gaus LEU diplomus. Kiti studentai gali būti ramūs, nes mes sklandžiai perimsime studijų procesus: nuo šių metų rugsėjo 1 d. būsimi pedagogai studijuos jau VDU Švietimo akademijoje. Ugdymo programų studentams bus skiriamos tikslinės, padidintos stipendijos.

Tuo tarpu ASU studentų priėmimą šiemet vykdo pats. Nuo 2019 metų, kai įvyks juridinis universitetų susijungimas, studentai bus priimami jau į VDU Žemės ūkio akademiją. Patikslinu, skirtingai nei ASU, LEU šiais metais jau neturi teisės priimti pirmakursių, todėl norintys rinktis pedagogines studijas, daugiau informacijos gali rasti čia.

– Ar tai reiškia, kad dabartiniai LEU studentai, kurie yra pirmakursiai, studijas baigs Vilniuje?

– Tikrai taip, jie ir toliau studijuos Vilniuje. Pagal LR Seimo nutarimą mes, kaip VDU, privalome užtikrinti kokybiškas šių studentų studijas toje pačioje vietoje, kurioje jie ir pradėjo studijuoti. Tai vyks dabartinėse LEU patalpose, sostinėje.

– Ar nuo 2019 m. dabartiniai LEU studentai gaus VDU diplomą?

– Taip. Susijungus trims aukštosioms mokykloms, jungtinio universiteto pavadinimas bus VDU, taigi ir diplomai bus VDU. LEU studentai, norintys tęsti studijas savo programose, turės pasirašyti trišalę sutartį bei jos priedą, kuriame bus numatytos visos tolimesnių studijų sąlygos. Šis dokumentas užtikrins studentų garantijas sėkmingai tęsti studijas.

– Kokius pokyčius, galimybes, įvykus integracijai, pabrėžtumėte?

– Kai VDU bus antru pagal dydį universitetu Lietuvoje, pokyčių bus išties nemažai. VDU taps plačiausios aprėpties universitetu ir vykdys studijas bei mokslo tyrimus humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos, žemės ūkio, taip pat menų srityse.

Jungtinio universiteto studentai gaus visapusį išsilavinimą. Kaip žinia, VDU nuo pat atkūrimo savo studentams suteikia galimybę įgyti įvairių sričių žinių – pirmus dvejus metus šalia specialybinių dalykų, jie įgyja ir tarpdisciplininių žinių: artes liberales principu studijuoja socialinių, humanitarinių, biomedicinos, fizinių, technologijų ir menų studijų dalykus bei užsienio kalbas. Taip pat jie gali rinktis iš daugybės gretutinių studijų programų.

Studentai VDU taip pat ugdo verslumo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei kitus XXI a. svarbius gebėjimus. Be to, studijuojantys gali rinktis iš daugiau nei 30 užsienio kalbų, susipažinti su įvairių šalių kultūromis – universitete veikia Frankofonijos, Azijos šalių centrai. Svarbu paminėti, kad VDU yra tarptautiškiausias universitetas iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Jame dėsto didžiausias užsienio dėstytojų skaičius, o užsienio studentai sudaro apie 15 proc. visų studijuojančių. Susijungus šie skaičiai dar labiau išaugs. Taigi, Vytauto Didžiojo universiteto studentai turės galimybę būti išties tarpkultūrinėje, daugiakalbėje aplinkoje – tai unikali patirtis.

– Kaip apibūdintumėte VDU studentą?

– Galiu pateikti vieną pavyzdį apie studijas VDU. Matematikas šiame universitete ne tik gauna savo specialybės žinių, bet ir susipažįsta su filosofijos, marketingo ar meno istorijos pagrindais, moka bent 2–3 užsienio kalbas. Tai leidžia drąsiau gilintis į skirtingas sritis ir ateityje, kai jau užveriamos universiteto durys. VDU studentai rinkoje vertinami dėl plataus išsilavinimo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, nes jie turi ir specialybinių žinių, ir bendrųjų – išmano komandinio darbo principus, personalo ir krizių valdymo dalykus, skiria kreditą nuo debeto, net jei nėra ekonominės krypties studentai. Mūsų absolventai yra kūrėjai, o ne siauros srities specialistai. Šiuolaikiniame gyvenime ir versle vis rečiau pasitaiko išgrynintų problemų, nes dauguma situacijų, su kuriomis tenka susidurti po studijų, yra kompleksinės. Taigi, plataus išsilavinimo nauda čia tampa akivaizdi ir apie tai jau kalbama visuose Lietuvos universitetuose.

– Kokias dar papildomas studijų ir praktikos galimybes suteiksite studentams?

– Siekiantys aukščiausio meistriškumo, universitete galės rinktis „Academia cum laude“ individualių studijų su pasirinktu kuratoriumi ar pripažintu menininku programą. Tai unikali programa, kuri leidžia studijuojantiems gilinti ar plėsti savo žinias pasirinktoje srityje.

Susijungus universitetams bus dar labiau sustiprinta verslumo ugdymo programa. Jungtiniame VDU studentai turės galimybę išbandyti jėgas Verslumo ugdymo centre, kuriame sėkmingai verslą pradėjo ne viena startuolių komanda, arba rinktis išmaniųjų praktikų modelį ir darbą su daugiau nei 60 Lietuvos ir tarptautinių įmonių. Europos Komisija mokymų programą „Verslumo akademija“ išrinko tarp 50 geriausių sėkmingo universitetų ir įmonių bendradarbiavimo pavyzdžių Europoje ir pasaulyje.

– Kokių naujovių atneš VDU, LEU ir ASU bendras sutarimas sujungti potencialą?

– Jau dabar mes ne tik diskutuojame, bet ir stengiamės optimizuoti daugelį dalykų – atsiranda būtinoji sinergija. Po integracijos, pradės veiklą naujos struktūros, tarkime, bus sujungti visų universitetų užsienio kalbų mokymo padaliniai, nebeliks besidubliuojančių studijų programų. Per kelerius metus šis sumažėjimas pasieks 40 proc.

Vienas svarbiausių VDU, ASU ir LEU jungimosi tikslų yra sutelkti mokslo potencialą ir žymiai pagerinti eksperimentinės veiklos kokybę. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas stiprės per bendrų tyrimų projektų įgyvendinimą, inovatyvių įmonių kūrimą, mokslo tyrimų komercializavimą.

Jau dabar turime stiprų, finansiškai pagrįstą veiklos planą penkeriems metams. Svarbu suvokti, kad universitetų jungimasis – tai ne vienkartinis veiksmas, o ilgus metus trunkantis procesas. Jo metu atsiras vieninga universiteto kultūra, bus suvienodinta daugelis dalykų, tarkime, kad ir dėstytojų atlyginimai.

– Kokios galimybės atsiveria mokslo tyrimų srityje, sujungus aukštųjų mokyklų žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius?

– Moksliniai tyrimai Lietuvoje yra gana išskaidyti, mokslininkų grupės nedidelės. Šioje srityje – daug fragmentacijos. Mes ją mažinsime, ypač tarpdisciplininėse mokslo srityse, pavyzdžiui, atliekant bioekonomikos, klimato kaitos, edukologijos tyrimus.

Tikime, kad susijungus trims universitetams, suvienytos tyrėjų pajėgos duos tikrai gerų rezultatų, nes padidės ir tarptautinių partnerių tinklas, su kuriais iki šiol pavieniui dirbo kiekvienas iš trijų universitetų. Jauni dėstytojai turės kur kas didesnes galimybes išvykti į tarptautines stažuotes bei mokytis doktorantūros programose užsienyje.

Dar labiau stiprės tarpdiscipliniškumas. Kaip vienus iš įdomesnių tarpdiscipliniškumo pavyzdžių, galima paminėti neurotechnologijų, bioekonomikos ar skaitmeninės humanitarikos kryptis. Inovacijos gimsta tik mokslų sandūroje, kai mokslininkai susivienija bendram rezultatui.

– O kokia užsienio universitetų susijungimo patirtis?

– Nuolat stebime ir konsultuojamės su užsienio partneriais. Trijų universitetų integracijos projektas buvo parengtas pagal sėkmingą tarptautinę patirtį, konsultuojantis su prestižiniais universitetais Suomijoje, Airijoje, Norvegijoje ir Prancūzijoje.

Kaip vieną iš sėkmingiausių pavyzdžių galima paminėti Aalto universitetą. Jis apjungė tris didžiausius universitetus Suomijoje: Helsinkio technologijų universitetą, Helsinkio ekonomikos mokyklą ir Helsinkio menų ir dizaino universitetą. Šių universitetų susijungimas atnešė permainų ne tik dėstytojams, studentams, bet ir valstybei. Šiam procesui buvo skirta 1 mlrd. eurų per septynerius metus. Suomiai aiškiai suvokia, kiek kainuoja susijungimo procesas, todėl tikėdami projekto sėkme, investuoja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"