Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Gera mokykla. Kodėl jie – kitokie mokytojai

 
2018 05 04 9:50
Lietuvoje programą "Renkuosi mokyti!" įgyvendinančio Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė (ketvirta iš kairės) tiki, kad septintos kartos programos dalyvių idėjos prisideda prie šiuolaikiškos mokyklos kūrimo.
Lietuvoje programą "Renkuosi mokyti!" įgyvendinančio Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė (ketvirta iš kairės) tiki, kad septintos kartos programos dalyvių idėjos prisideda prie šiuolaikiškos mokyklos kūrimo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Norintiems tapti mokytoju – didžiulis konkursas, jį įveikti gali tik geriausieji. Tiesa, kol kas tokie konkursai – ne į edukologijos studijas universitetuose, o į programą „Renkuosi mokyti!“

Šiemet į programos „Renkuosi mokyti!“ 26 mokytojų vietas pretendavo 500 asmenų. Juo daugiau virkaujama, kad mokytojo profesija – neprestižinė, o darbas – prastai apmokamas, ir kad tuoj neliks kas mokytų mūsų vaikus, tuo didesnis konkursas norinčių dalyvauti šioje programoje, šiemet mininčioje savo dešimtmetį.

Kodėl jauni žmonės dėl galimybės mokyti vaikus pasiryžę įveikti tokį didžiulį konkursą, nors studijuoti edukologijos abiturientai nesiveržia? Gal „Renkuosi mokyti!“ patirtį galima perkelti į visą mokytojų rengimo, parinkimo ir jų darbo mokyklose sistemą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome šios programos septintosios mokytojų kartos, baigiančios savo antruosius metus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Raseinių, Kuršėnų, Raguvos, Rumšiškių mokyklose, sėkmės istorijų pristatyme.

Iš pirmų lūpų

Jau pats Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykęs tradicinis kasmetinis programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojų prisistatymas buvo kitoks nei įprasti pedagogų darbo vertinimo renginiai. Neteko girdėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija ar kuri nors savivaldybė į pasitarimus dėl ugdymo kokybės kaip lygiaverčius partnerius kviestų moksleivius ir jiems išklausyti skirtų nemažai renginio laiko. Daug kalbame apie mokyklą, pedagogus ir tai, ką reikėtų keisti švietimo sistemoje, tačiau diskusijose retai girdime mokinių balsą – kaip jie jaučiasi mokykloje, ką siūlo.

„Renkuosi mokyti!“ renginyje moksleiviai dalyvavo diskusijoje „Iš pirmų lūpų: mokiniai apie mokyklą“, o prieš tai vyko programos mokytojų auklėtinių apklausa. Šie džiaugėsi, kad jų mokytojai yra „išmanesni“ už kitus. Mokinius pradžiugino naujovės, kurių, anot jų, labai reikėjo. Programos mokytojai demonstruoja kitokį požiūrį į mokymą ir mokymąsi, taiko naujus metodus, pažangias technologijas, o mokiniams nereikia visko rašyti į sąsiuvinius – galima dirbti kompiuteriu, tad pamokos niekuomet nebūna nuobodžios. „Renkuosi mokyti!“ mokytojai, jų mokinių žodžiais, mokosi patys, nuolat siekia tobulėti.

„Mokytojos akyse – meilė dėstomam dalykui, ji moka įdomiai jį perteikti, sudominti kitus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo viena sostinės gimnazistė. Ji prisipažino anksčiau nemėgusi chemijos.

Savo mokytojus vaikai apibūdino kaip tikrus darbštuolius, mylinčius vaikus. Moksleiviai atskleidė, kad programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojai geriau juos supranta, siekia su auklėtiniais užmegzti šiltą žmogišką kontaktą. Jie įsitraukia į mokinių organizuojamą veiklą, kartu dalyvauja projektuose, skatina judėti į priekį.

Kaip pramušti sieną

„Renkuosi mokyti!“ mokytojai pasakojo, kaip jiems sekėsi užmegzti ryšius su savo auklėtiniais. Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus fizikos mokytoja Vaida Godvišaitė-Čepkauskienė prisipažino vaikams atskleidžianti, koks ji yra žmogus, ką veikia laisvalaikiu, kokie jos pomėgiai. Tiesa, riba yra: mokytojas turi likti mokytoju, o mokinys – mokiniu. Kaip mokytoja elgiasi, jei per pamoką mokinys jai užduoda asmeninį klausimą, į kurį ji nenori atsakyti? Vaida teigė pasiūlanti pasikalbėti per pertrauką, klasėje į asmeninius klausimus neatsakinėjanti.

Kauno humanitarinės pagrindinės mokyklos chemijos, gamtos ir žmogaus, biologijos mokytoja Laura Makarevičiūtė neabejojo, kad mokytojui turi būti svarbus ryšys su auklėtiniais. Jį rasti nesunku, kai vaikas pasijunta esąs pastebėtas, kai įvertinama, ką jis padarė gerai, o ką reikėtų taisyti, taip pat kai mokytojas domisi vaikų nuomone. Žinoma, visur yra vadinamųjų sunkių vaikų. Kaip jauniems pedagogams sekasi su jais bendrauti? Mokytojai dalijosi patirtimi, kad geriausia bandyti su tokiais vaikais pabendrauti individualiai, akis į akį pasišnekėti apie tai, kuo jie gyvena. Gal klasėje jie jaučiasi užguiti, gal savo elgesiu nori sulaukti dėmesio. Vaikai, su kuriais pabendraujama individualiai, ir klasėje pradeda elgtis kitaip.

Vilniaus Žemynos progimnazijoje mokytojos Marijos Šnipaitės iniciatyva įsteigtos „Mini Fab Lab“ - skaitmeninės dirbtuvės inovacijų ir išradimų prototipams kurti.
Vilniaus Žemynos progimnazijoje mokytojos Marijos Šnipaitės iniciatyva įsteigtos „Mini Fab Lab“ - skaitmeninės dirbtuvės inovacijų ir išradimų prototipams kurti.

Tačiau būna ir taip, kai atrodo, kad tarp mokytojo ir mokinio tarsi iškyla siena. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos lietuvių ir ispanų kalbų mokytoja Akvilė Šimėnienė pasakojo, kad kai kurie vaikai jai sakė neskaitantys knygų, nes literatūra jiems – nesąmonė. Mokytoja susimąstė, kas juos skatina taip galvoti, pabandė pažvelgti iš jų perspektyvos. Akvilė sumanė projektą „Kodėl žmonės skaito knygas“. Devintokai turėjo išsiaiškinti, kodėl mokyklos bendruomenės atstovai skaito knygas arba jų neskaito. Anot mokytojos, tuomet įvyko lūžis: vaikai suprato, jog mokytojai rūpi jų nuomonė, ji nenori liepti jiems skaityti, bet siekia, kad jie tai darytų sąmoningai.

Jaunos mokytojos džiaugėsi, kad pavyksta ne tik įkvėpti mokinius, bet ir sulaukti kolegų paramos ar net paskatinti juos perimti kokį nors naują mokymo metodą, prisidėti prie jauno mokytojo projekto. Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių ir ispanų kalbų mokytoja Kamilė Černiauskaitė pasakojo, kaip išbandė kaupiamojo balo sistemą, o paskui kartu su kitais mokytojais sukūrė tokio vertinimo sistemą visai mokyklai.

Plečia klasės ribas

Šiandien sunku sudominti vaikus vien standartinėmis pamokomis. Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė savitai plečia klasės sienas. Rengia astronomijos pamokas naktį ant piliakalnio, aštuntokams duoda užduotį suskaičiuoti, kiek trunka nueiti tam tikrą atstumą. Su viena klase ji sukonstravo telegrafą, su kita – raketą, taip pusę mokyklos sudomindama fizika.

Tam itin padėjo ir mokytojos sumanytas projektas „Kam to reikia?“, per kurį ieškota atsakymų į vaikų klausimus, kam reikalingos mokyklinės žinios, kur jas paskui galima pritaikyti ir kodėl jos pravers. Ji pakvietė į pamokas vaikų tėvelius. Šie dalijosi patirtimi, kaip mokykloje įgytos žinios ir gebėjimai padeda jų profesinėje veikloje ar kasdieniame gyvenime. Gydytoja vedė biologijos pamokas, kariškis pasakojo apie fizikos žinių svarbą šaudant, klasėse viešėjo vaistininkė, miškininkas, kinologas. Nauda dvejopa: į ugdymo procesą įsitraukė tėveliai, padidėjo mokinių motyvacija mokytis.

Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos matematikos mokytoja Rita Butkuvienė ilgai suko galvą, kaip sudominti vaikus sausu mokslu vadinama matematika. Ji pasiūlė kovo 14-ąją, pasaulinę skaičiaus Pi dieną, į matematiką pažvelgti linksmai, įdomiai ir netikėtai. Mokykloje buvo įkurta matematikos alėja, klasės varžėsi protų mūšyje, sudoku turnyre, pagal žaidimo „Alias Math“ principą mokėsi matematikos sąvokų. To norėjo ne tik vaikai – jaunos mokytojos idėja įkvėpė kolegas, tad šventę organizavo visi matematikos mokytojai.

Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos chemijos ir technologijų mokytoja Indrė Lebedytė-Mečionienė, siekdama sudominti vaikus gamtos mokslais, sumanė projektą „Tyrinėjimų iššūkis“. 8–12 klasių mokiniai priima tyrinėjimų iššūkį – apsiima atlikti eksperimentus namie, juos filmuoja, o paskui pristato mokykloje. Temos – kuo įvairiausios. Pavyzdžiui, kas ledą tirpdo greičiau – cukrus ar druska, koks yra acto poveikis kiaušinio lukštui, kaip skirtingi gėrimai veikia dantis. Geriausiai įveikusieji tyrinėjimų iššūkį ne tik pelno dešimtuką, bet ir gali nerašyti vieno kontrolinio darbo. Be to, jie pakviečiami į sausainių popietę. Mokytoja Indrė džiaugėsi, kad prie „Tyrinėjimų iššūkio“ prisidėjo ir biologijos bei geografijos mokytojos.

Vilniaus Žemynos progimnazijoje mokytojos Marijos Šnipaitės iniciatyva įsteigtos „Mini Fab Lab“ – skaitmeninės dirbtuvės inovacijų ir išradimų prototipams kurti. Taip skatinamas vaikų verslumas, domėjimasis technika ir technologijomis, tarpdalykinė integracija.

Šiemet į programos „Renkuosi mokyti!“ 26 mokytojų vietas pretendavo 500 asmenų.
Šiemet į programos „Renkuosi mokyti!“ 26 mokytojų vietas pretendavo 500 asmenų.

Kad mokytojo profesija taptų prestižinė

Moksleiviai pasakojo, kad dauguma įprastų mokytojų jiems pataria nesirinkti pedagogo profesijos. Tad jei patiems mokytojams ji yra atgrasi, kaip gali tapti prestižinė?

Anot moksleivių, programos „Renkuosi mokyti!“ mokytojai yra kitokie. Matyti, jog dirba ne tik tam, kad gautų algą. Jie nori vaikus išmokyti savo dėstomų dalykų, ir šis darbas jiems patinka. O kai mokytojas džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbu, tiki savimi bei savo darbo svarba, tuo tiki ir kiti. Žinoma, jauniems mokytojams tas darbas būtų patrauklesnis, jei mokykla nebūtų tokia formali ir jei būtų daugiau erdvės saviraiškai. O jeigu vaikams 12 metų nereikėtų sėdėti suoluose ir žiūrėti į lentą, jei mokykla būtų inovatyvesnė, kitaip į ją žiūrėtų ir vaikai.

Programos „Renkuosi mokyti!“ dalyviai yra kitokie ir dėl to, kad mokytojais tapo įveikę didžiulį konkursą. Vadinasi, buvo atrinkti labiausiai motyvuoti, norintys dirbti su vaikais, juos suprantantys, nestandartinio mąstymo, įkvepiantys žmonės. Iš geriausiųjų galima tikėtis ir geriausių rezultatų.

Deja, iki šiol pagrindinė pedagogų kalvė – Lietuvos edukologijos universitetas geriausių abiturientų nesulaukdavo. Pavyzdžiui, pernai studijų sutartis pasirašė tik du jaunuoliai, gavę bent vieną šimtuką per abitūros egzaminus (Vilniaus universitete tokių buvo 723). Vidutinis įstojusiųjų į LEU balas tesiekė 5,79, mažesnis rodiklis buvo tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Aleksandro Stulginskio universitete, o ISM Vadybos ir ekonomikos universitete siekė net 8,34 balo.

Vis populiarėjantis konkursas į programą „Renkuosi mokyti!“ rodo, kad ir be iniciatyvos „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ jau dabar ši profesija gali būti prestižinė. Gal vertėtų pasvarstyti, kokią įtaką turi tai, kad programoje dalyvauja bakalauro studijas jau baigę asmenys? Gal tokia atranka yra perkeltina ir į universitetus, juk tai leidžia itin motyvuotai pasirinkti pašaukimo reikalaujančią mokytojo profesiją?

Nors programa „Renkuosi mokyti!“ orientuota pritraukti geriausius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus mokyklose padirbėti dvejus metus, apie 80 proc. jų ir toliau lieka švietimo sistemoje – dirba ne tik mokytojais, bet ir mokyklų direktoriais, jų pavaduotojais, yra mokyklų bendrasteigėjai, vadovėlių bendraautoriai, yra renkami inovatyviausiais savo dalyko mokytojais. Net keturi programos parengti mokytojai įvertinti Meilės Lukšienės premija.

Dabar įgyvendinamas projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ – naujas dešimt metų gyvuojančios programos etapas. Juo siekiama, kad mokyklose atsirastų naujų idėjų ir energijos pokyčiams. „Renkuosi mokyti!“ – pasaulinio tinklo „Teach For All“, vienijančio panašias programas 47 valstybėse, narė. Lietuvoje programą įgyvendina VšĮ Mokyklų tobulinimo centras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"