Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Britų mokslininkės: XXI amžiaus dėstytojų iššūkis – atsisakyti valdžios, bet išsaugoti autoritetą

 
2018 05 14 10:21
Jono Petronio nuotraukos

„Atėjo metas paneigti mitą, kad studentų sėkmę nulemia dėstytojai – jie ilgą laiką nešiojo šią naštą, tačiau iš tikrųjų negalima dėti lygybės ženklo tarp dėstytojo darbo ir studento sėkmės ar nesėkmės. Studentas pats turi dėti visas pastangas tam, kad išmoktų, o ne laukti, kol jį išmokys“, – sako švietimo ekspertė Cathia Jenainati iš prestižinio Voriko universiteto Didžiojoje Britanijoje, kuri balandį kartu su kolege dr. Jo Angouri lankėsi Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir vedė mokymus dėstytojams.

Mažiau paskaitų, kur pasakoja dėstytojas

Lietuvoje viešėjusios ekspertės dirba Voriko universitete (angl. University of Warwick), vienoje prestižiškiausių Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų, kuri nuo pat įkūrimo 1965-aisiais nebuvo pasitraukusi iš šalies geriausių universitetų dešimtuko – tokiu pasiekimu pasigirti gali tik Oksfordas ir Kembridžas.

Britų mokslininkė taip pat pažymėjo, kad šiandien akademiniame pasaulyje yra itin nuvertinami humanitariniai mokslai – net ir JAV, Australijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Apsilankymo VDU metu mokslininkės vedė mokymus, kurie buvo skirti dėstytojų didaktinių gebėjimų tobulinimui – ekspertės pasidalino savo ilgamete patirtimi taikant į studentus orientuotą ir problemų sprendimu grįstą mokymą, užtikrinant aktyvesnį studentų dalyvavimą.

„Siekiame skatinti taip vadinamą nedirektyvų mokymą, kai remiamasi konkrečių, realių problemų sprendimu, yra mažiau paskaitų, kuriose pasakoja dėstytojas, o daugiau užsiėmimų, kur studentai įsigilina į problemą ir susieja ją su pasauliu, siūlo sprendimus. XXI amžiuje mokymo programos turi išnaudoti studentų privalumus – dabartiniai studentai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie mokėsi prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų“, – paaiškina Voriko universiteto Menų fakulteto profesorė C. Jenainati.

Studentams – daugiau laisvės ir atsakomybės už save

Pasak profesorės, sunkiausias ir kartu vienas svarbiausių įgūdžių, kurį šiandien turi turėti kiekvienas dėstytojas, yra gebėjimas atsisakyti nurodinėjimo, valdžios ir tuo pačiu išsaugoti autoritetą, pagarbą studentų akyse. Tai itin sunku pasiekti vyresnės kartos dėstytojams, kuriuos išugdė griežti, įsakmūs pedagogai. Esminis iššūkis – atrasti pusiausvyrą: viena vertus, paskirti užduotis, sudaryti mokymo programą, vertinti atsiskaitymus, tačiau, kita vertus, leisti studentams eksperimentuoti, rasti savus sprendimus, duoti jiems laisvės.

„Kalbame ne apie reikalingus atskirus įgūdžius, o apie platesnį lygmenį – keistis turi pati mąstysena, suvokimas, kam priklauso mokymosi patirtis. Reikia dirbti su studentais kaip su nepriklausomais, kritiškai mąstančiais žmonėmis, veikti ir kurti bendrai, vystant mokymosi bendruomenę, kurioje kiekvienas turi savo vaidmenį“, – sako dr. Jo Angouri, dėstanti Voriko universiteto Socialinių mokslų fakultete.

Savo ruožtu, studentai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už save ir įsipareigoti dėti visas pastangas. „Jei darbe, pavyzdžiui, restorane klientas sako, kad kava paruošta netinkamai, mes prisiimame atsakomybę ir atsiprašome – nesakome, kad kaltas vadovas. O jei studentas nededa pastangų, gauna prastą pažymį, jis kaltina dėstytoją, kad neišmokė. Laikas keisti tokį požiūrį“, – pabrėžia prof. Cathia Jenainati.

2018 metų švietimo inovacijos

Anot mokslininkių, tiek studentams, tiek dėstytojams šiandien itin svarbios yra technologijos, atveriančios iki šiol neegzistavusias galimybes pasiekti įvairius išteklius ir patogiau mokyti ar mokytis. Voriko universitetas praėjusiais metais paskelbė 12 švietimui naudingiausių inovacijų, tarp kurių pateko paskaitų vaizdo įrašai, švietimo TV ir radijo laidų grotuvas „Academic iPlayer“, „Collaborate“ interneto klasės, „Moodle eStream“, „Tabula“ studentų profiliai ir įvairios kitos naujovės.

Voriko universiteto prof. Cathia Jenainati.
Voriko universiteto prof. Cathia Jenainati.

Voriko universiteto atstovės su VDU bendradarbiauja jau ne pirmus metus – ryšiai tarp universitetų buvo užmegzti dirbant prie bendro „Erasmus+“ mokslinio projekto, kurio metu tyrėjai suprato, kad vieni iš kitų gali pasimokyti vertingų dalykų apie pedagogų rengimą.

„VDU paliko labai gerą įspūdį – šis universitetas yra kitame kontekste, nei D. Britanijos aukštosios mokyklos, tačiau čia studijuoja daug daugiakalbių, todėl man buvo įdomu, kaip čia rengiami studentai: dėstant naudojama ir anglų kalba, tačiau tuo pačiu siekiama puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, iš kitų pasaulio kraštų atvykęs jaunimas čia susipažįsta su lietuviška kultūra. Darbas šiame universitete yra unikalus, nes čia suderinamos skirtingos pedagoginės intervencijos“, – teigia prof. C. Jenainati.

Globalūs mąstytojai

Viešnios iš D. Britanijos tikina, kad bendradarbiaujančius universitetus sieja ambicijos orientuotis į studentus ir akcentuoti vietinį kontekstą – mąstyti globaliai, tačiau veikti lokaliai. „Tiek VDU, tiek Voriko universitetas stengiasi, kad studentai būtų socialiai atsakingi ir naudingi savo vietos bendruomenėms. Šiandien visi mąsto globaliai, ir mes norime, kad studentai būtų pasaulio piliečiai, globalūs mąstytojai, tačiau kartu jie turėtų kreipti dėmesį ir į vietinę padėtį – jei absolventas po studijų išvažiuoja į užsienį, tai nėra sėkmės ženklas“, – sako socialinių mokslų profesorė.

Anot mokslininkių, tiek studentams, tiek dėstytojams šiandien itin svarbios yra technologijos, atveriančios iki šiol neegzistavusias galimybes pasiekti įvairius išteklius ir patogiau mokyti ar mokytis.

Britų mokslininkė taip pat pažymėjo, kad šiandien akademiniame pasaulyje yra itin nuvertinami humanitariniai mokslai – net ir JAV, Australijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Profesorė tai paaiškina pernelyg dideliu dėmesiu materialioms vertybėms.

„Kalbant apie vertybes, kurios peržengia materializmo ribas ir kurių dėka visuomenė yra teisingesnė, humaniškesnė – humanitarinių mokslų studijos yra kaip tik tai, ko reikia. Nesvarbu, koks geras būsi daktaras ar inžinierius, jei pasaulyje bus pilna rasizmo, lyčių nelygybės, politinės korupcijos. Būtent humanitariniai mokslai reikalauja iš mūsų atsakomybės už tai, kad pažeidžiamos žmogaus teisės ar nėra puoselėjama įvairovė, lygybė“, – sako Voriko universiteto profesorė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"