Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

#MeToo – tai, ką šiuo metu matome nėra skandalas, tai – pūliniai

 
2018 02 12 11:57
Asociatyvi nuotrauka./
Asociatyvi nuotrauka./ pixabay.com nuotrauka

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė Lijana Stundžė sako, kad dar negimę kūdikiai jau yra „mokomi“ skirtingų lyčių vaidmenų, iš jų tikimasi skirtingų dalykų, o ir elgiamasi su jais – skirtingai. Tai, pasak mokslų daktarės, lemia ir vėlesnius mūsų santykius, bendravimo klaidas ir susikurtų stereotipų įgyvendinimą. 

– Universitete su studentais kalbate apie lyčių komunikaciją. Kas tai? Kaip mes auginami būti tokiais, kokiais esame ir kiek lemia auklėjimas, o kiek – gamta?

Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė Lijana Stundžė./ Alinos Ožič nuotrauka
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė Lijana Stundžė./ Alinos Ožič nuotrauka

– Komunikacija tarp vyrų ir moterų yra skirtinga ir ji priklauso nuo to, kaip mes esame auginami ir socializuojami. Dar negimus vaikui mes dekoruojame kambarius ir perkame drabužius tokius, kokie, mūsų supratimu, priskiriami tam tikrai lyčiai.

Mokslininkai atliko tyrimą su kūdikiu, aprengė kūdikį rožiniais drabužiais ir įleido į kambarį kelias moteris. Moterys kūdikį ėmė ant rankų, vadino mažybiniais vardais ir džiaugėsi koks jis gražus, o štai, kai kūdikis buvo aprengtas mėlynais drabužėliais moterys jį vadino stipruoliu, nenaudojo mažybinių vardų ir nė viena jo nepaėmė ant rankų. Taigi, tai puikiausiai iliustruoja, kaip mes elgiamės su vaikais priklausomai nuo jų lyties.

Vėliau vaikai pakliūva į darželius, mokyklas, kur juos auklėja beveik išskirtinai moterys. Mergaitės skatinamos sekti mamos modeliu, jas augina mamos, o štai berniukai atsiduria įdomioje situacijoje, nes juos augina moterys, bet skatina būti vyrais.

Mes net karjeros lūkesčius projektuojame skirtingai, nes moterys gali būti filologėmis, o štai, kad vyras būtų filologų dažnas tėvas jau nenorėtų. Skirtingą moterų ir vyrų įvaizdį taip pat formuoja ir žiniasklaida, moterys ten dažnai vaizduojamos sudaiktintai. Net vaikiški žurnalai yra diferencijuoti, vos vaikai pradeda patys skaityti atsiranda diferencija pagal lytį, kuri išlieka ir vėliau.

Net kalbėdami apie pasakas turėtume atkreipti dėmesį, kad moterims ten skiriami labai specifiniai vaidmenys. Moterys paprastai būna antrame plane, mažai kalba arba yra piktos raganos. Kartais gaunu pastabą, kad daug kalbu apie moteris, bet atkreipkite dėmesį – mūsų visuomenėje moterų yra daugiau negu vyrų, jos sudaro kiek daugiau nei pusę visuomenės, todėl natūralu, kad apie jas kalbu.

Viskas kas ateina iki mūsų, ateina iš socializacijos proceso, o jo mokomės visą gyvenimą. Žinoma, kai esame brandūs galime atmesti tam tikrus dalykus, mokytis kažko naujo, bet visuomenėje dar daug patriarchalizmo, suvokimo, kad turime gyventi tik pagal tam tikrą senokai išmoktą modelį.

Vėliau vaikai pakliūva į darželius, mokyklas, kur juos auklėja beveik išskirtinai moterys.

– Visuomenę šiuo metu krečia seksualinio priekabiavimo skandalas, taip vadinamas #MeToo. Žmonės pasidaliję į tuos, kurie teisia ir tuos, kurie palaiko. Yra sakančių, kad tai, kas nutiko, tarkime, Vilniaus dailės akademijoje, moterų, bet ne vyresnių vyrų kaltė. Ką apie tai manote? Nuo ko priklauso vienoks ar kitoks elgesys, jo vertinimas?

– Pasakyti nuo ko priklauso – sunku. O ir situacija yra sudėtinga. Žinoma, galima sakyti, kad merginos visada gali pasakyti ne. Visgi jei egzistuoja galios santykis, jos yra silpnesniojo pozicijoje, pasakyti ne gana sunku. Neseniai baigiau skaityti knygą „Stiklinė pieno“, sunki knyga apie prekybą žmonėmis. Skaitant ne kartą kyla klausimas, kodėl žmogus vienu ar kitu atveju negalėjo pasakyti ne. Bet tada suvoki, kad esant priklausomumo situacijai tai padaryti labai sunku.

Žinoma, yra ir moralės standartai, kuriuos diegė arba nediegė šeima. O jei kalbėtume apie situaciją Vilniaus dailės akademijoje, tai galbūt galima svarstyti ir tai, jog tam tikri dėstytojai buvo jaunų žmonių idealai, guru, kurie pasinaudojo savo pozicija.

Svarbu ir tai, kaip yra pasakoma ir ar pasakoma ne. Tarkime jei priekabiavimu kaltinami asmenys būtų bent kelis kartus išgirdę ne, jie būtų susimastę. Žinoma, girdime ir tokių pasiaiškinimu, kaip negalėjau atsispirti ar panašiai. Visgi svarbu suvokti kokias ribas žmogus gali peržengti, o kokių – ne. Tarkime užsienyje vaikai itin anksti pradedami mokyti, kad niekas prie jo kūno liestis negali. Taip vaikams ugdomas pasitikėjimas savimi, mokoma, kas yra leistina, o kas – ne. Galbūt toks auklėjimas padėtų ir čia išvengti nemalonių situacijų, nors dabar jau ir vėlu apie tai kalbėti.

O galia jaunam žmogui šiuo atveju ir kitais panašiais atvejais yra akivaizdi – neišlaikysi egzamino, nepateksi į universitetą ar kitą vietą, negausi darbo. Žinoma, tai ką mes girdėjome yra gana subjektyvu, o ir dabar kalbėdami apie tai, kas nutiko jie (nukentėjusieji) negali būti objektyvūs.

Tiesa, kiek domėjausi universitetai turi etikos kodeksus, bet, matyt, turėtų būti dar stipresnių saugiklių. Tarkime versle yra etikos kodeksų, kur būna aprašyti visi įmanomi atvejai, taip pat, kur kokiu atveju kreiptis, kaip turi ir neturi elgtis darbuotojas. Tokią išsamią sutartį turi, tarkime, „L’Oreal“ kompanija. Tai atrodo lyg ir savaime suprantama, bet dabar matome, kad tokie etikos kodeksai yra labai reikalingi, kaip ir tam tikros tarnybos.

Tiesa, pasitaiko ir melagingų pranešimų dėl seksualinio priekabiavimo, bet Europoje daryti tyrimai rodo, kad melagingų pranešimų yra tarp 2 ir 4 procentų.

Po šių skandalų Vilniaus universitete bus įkurtas skyrius, kuris analizuos galimus seksualinio priekabiavimo atvejus, ten bus galima užsukti pasikalbėti.

– Dažnai sunku apibrėžti, kas yra flirtas, o kas – seksualinis priekabiavimas. Kaip apibrėžti seksualinį priekabiavimą? Kas tai yra ir ar tai – lengvai įrodomas dalykas?

– Riba yra nesudėtinga, jei žmogui nepatinka, jis pasako ne, tai ir reiškia ne. Žinoma, priekabiavimas gali būti ne tik bandymas suartėti, bet ir žinučių rašymas, kalbinimas, ar, tarkime, keista dovana švenčių proga. Ar gavę iš vadovo dovanų apatinio trikotažo jaustumėmės gerai? Manau ne.

Tiesa, tokius dalykus įrodyti gana sunku, todėl svarbu apie tai kalbėti, rašyti, tarkime, dienoraštį, pranešti draugams, kolegoms.

O flirtas, kai žmonės abu to nori ir gerai jaučiasi bendraudami. Su kitu žmogumi dera elgtis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Nusišypsojimas nėra priekabiavimas, todėl to nereikia bijoti, bet nešvankūs anekdotai, jei jie kam nors nepatinka, nepadorios dovanos ir kiti panašūs dalykai jau gali būti vertinami kaip priekabiavimas. Žinoma, daug priklauso ir nuo organizacijos kultūros, nuo to ar tokie dalykai nutinka tik kartą, ar kartojasi nuolatos.

Pasitaiko ir melagingų pranešimų dėl seksualinio priekabiavimo, bet Europoje daryti tyrimai rodo, kad melagingų pranešimų yra tarp 2 ir 4 procentų. Todėl didesnioji dalis pranešimų nebūna be pagrindo.

– Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu Lietuvą užliejo tarsi banga. Kodėl dabar? Keičiasi kartos ir jų suvokimas, kas yra galima, o kas – ne? O gal yra kitų priežasčių?

Niekada priekabiavimas nebuvo normalu, tai tiesiog buvo toleruojama.

– Keičiasi kartos, supratimas, todėl žmonės nebijo apie tai kalbėti. Prisimenu vos įkūrę lyčių studijų centrą gal 1995 metais gavome dovanų angliškų knygų ir negalėjome išsiversti apibrėžimo „sexual harassment“, nes tiesiog neturėjome atitikmens mūsų kalboje, nežinojome kas tai yra.

Situacija keičiasi, žmonės ima kalbėti, bet tai daro nedrąsiai. Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėjo tik penkis skundus dėl seksualinio priekabiavimo. Taip, žmonės kreipiasi, bet dar nedrąsiai, nes bijo visuomenės reakcijos, galbūt jaučiasi kalti. Visuomenės požiūris, nuostatos yra gana griežtos, todėl dalis žmonių tiesiog nekalba.

Prieš 25 metus taip pat buvo tokių atvejų, bet niekas apie tai nekalbėjo, nes nebuvo kur kreiptis, o ir suformuluoti problemą buvo gana sunku. Tokie atvejai tiesiog nebuvo viešinami.

Lyčių lygybės idėjos pas mus atėjo iš Skandinavijos ir JAV. Jau 1996 metais Vilniaus universitete mes atlikome pirmąjį tyrimą apie smurtą prieš moteris ir vaikus. O dabar gana akivaizdžiai keičiasi kartos, mažėja stereotipinio suvokimo, kas yra moters ir vyro vaidmuo, tie vaidmenys keičiasi. Tarkime, Lyčių studijų paskaitos universitete labai populiarios, studentai ateina gana nedrąsūs, bet po to džiaugiasi sužinoję daug naujų dalykų apie tokį, atrodo, visiems suprantamą dalyką, kaip lytis.

Vyresnio amžiaus žmonės, o ir visi, kurie sako, kad pasikeitė laikai ir tai, kas anksčiau esą buvo normalu, o dabar nėra normalu, turi vytis laiką. Niekada priekabiavimas nebuvo normalu, tai tiesiog buvo toleruojama. Galios, priklausomumo ir pavaldumo santykiai buvo visada, bet tuo naudotis niekada nebuvo normalu. Įdomu tai, kad daug žmonių, kurie neigiamai atsiliepia apie priekabiavimą prabilusius asmenis – vyresnio amžiaus. Yra nemažai ir vyresnio amžiaus moterų, kurios smerkia jaunas ir apie priekabiavimą kalbančias merginas.

Manyčiau tai ateina iš auklėjimo, patriarchalinių santykių. Vyresnio amžiaus žmonės neįžvelgia problemų ten, kur jaunesni jas jau mato, nesuvokia, kad keičiasi lyčių vaidmenys. Yra poreikis išlaikyti „status quo“, vilkti dvigubą darbo naštą darbe ir namie, būti diskriminuojamai, ir daryti viską, kaip visada. Stereotipai yra labai gajūs, o juos atsinešame iš šeimos, žiniasklaidos, auklėjimo.

Vyresnio amžiaus žmonės, o ir visi, kurie sako, kad pasikeitė laikai ir tai, kas anksčiau esą buvo normalu, o dabar nėra normalu, turi vytis laiką.

Tai, ką šiuo metu matome nėra skandalas, tai – pūliniai. Akivaizdu, kad tai brendo senokai ir dar ilgai bus apie tai kalbama. Po Seimo nario Kęstučio Pūko skandalo buvo patobulintas ir įstatymas dėl seksualinio priekabiavimo priimant į darbą. Ši vieša diskusija, kuri dabar vyksta, pajudins tam tikrus dalykus visuomenėje. Įmonės, universitetai gal pradės rimčiau svarstyti kodeksų, vidaus taisyklių poreikį, gal įsikurs kažkokios komisijos, darbo grupės, kur bus galima kreiptis pagalbos. Viešumas taip pat svarbu – viešos paskaitos, informacija, stereotipinių vertinimų vengimas, švietimas. Manau tai duos rezultatus, kurių mes trokštame.

– Ar Lietuvoje šiuo metu lygios vyrų ir moterų galimybės?

– Moterų situacija yra prastesnė, lyginant su vyrais. Moterys gauna 14 proc. mažesnius atlyginimus, šiuo atveju mes nesiskiriame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tie 14 proc. reiškia mažesnes motinystės išmokas, mažesnes pensijas, santaupas, mažesnę perkamąją galią. Visgi negalima visko piešti tik juodomis spalvomis, padėtis tikrai gerėja.

O ir balsavimo teisę mes gavome gana anksti – 1919 metais, o tai tikrai anksti lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Žinoma, svarbu ir visuomenės požiūris į moteris, nuomonė, kad moteris gali vadovauti, valdyti. Visi kalba, kad turime prezidentę moterį, esą tai daug įrodo, bet negalime paneigti, kad egzistuoja stiklinės lubos. Tarkime šis Seimas moterų-vyrų atžvilgiu yra blogiausias. Moterų Seime vos kelios, bet už jas įstatymus priiminėja vyrai, o juk moterų yra pusė visuomenės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"