Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Dėstytojai ministrę kaltina diskriminacija

 
2018 01 26 9:40
Kai kuriose aukštosiose mokyklose darbuotojų atlyginimai didėja apie 280 eurų per mėnesį, o kitose – tik 121 euru.
Kai kuriose aukštosiose mokyklose darbuotojų atlyginimai didėja apie 280 eurų per mėnesį, o kitose – tik 121 euru. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) taryba dėl, jos manymu, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų diskriminacijos pareiškė nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

Profsąjungų atstovų teigimu, diskriminacija akivaizdi didinant atlyginimus aukštųjų mokyklų dėstytojams bei mokslo darbuotojams – kai kuriose aukštosiose mokyklose darbuotojų atlyginimai didėja apie 280 eurų per mėnesį, o kitose – tik 121 euru.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovai įsitikinę, kad pasielgta teisingai, kitu atveju dėstytojams ir mokslininkams nebeliktų motyvacijos dirbti.

Lygybės nebuvo

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams didinti šiais metais numatyta beveik 23 mln. eurų, todėl jų atlyginimai turėtų didėti maždaug penktadaliu. ŠMM skaičiavimais, palyginus su praėjusiais metais ir įvertinus pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimą nuo šių metų, 20 proc. didesnės algos vidutiniškai pasiskirstytų taip: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – maždaug 248 eurai, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo – 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 171 euras, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 117 eurų.

Tačiau, LAMPSS duomenimis, skirtinguose šalies universitetuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai didėja labai nevienodai. Labiausiai padidės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotojo vidutinis atlyginimas – 280,2 euro, kiek mažiau Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojo – 270,8 euro, o Vilniaus universiteto – 262,8 euro.

Kituose penkiuose valstybiniuose universitetuose vidutinis mėnesinis darbuotojo atlyginimas nepaaugs nė 200 eurų. Klaipėdos universitete vidutinis atlyginimas padidės 180,3 euro, Mykolo Romerio universitete – 170 eurų, Lietuvos sporto universitete – 166 eurais, Šiaulių universitete – 140,9 euro, o Lietuvos edukologijos universitete – 121,5 euro.

Įžvelgia diskriminaciją

LAMPSS pirmininkės Astos Lapinskienės teigimu, vidutinis darbuotojo atlyginimas turėjo didėti maždaug 231 euru per mėnesį. Tačiau pinigai, jos nuomone, nebuvo socialiai teisingai išdalyti. Esą jei šias lėšas ŠMM būtų padalijusi socialiai teisingai, visų aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimų didinimo fondas būtų skaičiuojamas aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičių padauginus iš 231 euro per mėnesį. Tačiau to nebuvo padaryta.

„ŠMM pasirinktas pinigų skirstymo mechanizmas pažeidžia socialinio teisingumo principą bei Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Toks skaičiavimas ir toliau didina aukštųjų mokyklų dėstytojų bei mokslo darbuotojų socialinę atskirtį. Taip pat didina ir šiaip gana didelius skirtumus tarp skirtingų aukštųjų mokyklų dėstytojų bei mokslo darbuotojų darbo užmokesčio“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė A. Lapinskienė. Anot jos, ŠMM vykdomas „socialinis teisingumas“ reiškia tik tai, kad ir taip didelius atlyginimus, palyginti su mažesnių universitetų dėstytojais, gaunantiems didžiųjų universitetų dėstytojams ir mokslo darbuotojams prie algos vidutiniškai pridedama kur kas daugiau nei kitų universitetų darbuotojams.

„Tokiam socialiai neteisingam lėšų skirstymui LAMPSS nepritaria ir reiškia viešą nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre. Jei ministrė ir toliau manipuliuos pasirašyta Švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi, išeisime į gatves ir pareikalausime, kad ji atsistatydintų“, – tikino LAMPSS pirmininkė A. Lapinskienė.

Asta Lapinskienė: "Jei ministrė ir toliau manipuliuos pasirašyta Švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi, išeisime į gatves ir pareikalausime, kad ji atsistatydintų.“
Asta Lapinskienė: "Jei ministrė ir toliau manipuliuos pasirašyta Švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi, išeisime į gatves ir pareikalausime, kad ji atsistatydintų.“

Nemato kaltės

ŠMM skelbia, kad šįmet dėstytojų bei mokslininkų atlyginimams didinti skirta beveik 23 mln. eurų. Iš jų 3 mln. eurų skirta kolegijoms, dar 2,8 mln. eurų – mokslinių tyrimų institutams. Todėl universitetams iš viso išdalyta tik 17,2 mln. eurų.

Universitetams lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus – aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. „Vykdydami aukštojo mokslo reformą, siekiame dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas. Svarbu užtikrinti stabilų algų didėjimą, tad sieksime, kad aukštos kokybės mokslą ir studijas vykdančių mokslininkų bei dėstytojų atlyginimai didėtų ir toliau“, – teigė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Seimas pritarė

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kriterijai, pagal kuriuos ŠMM turėtų skirstyti papildomas lėšas šalies universitetams darbuotojų atlyginimams didinti, buvo aptariami ir šiame komitete. „Dalyvavome parengiant skirstymo metodiką. Skirstymas, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, yra socialiai teisingiausias“, – pabrėžė E. Jovaiša.

Pasak jo, pagal valstybės finansuojamas vietas skaičiuojama, kiek dėstytojų turi dirbti universitete. Taip pat skirstant papildomas lėšas atsižvelgta į atliekamus mokslo tyrimus. „Negalima daryti lygiavos ir moksle tikėtis proveržio. Juk mokslininkams neliktų motyvacijos dirbti“, – tvirtino parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"