Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Jurgita Petrauskienė: kartelė kils, studijos trumpės

 
2018 02 08 9:40
Jurgita Petrauskienė: "Renkantis, kur stoti, patarčiau perskaityti ne tik studijų programų pavadinimus, bet ir pasigilinti į jų turinį, atkreipti dėmesį, šešeriems ar tik trejiems metams ji akredituota." /
Jurgita Petrauskienė: "Renkantis, kur stoti, patarčiau perskaityti ne tik studijų programų pavadinimus, bet ir pasigilinti į jų turinį, atkreipti dėmesį, šešeriems ar tik trejiems metams ji akredituota." / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Aukštojo mokslo pertvarka žada nemažai permainų – mažesnį, bet, tikimasi, kokybiškesnį universitetų tinklą, daugiau užsieniečių tyrėjų, naują finansavimo sistemą, nemokamas ir kai kur trumpesnes bakalauro studijas.

Kas keisis besirengiantiems studijuoti jau artimiausiais ir dar kitais mokslo metais, „Lietuvos žinios“ aiškinasi su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

Priėmimo nevykdys tik LEU

– Jau prasidėjo universitetų jungimosi procesas. Tad kiek universitetų priims pirmakursius 2018–2019 mokslo metams?

– Seimas pritarė penkių universitetų jungimuisi – Edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) – prie Vytauto Didžiojo (VDU), o Sporto – prie Sveikatos mokslų. Taip pat Seimo pavasario sesijai rengiami pasiūlymai dėl Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio, taip pat Vilniaus ir Šiaulių universitetų jungimųsi. Laukiame Klaipėdos universiteto strateginio plano, kurį jos bendruomenė turi parengti kartu su savivaldybe ir verslu.

Dėl priėmimo reikia nuraminti būsimus stojančiuosius: susijungiančių universitetų statutai dar rengiami, tai tik pirmas jungimosi etapas, tad priėmimas vyks į visas aukštąsias mokyklas, išskyrus LEU, nes šis universitetas antrą kartą sulaukė neigiamo tarptautinių vertintojų verdikto, tad leidimas vykdyti studijas turi būti sustabdytas.

– Tačiau LEU, užuot tiesiog uždarius, jungiamas prie kito universiteto. Ar tai užtikrins pedagogų rengimo kokybę?

– Pedagogų rengimas – iš tiesų vienas didžiausių iššūkių pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. Jau apie dešimtmetį jauni žmonės nesirenka būti mokytojais ir net baigę edukologijos studijas nesirengia dirbti šio darbo. Tokia situacija atsirado ne prieš metus ir ne pradėjus vykdyti aukštojo mokslo pertvarką.

Dukart neigiamai įvertintas LEU studijų nebevykdys. Bus rengiamos visai naujos studijų programos, jas pateiks VDU. Dabar studijuojantieji LEU turi teisę baigti studijas Vilniuje pagal naujai parengtas studijų programas arba pasirinkti kitą aukštąją mokyklą.

Pedagogus rengiant verčiame naują lapą. Seimo nutarimu kuriami trys pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Pasitelkiant geriausią užsienio patirtį iš esmės atnaujinamos studijų programos, tam numatytos investicijos. Jeigu į mokyklą norime pritraukti geriausius jaunuolius, turime pasiūlyti ir aukščiausio lygio studijas.

– Taip pat antrąkart neigiamai įvertintam Europos humanitariniam universitetui (EHU) leista tęsti darbą, jam suteiktos ką tik restauruotos patalpos Vilniaus senamiestyje. O Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai mokosi vos ne griuvėsiuose. Kas čia – politika ar aukštasis mokslas?

– LMTA patalpos išskaidytos, kai kurių būklė labai prasta. Tai nesprendžiama daug metų. Pradedamas vykdyti naujų patalpų su koncertų sale projektas.

Kalbant apie Baltarusijos universiteto EHU atėjimą į Lietuvą svarbu, kad jis dirbtų ne tik kaip politinis projektas, bet ir būtų užtikrinta studijų kokybė. Paprašėme pateikti planą, kaip sustiprinti studijas, kad jos atitiktų kokybės reikalavimus. Šis planas turi būti įgyvendintas iki 2019 metų sausio 1 dienos.

Jurgita Petrauskienė: „Kai žmogus neturi tokio išsilavinimo, kuris leistų jam prisitaikyti prie pokyčių, atsiranda baimė, noras bėgti, emigruoti.“

– Į kokius universitetus, kurie dėl nuo šio sausio įsigaliojusios naujos finansavimo sistemos turėtų būti priversti jungtis su kitais, abiturientams nepatartumėte stoti?

– Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. Visos aukštosios mokyklos privalo užtikrinti studijų kokybę. Stojantysis turi gauti visą informaciją apie studijų programas: kaip jos įvertintos, akredituotos šešeriems, o gal tik trejiems metams, kokia yra mokslinės veiklos kokybė. Gyvename informaciniame amžiuje, ir jaunoji karta tikrai puikiai geba orientuotis informacijos sraute.

Daugiau lėšų – mokslui ir studijoms, o ne patalpoms

– Pasak universitetų kritikų, kokia čia reforma, jei universitetus jungia, bet valstybei jie kainuos brangiau.

– Bet kurioje gyvenimo srityje kokybė kainuoja, o investicijos į aukštąjį mokslą ir švietimą kuria didžiausią pridėtinę vertę tiek asmeniui, tiek valstybei. Siekiant mažinti emigraciją, atskirtį, pajamų netolygumą taip sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, vykstant tokiai sparčiai technologijų pažangai, investicija į išsilavinimą yra esmingiausia, nes tik gerai išsilavinęs žmogus geba prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių.

Turime didelę, bet prastai finansuojamą aukštojo mokslo sistemą. Sistemos optimizavimo tikslas – ne sutaupyti švietimo srities pinigų, bet juos panaudoti studijų ir mokslo kokybei, o ne patalpoms išlaikyti. Būtinos ir dar didesnės investicijos į švietimą, nes švietimo kokybę pirmiausia kuria čia dirbantys žmonės. Nuo to, ar sudarysime geras sąlygas pritraukti pačius geriausius dėstytojus, pačius geriausius mokslininkus, priklausys aukštojo mokslo kokybė.

– Žadėjote pritraukti dėstytojų iš geriausių užsienio universitetų.

– Skirsime 20 mln. eurų per Lietuvos mokslo tarybą konkurso būdu pritraukti tyrėjų iš užsienio šalių – ten dirbančių lietuvių ar užsieniečių. Tam pasitelksime ir „Erasmus“ programą. Kova dėl talentų – pasaulinė, turime siekti pritraukti geriausiuosius.

– Žadate kasmet skirti 100 tūkst. eurų lietuvių studijoms užsienyje paremti. Suma kukli, tad, užuot ją trupinus, galbūt vertėtų skirti būsimų pedagogų studijoms geriausio švietimo šalyse?

– Pedagogams rengti numatytos mokslinės subsidijos, bus skirta lėšų studijų programoms atnaujinti. O studijų užsienyje dalinis finansavimas – priemonė mūsų patiems geriausiems paskatinti. Dabar rengiamas modelis, kaip tai padaryti. Labai svarbu, kad geriausiuose pasaulio universitetuose įgytą patirtį turėtume galimybę parsivežti į Lietuvą.

– Kuo žadamos nemokamos bakalauro studijos skirsis nuo esamos tvarkos? Ir dabar įstojusieji į valstybės finansuojamą vietą nemoka už studijas.

– Darbo grupė dar rengia modelį. Diskutuojama, kad reikia keisti aukštojo mokslo finansavimą. Šiuo metu jis sudarytas iš trijų „kišenių“. Pirmosios – ūkio ir administravimo – finansavimo metodika jau pakeista: anksčiau lėšos šiai sričiai buvo skiriamos pagal ankstesnių metų išlaidas, o nuo šių metų sausio 1 dienos jos siejamos su studentų skaičiumi ir mokslinės veiklos rezultatais.

Antros „kišenės“ – mokslinės veiklos – finansavimas pirmą kartą bus siejamas su tarptautiniu jos vertinimu. Metodika jau patvirtinta, vertinimas prasidės šiemet.

Trečia „kišenė“ – studijų finansavimas. Dabar galiojant studentų krepšelių sistemai universitetai siekia priimti kuo daugiau stojančiųjų, nes tai lemia universiteto finansavimą. Jau nebe taip svarbu, ar jie ateina pasirengę studijoms, ar ne, ir tai daro neigiamą įtaką studijų kokybei.

Kyla ir kitokių problemų. Pavyzdžiui, yra labai populiarių studijų programų, studijų krypčių, tačiau paanalizavus, kaip sekasi absolventams, paaiškėjo, kad didelė dalis gavusiųjų diplomą neranda aukštojo išsilavinimo kvalifikacijos reikalaujančio darbo. Tai rodo, kad finansuojame nelabai efektyviai ir nelabai tikslingai.

Kita problema, kad yra programų, kuriose konkurencija yra labai didelė, pavyzdžiui, medicinos studijos. Čia ir prasčiausio stojančiojo balų vidurkis gali būti keliskart didesnis nei stojančiojo į nepopuliarią studijų programą. Tačiau stojantysis į nepopuliarią programą gauna valstybės finansavimą. Tai socialiai neteisinga, nes labiau pasirengęs ir motyvuotas žmogus moka už mokslą.

Siūlome pereiti prie sutarčių su aukštosiomis mokyklomis, kur būtų numatyta, kokius ir kiek absolventų jos įsipareigoja parengti, o valstybė finansuotų rezultatą. Tada universitetai orientuotųsi ne į stojančiųjų skaičių, o į aukštojo mokslo rezultatą. Jį rodo tiek absolventų įsidarbinamumo rodikliai, jų tolesnė karjera, atlygis, tiek mokslo rezultatai, inovatyvi veikla.

– Kada planuojama pereiti prie Europoje populiariausio 3+2 metų bakalauro ir magistro studijų modelio?

– Rengiamas projektas. Peržiūrime visas kryptis ir programas. Ir kur tai įmanoma, per porą metų bus pereita prie trejų metų bakalauro studijų. Tačiau mechaninio perėjimo negali būti, nes, pavyzdžiui, nerasite šalies, kur medicinos studijos truktų trejus metus. Inžinerinės studijos taip pat retai kur trunka trejus metus. Tačiau yra tokių studijų krypčių, kur tai tikrai įmanoma.

– Ar planuojama dar kelti stojimo į aukštąsias mokyklas kartelę?

– Pateiktas pasiūlymas dėl 4 balų kartelės stojant į universitetus ir 2 balų – į kolegijas.

Kur stoti

– Amžinas klausimas abiturientui – kur stoti? Ar žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema šiandien gali padėti atsakyti į šį klausimą? Išvardykite kelias studijų programas, kurių galbūt neverta rinktis.

– Kalbant apie žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemą, be abejonės, kuo daugiau jaunas žmogus turi informacijos, tuo lengviau jam atsakyti į klausimą, kur stoti, nes jis gali matyti, kaip sekasi žmonėms, pasirinkusiems vieną ar kitą studijų kryptį. Beje, šiandien vienas pagrindinių švietimo uždavinių besikeičiančioje visuomenėje – mokytis visą gyvenimą, sugebėti persikvalifikuoti, rasti save keičiantis darbo rinkai.

Žinoma, apsispręsti, kur stoti, – vienas sunkesnių pasirinkimų, bet nėra gerų arba prastų specialybių. Stojantysis turėtų sau atsakyti, kuo jis nori būti, kurioje srityje jis gali būti geriausias. Patarčiau abiturientams galvoti ne tik apie tai, kurį universitetą ar kolegiją, kurią studijų programą rinktis, bet ir kelti klausimą, kuo jis nori būti, ką dirbti, kokias žinias ir kompetencijas nori įgyti. O tada ieškoti aukštosios mokyklos, galinčios tai pasiūlyti. Taip pat patarčiau perskaityti ne tik studijų programų pavadinimus, bet ir pasigilinti į jų turinį – kokias paskaitas siūlo, ką galima išmokti studijų metu.

Informacijos yra tikrai daug. O paroda „Studijos“ – tikrai ta vieta, kur tiesiogiai aukštųjų mokyklų atstovams galima užduoti visus klausimus. Ne veltui šią parodą populiarumu lenkia tik Knygų mugė.

Kris brandos egzaminų svoris

– Ką atsakytumėte jūsų kritikams, manantiems, kad palengvinote lietuvių kalbos brandos egzaminą ir savo pačios dukrai abiturientei?

– Aš sugebu atskirti savo, mamos, gyvenimą nuo darbinės veiklos. Per egzaminą jokio palengvinimo nėra, tik daugiau aiškumo. Mokomės ne tam, kad išlaikytume egzaminą. Bendrojo ugdymo pokyčiais siekiama, kad ne vien trijų egzaminų vertinimai nulemtų tolesnį žmogaus gyvenimą, kad būtų galima įvertinti visą mokymosi kelią.

– Esate entuziastė pasiūlymų, kad baigiamųjų egzaminų svoris būtų mažinamas kaupiamojo balo ir brandos darbo sąskaita?

– Dabar mokykla labai orientuota į pasirengimą egzaminams, o brandos atestatas turėtų susidėti iš trijų dalykų. Egzaminai leidžia lygintis su kitais abiturientais, o tik lygindamasis gali sužinoti, kiek esi konkurentiškas. Bet tai neturi būti vienintelis rodiklis, nes kartais gali nepasisekti, pakenkti stresas.

Tad antra portfolio dalis – brandos darbas, leidžiantis parodyti savo gebėjimus, įgūdžius, kompetencijas, kurie nebūtinai atsiskleidžia per dalykų pamokas. Pavyzdžiui, jei norintis būti mediku savanoriauja medicinos įstaigose, tai svarbu jo portfolio. Brandos darbas įteisintas nuo šių mokslo metų, jį jau pasirinko keli šimtai abiturientų.

O trečias dėmuo – kaupiamasis vertinimas: mokykloje turėtume ne tik rengtis egzaminui, bet ir nuosekliai mokytis. Beje, net patys stipriausi užsienio universitetai, atsirinkdami studentus, paprastai klausia, ne koks tavo egzamino įvertinimas, o kaip tau sekėsi, pavyzdžiui, chemija nuo šeštos klasės, kokia tavo motyvacija rinktis studijų kryptį.

Galutiniai sprendimai dėl naujo vertinimo dar nepriimti, tad negaliu apibrėžti, kokios bus trijų dėmenų proporcijos. Planuojame, kad prie tokios sistemos nuosekliai pereisime per porą metų.

Gina viešąjį interesą

– Ar koleginį mokslą padoru vadinti aukštuoju, kai studijuoti priimami ir turintys itin menkus balus?

– Kolegijų, kaip ir universitetų, yra labai įvairių, taip pat ir su puikiomis programomis. Tačiau kolegijų sistema tiek išsiplėtusi, kad kokybės užtikrinimo mechanizmai nebeveikia. Jas būtina sustiprinti.

Vyksta visos švietimo sistemos struktūrinė pertvarka, nes universitetai, kolegijos ar profesinio mokymo įstaigos neveikia pačios sau ir dėl savęs – tai valstybės institucijos, jos teikia visuomenei ir valstybei labai svarbias paslaugas. Imdamasi švietimo sistemos reformos Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė stoja viešojo intereso pusėn, nes švietimas teikia žmogui tai, ko jam labiausiai reikia. O kai žmogus neturi tokio išsilavinimo, kuris leistų jam prisitaikyti prie pokyčių, atsiranda baimė, noras bėgti, emigruoti.

Pasaulis keičiasi. Švietimo sistemos pertvarka, galima sakyti, yra net ne reforma, o nuolatinis prisitaikymas prie nuolat besikeičiančių sąlygų, nes mokomės visą gyvenimą. Tik suteikdami gerą išsilavinimą žmonėms, tik kurdami žinių ekonomiką, ugdydami žmones, kurie geba kurti naujus produktus, transformuoti ekonomiką, galime turėti ekonomiškai ir socialiai tvarią ateitį. O jeigu švietimas prisitaiko per lėtai, vadinasi, žmonėms duodame žuvį, o ne meškerę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"