Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

3,6 balo – tiek reikės surinkti, norint įstoti į universitetą

 
2018 02 23 15:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) penktadienį pritarė siūlymui, kad jau šiemet stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas, minimali balo kartelė siektų 3,6.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas BNS teigė, kad anksčiau aukštesnę 4 balų kartelę siūliusiai ministerijai šis kompromisas priimtinas ir greičiausiai galutinis sprendimas bus patvirtintas jau netrukus.

„Matyt, dar truks kokią savaitę ar dvi, kol sulauksime oficialios rektorių nuomonės, bet tikimės jau greitai priimti tą sprendimą. Sprendimas priklauso nuo ministrės, jis kol kas nepriimtas, bet toks variantas aptartas su rektoriais ir rektoriams jis yra priimtinas“, – teigė viceministras.

Pasak G. Viliūno, ministerija įsiklausė į rektorių konferencijos argumentus, kad žymus slenkstinio balo kėlimas stipriai veikia universitetus dėl demografinių priežasčių.

Jo teigimu, nustatant kartelę vadovautasi logika, kad 3,6 balo brandos egzaminų pagrindinių pasiekimų skalėje atitinka žemutinę ribą, t.y. 36 balus iš 100.

LURK prezidentas Artūras Žukauskas BNS teigė, kad po diskusijų pritarta, jog minimalus balas būtų taikomas visiems vienodai, t. y. neatsižvelgiant į pačių aukštųjų mokyklų šiuo metu taikomą balą, ar stojama į valstybės finansuojamas, ar mokamas vietas, taip pat į tai, ar stojantieji baigė mokyklas anksčiau, ar baigs šiemet.

„Viską tvirtina ministerija, ji tik nori, kad būtų pritarimas, tad mes tokiam kompromisiniam variantui pritarėme (...), kad įstoti į bet kokią aukštąją mokyklą reikės turėti 3,6 balo“, – sakė jis.

A. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad į šį minimalų balą nebus įskaičiuoti ir pačių universitetų papildomai suteikiami įvertinimai, pavyzdžiui, per motyvacinius pokalbius.

LURK penktadienį taip pat apsisprendė pateikti ministerijai unikalių studijų programų, kurioms nebūtų taikomos vadinamosios rentabilumo normos, sąrašą. Pasak A. Žukausko, tai reikštų, kad studijoms, kurios rengia tam tikrus unikalius specialistus, pavyzdžiui, geologus, nebūtų taikomas standartinis minimalaus studentų skaičiaus grupėje kriterijus ir tokios studijos būtų ir toliau vykdomos bei finansuojamos. Tokių programų yra apie dešimt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"