Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Apie ES mokykloje bus dėstoma per visas pamokas

 
Poreikis daugiau dėmesio skirti ES kilo dėl per didelio Lietuvos piliečių pasitikėjimo ES./ Pixlr.com nuotrauka
Poreikis daugiau dėmesio skirti ES kilo dėl per didelio Lietuvos piliečių pasitikėjimo ES./ Pixlr.com nuotrauka

Šiuo metu vyksta mokyklos programų atnaujinimas, kuriuo siekiama į visus mokymo dalykus plačiau integruoti Europos Sąjungos (ES) klausimus. Planuojama, kad ši programa įsigalios nuo 2020 m., bet mokytis reikės ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. 70 proc. mokytojų mano, kad neturi pakankamai žinių apie ES, rodo „Kurk Lietuvai“ apklausos duomenys.

„Mokyklose apie ES reikėtų diskutuoti dažniau. Jau per chemijos pamoką vaikai galėtų analizuoti produktų etiketes ir vertinti, kaip laikomasi ES standartų, o per matematiką mokytis apskaičiuoti Lietuvai skiriamus ES finansus ar Lietuvos turimą balsų svorį, priimant visai ES svarbius sprendimus“, − paaiškina Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Bendrųjų ir institucinių klausimų skyriaus vedėja Aistė Bertulytė-Žikevičienė.

Aistė Bertulytė-Žikevičienė sako, kad mokykloje galima išmokti, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos balsas būtų girdimas ES („Kurk Lietuvai“ nuotr.)
Aistė Bertulytė-Žikevičienė sako, kad mokykloje galima išmokti, ką reikėtų daryti, kad Lietuvos balsas būtų girdimas ES („Kurk Lietuvai“ nuotr.)

Pamiršta aptarti ES

Dažnai kalbant apie tam tikras dalykus yra aptariamas tik nacionalinis aspektas, pamirštant jo europinę dimensiją, pastebi „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Kristina Belikova. Pasak jos, aplinkosauga, užsienio politika ar gynyba ir ekonomika dažnai apžvelgiamos tik iš Lietuvos perspektyvos, nors ES atlieka svarbų vaidmenį šiose srityse ir turi įtakos nacionalinei šių sričių raidai.

„Apie ES kalbama kaip kažkokį tolimą darinį, nors reikėtų akcentuoti Lietuvos narystę joje. Ieškant daugiau sąlyčio taškų tarp Lietuvos ir Europos pavyktų lengviau paaiškinti ES praktinę pusę ir susieti ES procesus su kasdieniu gyvenimu“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Ieva Namavičiūtė paaiškina, kad mokykloje bus siekiama pereiti nuo faktų mokymo ir sausos informacijos apie ES prie kritinį mąstymą skatinančių užduočių, pavyzdžiui, analizuoti ES aktualijas ir problemas.

Ji pabrėžia, kad greitų pokyčių švietime nereikėtų tikėtis, tačiau tikimasi, kad apie ES bus kalbama vis daugiau.

Trūksta žinių apie galimybes

Tiriant mokinių žinias apie ES pastebėta, kad ši tema jiems yra svetima. Jie nedaug žino apie ES veikimą, bet iš žiniasklaidos, socialinių tinklų ar šeimos narių girdi apie pagrindines ES naudas, tačiau beveik nežino, kaip ES veikia, kokiomis teisėmis jie gali pasinaudoti kaip ES piliečiai.

„Dažnai kalbant apie tam tikrus dalykus yra aptariamas tik nacionalinis aspektas, pamirštant jo europinę dimensiją“, − pastebi „Kurk Lietuvai” projekto vadovė Kristina Belikova („Kurk Lietuvai“ nuotr.)
„Dažnai kalbant apie tam tikrus dalykus yra aptariamas tik nacionalinis aspektas, pamirštant jo europinę dimensiją“, − pastebi „Kurk Lietuvai” projekto vadovė Kristina Belikova („Kurk Lietuvai“ nuotr.)

„Šiuo metu apie ES kalbama per istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokas, tačiau pateikiamos žinios yra faktinės, neskatinančios kritinio mąstymo, ES procesų ar teikiamos praktinės naudos suvokimo“, − pastebi K. Belikova.

Anot jos, jeigu norime ugdyti sąmoningus ES piliečius, turime juos supažindinti apie galimybes dalyvauti ES sprendimų priėmime, daryti įtaką savo balsu ir išmokyti aktyviai naudotis mokslo, verslo ir darbo galimybėmis. „Turėdami pakankamai žinių ir kritiškai mąstydami, jauni žmonės patys galės susiformuoti argumentuotą nuomonę apie ES – teigiamą ar neigiamą“, − kalba K. Belikova.

Per daug pasitikime ES

Poreikis daugiau dėmesio skirti ES klausimams kilo dėl per didelio Lietuvos piliečių pasitikėjimo ES, kuris per pastaruosius metus išaugo iki 65 proc. Šis rodiklis yra didžiausias lyginant su kitomis šalimis narėmis.

„Kurk Lietuvai” projektų vadovė Ieva Namavičiūtė sako, kad mokykloje bus siekiama pereiti nuo ES faktų mokymo prie kritinį mąstymą skatinančių užduočių („Kurk Lietuvai“ nuotr.)
„Kurk Lietuvai” projektų vadovė Ieva Namavičiūtė sako, kad mokykloje bus siekiama pereiti nuo ES faktų mokymo prie kritinį mąstymą skatinančių užduočių („Kurk Lietuvai“ nuotr.)

Tyrimas rodo, kad nors lietuviai pasitiki ES, bet nesijaučia lygiaverčiais ES piliečiais ir tik 31 proc. mano, kad jų balsas turi įtakos ES priimamiems sprendimams.

„Žinių trūkumą galime įvardinti kaip svarią priežastį, atitolinančią Lietuvos piliečius nuo ES procesų suvokimo ir dalyvavimo juose“, − rašoma situacijos analizėje.

Aistė Bertulytė-Žikevičienė pastebi, kad tokius rezultatus lemia paplitusi nuomonė, kad ES sprendimai ir politika mums „nuleidžiami“ iš Briuselio. Pasak jos, taip nėra: „Beveik kasdien kažkas Briuselyje kelia kortelę su Lietuvos vardu pasisakydami ES Tarybos posėdžiuose.“

Jis paaiškina, kad ES sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma arba vienbalsiškumo principu: kaip galime manyti, kad mūsų balsas neturi reikšmės, kai atskirais atvejais net turime galimybę užblokuoti visos ES sprendimą?

„Mes ne tik turime balsą, bet ir didžiulę atsakomybę už ES ir savo šalies kelią šioje Sąjungoje. Kaip tą balsą išsakyti − tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu − ir ką daryti, kad jis būtų girdimas, galėtume išmokti dar mokykloje“, − tikisi diplomatė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"