Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Egzaminai liks be karūnos

 
2018 02 14 10:20
pixabay.com nuotrauka

Dabartinių dešimtokų, kai šie taps abiturientais, likimo vien brandos egzaminas turėtų nebelemti – nuo rudens turėtų būti įvestas kaupiamasis balas. Galutiniame abituriento vertinime jis gal net bus lygiavertis egzaminui.

„Neteisinga, kad abituriento likimą lemia kelios egzamino valandos. „Gaudome“ juos painiomis užduotimis su išimtinėmis sąlygomis, o gyvenimas seniai diktuoja visai kitokius iššūkius“, – sako Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė.

Ji tikina labai laukianti kaupiamojo balo modelio įteisinimo, nes šiuolaikinė mokykla turi ugdyti vaiką kaip asmenybę, o ne vien mokyti atskirų dalykų.

Skatintų mokytis nuolat

L. Tamulaitienė piktinasi, kad egzaminai jau seniai neatitinka to, ko jauniems žmonėms reikia gyvenime, o pats egzaminų organizavimo procesas net prieina prie absurdų. Patikra pasiekė tokį lygį, kad sloguojančiam abiturientui į egzaminą neleido įsinešti... nosinaitės, tad varvančią nosį jam teko valyti į rankovę.

Regis, gerokai peržengėme ribą. Beje, kaip yra pažymėjęs nepriklausomas švietimo konsultantas dr. Algirdas Zabulionis, juo toliau į Rytus – Užkaukazę, Centrinę Aziją, tuo menksta pedagoginiai egzaminų tikslai ir didėja antikorupciniai: egzaminai darosi išoriniai, t. y. moksleiviui reikia kur nors eiti jų laikyti, atsiranda vardo ir pavardės kodavimas, o egzaminai tampa įrankiu kovai su korupcija.

O, pavyzdžiui, daug metų geriausių švietimo rezultatų pasiekiančioje Suomijoje (kol jos neaplenkė estai) egzaminai nuo įprastinės dienos mokykloje skiriasi tik tuo, kad ant klasės durų užkabinama lentelė, jog vyksta egzaminas – jie laikomi savo mokykloje, prižiūrint klasės mokytojui.

„Egzaminus per daug sakralizavome, mokytojo vertinimu nebepasitikime. Tai negerai visai švietimo sistemai“, – sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.

Egzaminai dabar yra vienintelė abituriento brandos vertinimo priemonė, tad paskutinius dvejus metus mokykloje iš esmės skiriame ne ugdymuisi plačiąja prasme, o pasirengimui egzaminams. O tai, pasak ministrės patarėjo, nėra tapatūs dalykai.

Ugdymasis plačiąja prasme – tai daug papildomos veiklos, savanorystės projektų, bet moksleiviui tam trūksta laiko. Be to, negalime tikėtis, kad kelių valandų egzaminas gali leisti pamatuoti šiuo metu svarbias ir vis svarbesnes tampančias bendrąsias žmonių kompetencijas, pavyzdžiui, gebėjimą dirbti komandoje. A. Varanausko įsitikinimu, kaupiamasis balas prisidėtų prie šių problemų sprendimo.

Egzaminai jau seniai neatitinka to, ko reikia jauniems žmonėms gyvenime, o pats egzaminų organizavimo procesas prieina prie absurdo.

Ministrės patarėjas taip pat primena, kad esame sujungę brandos atestatą ir stojimą į aukštąsias mokyklas. Tačiau mokyklą baigiant reikia atitikti vienus reikalavimus, o stojant į aukštąją mokyklą gali reikėti kitų. Ir mokiniams, ir aukštosioms mokykloms turime parodyti, kad tai gali veikti kaip viena sistema: kaupiamuoju balu ir nuo šių mokslo metų jau įteisintu brandos darbu galima parodyti tuos gebėjimus, kurių reikia studijoms, bet juos sunku pademonstruoti egzamino metu.

Per dvejus paskutinius metus mokykloje per įvairius atsiskaitymus skirtingu metu būtų galima sudaryti gana objektyvų bendrą vertinimą.

Pasak Armino Varanausko, brandos darbas egzistuotų šalia egzamino ir kaupiamojo darbo.vusa.lt nuotrauka
Pasak Armino Varanausko, brandos darbas egzistuotų šalia egzamino ir kaupiamojo darbo.vusa.lt nuotrauka

Be to, tokia sistema moksleivius skatintų nuolat mokytis. „Mokykla yra ne tam, kad moksleiviai pasirengtų egzaminui, kad mokėtų iškalti informaciją, – mokykla turi parengti gyvenimui, išmokyti kritiškai mąstyti, kompleksiškai spręsti problemas, būti kūrybingiems, gebėti dirbti komandoje. Kad to mokytume, turime skirti tai ugdančias užduotis ir gebėti jas vertinti“, – pabrėžia A. Varanauskas.

Balus kaups nuo pradinukų

Darbo grupė, rengianti kaupiamojo balo sistemą, kol kas nėra sutarusi dėl daugelio kaupiamojo balo taikymo principų. Pavyzdžiui, kokios turėtų būti proporcijos tarp egzamino ir kaupiamojo balo, ar visiems dalykams reikėtų nustatyti tokias pat vertinimo proporcijas.

Esminius abiturientų vertinimo sistemos pokyčius privalu įteisinti prieš dvejus metus. Tad norima, kad 2018–2019 mokslo metus pradėsiantys vienuoliktokai, 2020-aisiais baigdami mokyklą, jau išsineštų kaupiamąjį balą. Yra siūlymų startuoti pamažu, o kai kas linksta į tai, kad reikėtų pradėti iš karto. Ateityje siūloma pamažu pereiti prie panašaus kaupiamojo vertinimo ne tik baigiamosiose, bet ir visose kitose mokyklos klasėse, pradedant nuo pradinių.

Už brandos darbą – papildomas vertinimas

O kur šioje sistemoje atsidurtų nuo šių mokslo metų įteisintas brandos darbas? Pasak A. Varanausko, jis egzistuotų šalia egzamino ir kaupiamojo balo. Pavyzdžiui, tarptautinio bakalaureato programoje yra atskirų dalykų pažymiai, o už brandos darbą galima gauti kelis papildomus balus. Jį moksleiviai renkasi pagal polinkius, pavyzdžiui, jeigu kas nors ketina stoti į fiziką, renkasi šios srities darbą, kad galėtų labiau atsiskleisti ten, kur jam geriausiai sekasi, o gal ir pasitikrinti, ar ta sritis tikrai jam tinkama.

Deja, brandos darbas nesulaukė didelio populiarumo – jį tepasirinko 248, vos daugiau kaip procentas abiturientų. Pasak A. Varanausko, startuota su tokiu modeliu, koks buvo užprogramuotas prieš kelerius metus. Tačiau jau matyti, kad jam parengti reikia daugiau laiko. Be to, gal modelį diegiant pritrūko aiškinimų, kodėl naudinga jį rengti. Nedaug motyvacijos suteikė ir galimybė stojant į aukštąsias mokyklas pelnyti tik gana nedidelę papildomo balo dalį – 0,25 balo. Tad, A. Varanausko manymu, galbūt vertėtų didinti jo svorį.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto nuomone, papildomas balas (ar jo dalis) už brandos darbą neturėtų būti įskaičiuojamas tiems, kurie nepasiekė minimaliai iškeltos kartelės, nustatytos stojant į aukštąją mokyklą. Priešingu atveju tai gali lemti, kad neišlaikęs egzaminų vis tiek galės pasiekti reikalaujamą minimalų balą. O juk jis nustatytas tam, kad būtų užtikrintas būsimo studento gebėjimas mokytis aukštojoje mokykloje.

Objektyvumo paieškos

G. Jakšto vertinimu, kaupiamojo balo sistemoje būtų ir gerų dalykų, ir nemenkų rizikų. Tarp pastarųjų – labai skirtingas mokyklų lygis. Koreliacijos tarp mokyklinių pažymių ir egzaminų įvertinimų analizė rodo, kad kai kuriose mokyklose moksleiviams rašomi kur kas geresni pažymiai, negu paskui jie gauna per egzaminus, vertinamus kviestinių vertintojų. Tad pasikliovus mokyklose gautais pažymiais vertinimas būtų neobjektyvus ir dėl to nepatogią konkurenciją patirtų stipriausių mokyklų moksleiviai.

Tačiau, pripažįsta MOSTA ekspertas, dabartinė sistema bloga tuo, kad neatsižvelgiama, kaip mokinys dirbo mokykloje. Gali būti, kad padedamas korepetitorių jis pasirengia egzaminams, bet neturi įgūdžių nuolat mokytis, o to labai prireiks tiek studijuojant, tiek darbe. Tad kaupiamasis balas skatintų įgūdžius mokytis nuolat, o ne tik atėjus egzaminų laikui.

Vis dėlto, G. Jakšto manymu, norint skatinti mokytis nuolat galima rasti kitų alternatyvų nei kaupiamasis balas. Pavyzdžiui, galėtų būti standartizuoti testai ar egzaminai baigiant kiekvienus mokslo metus, vertinami savivaldybių mastu. Jų pažymiai galėtų būti įtraukti ir į baigiamąjį vertinimą.

O jei vis dėlto būtų įvestas kaupiamasis vertinimas, MOSTA eksperto siūlymu, iš pradžių jo proporcija bendrame vertinime turėtų būti nedidelė, sistemą reikėtų testuoti dalyje mokyklų. Juk egzaminą moksleiviai gali perlaikyti, o mokyklos antrąkart nelankysi. Taip dėl mokytojo subjektyvumo jaunam žmogui gali būti užkirstas kelias į svajonių studijas.

Pasak A. Varanausko, suprantant vertinimo objektyvumo problemą pasitelktas tarptautinis patyrimas. Pavyzdžiui, kaip tarptautinio bakalaureato vertinimuose, keli atsiskaitymai galėtų būti standartizuoti, tad atsitiktiniu būdu būtų paimta apie 10 proc. darbų, ir kviestiniai ekspertai iš naujo juos vertintų. „Bet vienas svarbių dalykų, kuriuos deklaruojame pereidami prie kaupiamojo balo sistemos, tai pasitikėjimas mokyklomis, jo dabar trūksta“, – pabrėžia A. Varanauskas.

Norima, kad 2018–2019 mokslo metus pradėsiantys vienuoliktokai, 2020-aisiais baigdami mokyklą, jau išsineštų kaupiamąjį balą.

Ar moksleivių vertinimo permainos nepaakins aukštųjų mokyklų grįžti prie stojamųjų egzaminų? G. Jakštas atkreipia dėmesį, kad esant dabartinei studentų krepšelių sistemai aukštosios mokyklos suinteresuotos priimti kuo daugiau studentų, tad papildomo barjero joms nereikia. Tačiau jei, kaip žada Vyriausybė, finansavimo sistema keisis ir su aukštosiomis mokyklomis bus pasirašoma sutartis, kiek ir kokių specialistų jos turės parengti, gali kilti poreikis pačioms aukštosioms mokykloms atsirinkti studentus, iš kurių pavyks parengti tokius specialistus, kokių reikalauja valstybė.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kaupiamasis balas kai kuriose ir Lietuvos mokyklose jau nėra naujiena: tose, kurios dirba pagal tarptautinio bakalaureato programą, panaši kaip ir pasaulyje taikoma sistema, jau sėkmingai veikia.

Kelerius metus kaupti moksleivių pasiekimų kraitelę bandoma net keliose Šiaulių ir kai kuriose kitose Lietuvos mokyklose. Tiesa, kaip pasakoja Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė L. Tamulaitienė, kadangi oficialūs mūsų švietimo sistemos dokumentai kaupiamojo vertinimo lig šiol nepripažino, taip vertinama moksleivio pažangą ne akademinėje, o socialinėje, kitoje neformalioje srityje.

Pavyzdžiui, mokinys iškelia sau tikslus, o, kaip žinoma, įvardytas tikslas dažniau pasiekiamas. Jis nurodo savo pomėgius, dalyvavimą būreliuose, socialinę ir pilietinę veiklą, pasirengimą karjerai – kokios savybės reikalingos profesijai, kurios norės mokytis, rengia individualius karjeros planus ir t. t.

Pagal suformuotus kriterijus metų pabaigoje analizuojama, kaip pavyko pasiekti tikslų, ar mokinys padarė pažangą. Pavyzdžiui, maža užsirašyti į vieną ar kitą būrelį – svarbu, ar jį lankė, ko išmoko. Arba jei eidamas iš klasės į klasę mokinys turi vis tą patį kurio nors dalyko pažymį, vadinasi, nepasiekia pažangos.

Loreta Tamulaitienė sako labai laukianti kaupiamojo balo modelio įteisinimo, nes šiuolaikinė mokykla turi ugdyti vaiką kaip asmenybę.youtube.com nuotrauka
Loreta Tamulaitienė sako labai laukianti kaupiamojo balo modelio įteisinimo, nes šiuolaikinė mokykla turi ugdyti vaiką kaip asmenybę.youtube.com nuotrauka

Pasak L. Tamulaitienės, savivoka, savivertė, socialumas, ateities gyvenimo planavimas moksleivį skatina siekti ir geresnių akademinių rezultatų.

Kitų šalių tyrimai rodo, kad ugdant bendrąsias kompetencijas ir socialinius įgūdžius vaiko akademinė pažanga gerėja apie 30 procentų.

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė L. Tamulaitienė primena, kad, pavyzdžiui, Anglijos universitetuose studentų atranką dažnai nulemia motyvacinis laiškas, norinčiojo studijuoti vertybės, o ne vien akademiniai pasiekimai. Akademiniai pasiekimai padeda siekti svajonės. Tačiau jie jau neteko ankstesnės absoliučios prasmės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"