Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Ar įmanoma mokytis plieskiant saulei

 
2018 05 14 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dalis mokytojų su savo mokiniais piketavo prieš sprendimą pailginti mokslo metus, tačiau šiemet vaikai mokysis 10 dienų ilgiau. „Lietuvos žinios“ aiškinasi, ar, kaip baiminosi šio sprendimo oponentai, tą dešimtadienį nebus vien stumiamas laikas.

Pernai prieš ilginamus mokslo metus protestavusi Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja Rimutė Morozovienė savo nuomonės nepakeitė: „Kažkoks vajus užėjo. Tačiau mokinių ugdymo rezultatai priklauso ne nuo mokslo metų dienų skaičiaus, o nuo taikomų mokymo metodų, mokymosi intensyvumo.“

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokį sprendimą priėmė, ir mokykloms tenka jį vykdyti.

Tikėtasi, kad dalį papildomų dienų vaikai leis ne klasėse: jiems bus pasiūlyta įdomių socialinės pilietinės veiklos projektų, tiriamųjų darbų gamtoje, muziejuose, verslo įmonių laboratorijose. Deja, ne visur...

Blogoje mokykloje nereikia būti ilgiau

Zarasiškė mokytoja R. Morozovienė pasakoja, kad per papildomą dešimtadienį ji ves pamokas įprasta tvarka. Jau dabar pamažu lengvina krūvį, nes šiemet ne tik ilgesni mokslo metai, bet ir nebuvo, kaip anksčiau, karantino dėl gripo. Vis dėlto mokytoja įsitikinusi, kad nereikėjo ilginti mokslo metų.

Lietuvos tėvų forumo tarybos narę Jolantą Lipkevičienę pasiekia tėvų signalai, kad mokyklos nepasirengusios pratęstiems mokslo metams. Pasak tėvų atstovės, mokyklose ir taip daug mokymosi suoluose, o dabar tai tęsis ir vasarą. „Labai trūksta neformaliojo ir formaliojo ugdymo derinimo, projektinės veiklos, tačiau mokyklos tam nepasirengusios. Galima pasiekti, kad vaikai norėtų eiti į mokyklą, o ne eitų ten prievarta. Tyrimai rodo, kad kas trečias vaikas mokykloje jaučiasi nereikalingas. Ar gerai vaikui esant tokiam mikroklimatui likti mokykloje dar ilgiau? Tai nepridės nei žinių, nei bendrųjų kompetencijų“, – mano J. Lipkevičienė. Ji pripažįsta, kad daugelyje užsienio šalių mokslo metai ilgesni, bet ten mokyklose ir kitoks mikroklimatas. Tačiau orientuojamės tik į kitų šalių mokslo metų ilgumą, bet nebandome joms prilygti pagal kokybės parametrus.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė neskuba vertinti, ar tos dešimt dienų prisidės prie ugdymo kokybės, – tai priklausys, kaip tą laiką panaudos mokytojai. „Tačiau reikėjo pradėti ne nuo to – kartu su mokslo metų pratęsimu reikėjo peržiūrėti mokymosi programas, padaryti jas suprantamesnes šiuolaikiniams jaunuoliams“, – aiškina R. Matulytė.

Taigi skeptiškumo netrūksta. Vis dėlto nors pernai pedagogų profsąjungų veikėjams atliekant apklausą visos apklaustos mokyklos esą buvo prieš mokslo metų pratęsimą, tokia yra toli gražu ne visų pedagogų nuomonė.

Papildomos dienos – ne tik klasėse

Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Darius Mockus tikina, kad jų mokytojai naujai tvarkai nesipriešino, juolab anksčiau atlyginimai dar būdavo mokami ir pasibaigus mokslo metams, nors vaikų ugdymo įstaigoje jau nebebūdavo.

Centro vadovas teigia palaikantis idėją ilginti mokslo metus. „Mes, švietimo srities specialistai, turime žiūrėti, kokie yra mūsų mokinių ugdymo rezultatai, o jie galėtų būti geresni. Be to, mokytojai vis skųsdavosi, kad nespėja paaiškinti programų turinio. Vienas aspektų, kas galėjo nepadėti pasiekti geresnių rezultatų, gali būti ir trumpi mokslo metai. Jei švietimo ekspertai, mokslininkai tai įrodo, mes, švietimo sistemos darbuotojai, turime patikėti“, – sako D. Mockus. Jis tiki, kad ilgesnė mokymosi trukmė ilgainiui padės pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.

Ruklos mokykloje jau prieš mokslo metus buvo susidėlioti darbai ilgesniems mokslo metams. „Mokytojai yra profesionalai, jie patys sprendžia, ar reikia laiko ką nors pakartoti, įtvirtinti žinias, o galbūt kuriai nors temai išsamiau panagrinėti. Suplanuota ir edukacinė veikla ne mokykloje“, – pasakoja mokyklos direktorius.

Saulius Jurkevičius: "Suformuotas keistas suvokimas: vos pašvietė saulė, ir vaikams tampa sunku mokytis. Argi Kenijos, Italijos, Ispanijos moksleiviams nesunku?" / Alinos Ožič nuotrauka
Saulius Jurkevičius: "Suformuotas keistas suvokimas: vos pašvietė saulė, ir vaikams tampa sunku mokytis. Argi Kenijos, Italijos, Ispanijos moksleiviams nesunku?" / Alinos Ožič nuotrauka

Ilgindama mokslo metus ŠMM tikėjosi, kad dalį papildomų dienų vaikai leis ne klasėse: jiems bus pasiūlyta įdomių socialinės pilietinės veiklos projektų, tiriamųjų darbų gamtoje, muziejuose, verslo įmonių laboratorijose. Būtent to labai trūksta Lietuvos moksleiviams: tarptautiniais tyrimais atskleista, kad jie turi žinių, bet nemoka jų pritaikyti praktikoje, nelabai geba dirbti kaip komanda.

Tiesa, praktiškai tai padaryti – nelengva. Tam reikia ir lėšų, o vien transportas nepigiai kainuoja. Be to, kaip pasakoja Ruklos mokyklos direktorius, edukacinę veiklą suplanuoti vien mokslo metų pabaigai – sudėtinga, nes visi nori vykti geru oru, tad kyla problemų muziejuose ar kitur užsisakyti edukacines programas.

D. Mockaus įsitikinimu, mokslo metų pratęsimas neišsprendžia problemos, kad mokymo programos pernelyg plačios – mokytojams ir vaikams tenka „per jas bėgti“. Tačiau juk kai kuriems vaikams reikia ir stabtelėti.

Programų peržiūros būtinybę akcentuoja ir kiti „Lietuvos žinių“ kalbinti pedagogai. Švenčionių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Stuglienė pasakoja, kad jų mokykla kultūrinei ir pažintinei veiklai skirtus renginius išdėstė per visus mokslo metus. Pedagogė džiaugiasi, kad anksčiau karjeros ar bendruomenės dienoms, projektinei veiklai laiko paimdavo iš pamokoms skirtų valandų, o dabar tam atsirado papildomų mokslo metų dienų. Jas švenčioniškiai skyrė ir ugdymui, ir karjeros planavimo, kitiems tęstiniams projektams, lankymuisi įvairiose įstaigose.

Vis dėlto I. Stuglienė dar neskuba vertinti, kaip seksis vaikams pirmąkart mokslo metams pasistūmėjus į vasarą. Jie gali pajusti ir fizinį nuovargį, klasėse gali būti karšta – mokykla kondicionierių neturi.

Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė pasakoja, kad jų mokykla pratęstų mokslo metų pabaigai organizuoja daug įvairios veiklos, o ji pati su vaikais eis į žygį, kuriam jau seniai rengiasi.

Savivaldybių indėlis skirtingas

Priimdama sprendimą ilginti mokslo metus, ŠMM akcentavo, kad dėl penkių pailgintų mokslo metų dienų „programos“ spręs pačios ugdymo įstaigos, o ką mokiniai veiks kitas penkias, turi nuspręsti mokyklų steigėjos savivaldybės.

Klaipėdos miesto merija prieš mokslo metus tiksliai suplanavo, kuo užims moksleivius penkias dienas. Dėl temų su mokyklomis tartasi dar iki rugsėjo. Nuspręsta jas išdėstyti per visus mokslo metus. „Sėkmingi buvo renginiai, skirti profesijoms pristatyti. Vaikai masiškai dalyvavo gamtosaugos dienoje. Daug dėmesio skyrėme Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Kitą savaitę vyks kultūros diena. Buvo daug ir išradingų, netradicinių renginių, į juos rinkosi kelios švietimo įstaigos, mikrorajonai“, – pasakoja uostamiesčio merijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. Tiesa, jau žinoma, kas kitąmet bus daroma kitaip. Pavyzdžiui, iš anksto informuos apie renginius, nes miesto galerijos, muziejai, teatrai net negali sutalpinti visų norinčių juose apsilankyti.

Raminta Matulytė: "Reikėjo pradėti ne nuo to – kartu su mokslo metų pratęsimu reikėjo peržiūrėti mokymosi programas, padaryti jas suprantamesnes šiuolaikiniams jaunuoliams.“ / Asmeninio albumo nuotrauka
Raminta Matulytė: "Reikėjo pradėti ne nuo to – kartu su mokslo metų pratęsimu reikėjo peržiūrėti mokymosi programas, padaryti jas suprantamesnes šiuolaikiniams jaunuoliams.“ / Asmeninio albumo nuotrauka

Tačiau nemaža dalis savivaldybių galimybę penkias dienas užimti moksleivius delegavo pačioms mokykloms. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas sako, kad su ugdymo įstaigomis sutarta šį laiką skirti ugdymui: „Jei pailginome mokslo metus, kad pasiektume geresnių ugdymo rezultatų, būtent tam ir turime skirti vaikų laiką. Priešingu atveju tik bandysime suvaidinti, kad kai ką darome, ir rezultato nepasieksime“, – pabrėžė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

Nesimokymo ir nemokymo kultūra

Vieno geriausių ugdymo rezultatų Lietuvoje pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius neabejoja mokslo metų pratęsimo nauda. Licėjus tas dienas panaudos tikslingai: ir pamokoms, ir edukacinėms išvykoms, ir mokyklos sąskrydžiui.

„Lietuvoje formuojasi nemokymo ir nesimokymo kultūra. Mokytojai turi dirbti bent iki liepos, nes neaišku, už ką anksčiau pasibaigus mokslo metams buvo mokami pinigai. Suformuotas keistas suvokimas: vos pašvietė saulė, ir vaikams tampa sunku mokytis. Argi Kenijos, Italijos, Ispanijos moksleiviams nesunku? Verkimo ir stenėjimo kultūra giliai įleido šaknis“, – apgailestauja S. Jurkevičius.

Kai kurie pedagogai piktinasi, kad tas dešimt dienų tik bus stumiamas laikas. Licėjaus direktoriaus manymu, vis dėlto tai būtų geriau nei vaikams trintis gatvėse. Tegul pedagogai veda vaikus į muziejus, organizuoja išvykas ir kitokią veiklą, kad vaikai nuveiktų ką nors naudinga, ką nors pamatytų.

„Pusės Lietuvos vaikų mokymosi rezultatai tragiškai prasti. Prieš juos vykdomas dvasinis genocidas. Beje, tikrieji rezultatai paslėpti ir po menko sunkumo užduotimis. Apie tai reikia kalbėti, o ne priešintis, kad vaikai ilgiau pasimokys“, – pabrėžia autoritetingas pedagogas.

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Trumpiau mokėsi tik kroatai

Trumpiausiai mokantis sunku pavyti pasaulio švietimo lyderius, o visi jie mokėsi ilgiau nei mes Lietuvoje. Europoje iki šiol trumpesni mokslo metai buvo tik Kroatijoje („Eurydice“ duomenimis, Kroatijoje – 637 valandos, Lietuvoje – 737). Gerais švietimo rezultatais garsėjantys estai mokosi 823, suomiai – 844, danai – net 1048 valandas per metus. Lietuvoje vaikams tenka apie 28 pamokas per savaitę, suomiams ar estams – po 32. Prancūzijos moksleiviai mokslus baigia liepos 8 dieną ir atostogauja vos aštuonias su puse savaitės, tiek pat trunka ir čekų atostogos. O vokiečiai ilsisi apie šešias savaites – nuo liepos 22 dienos iki rugsėjo 11 dienos.

Beje, Lietuvoje dar 2008-aisiais mokslo metai truko 39 savaites, o iki 2017-ųjų sutrumpėjo daugiau nei mėnesiu. Ugdymo programos liko tos pačios, tad mokymosi krūviai vaikams padidėjo. Pasiūlymų pailginti mokslo metus būta ir anksčiau, bet, nepaisant protestų, sprendimas priimtas tik pernai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"