Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Dar vienas ŠMM eksperimentas mokytojams

 
2018 04 25 12:15
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nuo rugsėjo 40-yje mokyklų numatoma išbandyti visos dienos mokyklos koncepciją, pagal kurią mokiniai būtų užimami ne tik pamokų metu.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, trečiadienį Vyriausybėje savivaldybių atstovams pristačiusi švietimo kokybės skirtumus savivaldybėse, šią koncepciją įvardijo kaip vieną iš sprendimų, kad situacija pasikeistų.

„Tai yra galimybė sudaryti mokyklai, vaikų dienos centrams ar daugiafunkciniams centrams – modelių gali būti įvairių, kaip sudaryti sąlygas kokybiškai pasirūpinti mūsų vaikų užimtumu“, – sakė ministrė.

Ji pažymėjo, kad kai kurios mokyklos jau ir dabar sėkmingai siūlo vaikų užimtumą ir po pamokų, tačiau atkreipė dėmesį, kad ne kiekviena šeima gali už tai susimokėti.

Ministrė taip pat sakė, kad tarp numatytų priemonių – didesnis finansavimas mokinių pavėžėjimui. Jos teigimu tai galėtų būti pagalba priimant sprendimus dėl kai kurių mokyklų uždarymo.

„Viena – geltonųjų autobusiukų parkas jau yra pasenęs, daug kur tiesiog reikia atsinaujinti. Kita yra sudaryti galimybes pavežti vaikus, ir jeigu mokykla tikrai nėra nei sėkminga, nei skaitlinga, tą turi įvertinti savivaldybė, bet mes turime pasiūlyti ir priemones, kaip tai spręsti“, – teigė J. Petrauskienė.

Tarp priemonių švietimo situacijai keisti ji minėjo ir pedagogų rengimo pertvarką, ugdymo turinio atnaujinimą, etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimą, mokyklų aprūpinimą laboratorine įranga.

Pristatydama esamą padėtį šalies mokyklose, ministrė sakė, kad švietimo kokybės atotrūkis skirtingose savivaldybėse yra didžiulis. Anot ministerijos parengtos apžvalgos, daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio.

Anot apžvalgos, pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Tuo metu geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pernai per pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimą pasiekė lietuvių kalbos pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.

Ministerijos parengtoje apžvalgoje taip pat pažymima, kad kaimo vaikams pasivyti Vilniaus bendraamžių pasiekimų vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"