Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

„Aš myliu Lietuvą“ su akcentu: reportažas iš Birmingamo lietuviškos mokyklėlės

 
Birmingamo lituanistines mokyklėlės "Saulutė" grupė su įkūreja Irena Hughes kairėje ir mokytoja Vanda Pangoniene / 
Birmingamo lituanistines mokyklėlės "Saulutė" grupė su įkūreja Irena Hughes kairėje ir mokytoja Vanda Pangoniene /  Vaida Blažytės nuotrauka

Birmingame artėjant „blynų antradieniui“ (angl. „Pancake Tuesday“) – taip čia vadinamoms Užgavėnėms – lietuvių bendruomenės šeštadieninėje mokyklėlėje „Saulutė“ mažieji birmingamiečiai skandavo „Žiema žiema, bėk iš kiemo“. Tiesa, ne visi sugebėjo šią skanduotę ištarti, o kai kurie jos net nesuprato.

„Aš labai apgailestauju, kad jie dar tik tokio lygio... – kalbėjo į centrinę Angliją prieš pusantrų metų atvykusi mokytoja Vanda Pangonienė, tačiau pridūrė optimistiškai, – Bet kai jūs atvažiuosite po metų mūsų lygis bus labai aukštas. Aš taip tikiuosi.“

Čia nors sunkiai dirbi, bet gauni atlyginimą. O Lietuvoj – nei darbo, nei atlyginimo!

Birmingamo lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Hughes sunkiai vargo ieškodama mokytojos dar 2005 metais pačios įkurtai lituanistinei mokyklėlei. Nors lietuvių bendruomenė Vakarų Midlandse gan didelė, – neoficialiais duomenimis ją sudaro apie trys tūkstančiai tautiečių, – lietuvybės puoselėjimo atžvilgiu ji nusiteikusi gan pasyviai. Į Užgavėnių šventę vienintelėje lituanistinėje mokykloje Birmingame susirinko vos penki vaikai.

„Man taip keista, kad Birmingamno lietuvių bendruomenėje yra šitiek narių, o nėra pedagogo!“, – neatsistebi ponia Vanda. Todėl, kai buvusi mokytoja atsitiktinai susipažino su „Saulutės“ įkūrėja, ji net nesvarstydama sutiko pasidalinti savo profesiniais įgūdžiais merdinčios lituanistinės mokyklos atgaivinimo tikslais.

Penkiolika metų dirbusi vyriausiąja specialiste Marijampolės savivaldybės švietimo skyriuje, tačiau vieną dieną viską metusi ir emigravusi į Angliją ponia Vanda prisipažįsta: „Dvejonės labai drasko širdį. Kai žurnalistai klausia emigrantų, ar jūs pasiliksit, ar išvažiuosit... Na, aš sakiau, kad aš niekur niekad neišvažiuosiu! Bet ne be reikalo sakoma – niekada nesakyk niekada. Kai šešis metus viena pragyvenau, pagalvojau – šuniukui prie būdos paukštelis atskrenda, o aš – viena. Negali vien darbu gyventi. Namai ten, kur širdis, o širdis ten, kur mano šeima.“

Ponios Vandos dukra gyvena Liverpulyje, o vyras, į Angliją atvykęs prieš devynerius metus uždirbti dukrai pinigų studijoms, tebedirba siuntų operatoriumi kurortiniame Lemingtono miestelyje, tačiau laukia pensijos.

„Taip ir gavosi, – skėsteli rankomis emigrante savęs vis dar nepripratusi vadinti ponia Vanda. – Gyvenime nėra atsitiktinumų. Kaip nėra atsitiktinumas ir tai, kad Birmingamo lietuvių bendruomenės pirmininkė ponia Irena susitiko su manimi ir aš kažkaip jai išsisakiau, kad esu mokytoja. Ji tos idėjos nepaleido.“

Atvykus į Angliją dvidešimt septynerių metų pedagoginio darbo stažą turinčiai mokytojai taip pat teko dirbti. Tačiau šįkart – ne pagal profesiją. Pedagogė įsidarbino kambarine viešbutyje Lemingtono miesto centre.

„Jūs galvojat aš ruošiausi kada nors tokiam gyvenimui? – pakelia antakius ponia Vanda. – Niekad. Sunku... Darbų yra, bet tie darbai labai sunkūs. O kaip jie išnaudoja emigrantus, jūs neįsivaizduojat! Pavyzdžiui, jeigu sunkiai reikia nešti skalbinius, anglas neneš. Nes skauda nugarą, rankas... Bet man labai pasisekė, nes dirbau su labai draugišku, jaunų žmonių kolektyvu. Aš net dovanų gavau prieš išeidama. Labai gražiai išsiskyrėm. Aš vis žadėjau išeit, vis sakiau, čia ne man. Tačiau, jei pats neišeini, tai likimas išmeta. Nes dėl rankų skausmo pradėjau važinėti į ligoninę. O Irena buvo mano vertėja. Tai aš jai ir pasakiau – man rankos skauda, negaliu, mokytoja visą gyvenimą dirbusi!“

Tačiau likimui ji nepriekaištauja už tai, kad virš metų teko lenkti nugarą viešbutyje: „Čia nors sunkiai dirbi, bet gauni atlyginimą. O Lietuvoj – nei darbo, nei atlyginimo! Jeigu gauni šiokį tokį darbą, tai koks atlyginimas... Pažiūrėkit, kaip mokytojai. Baisu... Ne, aš baigsiu kursus, ir tikrai vėl būsiu mokytoja anglų mokykloj. Aš dar nenumirus esu, dar iki devyniasdešimt metų galiu dirbti! Kas labai puiku Anglijoj – net CV negalima rašyti savo amžiaus. Niekas to neklausia. Tu man ką, duosi šešiasdešimt su virš? Parako dar yra!“

Ir išties Užgavėnių šventės dieną mokytoja Vanda sukosi aplink vaikus su žaidimais, šokiais ir dainomis, energijos kiekiu konkuruodama su mažaisiais.

Vaikai sakys „Aš myliu Lietuvą“, – čia Vanda stabteli ir susimąsto. – Bet kaip jiems reikės pasakyti „Aš myliu Lietuvą“, jeigu jie... O jie matė tą Lietuvą?

„Užgavėnėms pradėjom ruoštis vasario trečią. Pasidarėm tarškynių, pasigaminome žiemos kaukes, pasidarėme Morę, išmokome žaidimų. Lietuvybę stengiamės puoselėti per tautinius žaidimus, tokius, kaip Jurgeli meistreli, Suk suk ratelį, jau pradėjom mokytis Bitute pilkoji. O dabar ruošimės Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vasario 16-tai. Pasikabinsime vėliavą, žemėlapį, pasakosiu vaikams, kad yra diena kai buvo atgauta nepriklausomybė – laisvės diena. O vaikai sakys „Aš myliu Lietuvą“, – čia Vanda stabteli ir susimąsto. – Bet kaip jiems reikės pasakyti „Aš myliu Lietuvą“, jeigu jie... O jie matė tą Lietuvą?“

Paaiškėjo, kad vargu, ar bent vienas iš Užgavėnių šventėje dalyvavusių vaikų yra svečiavęsis Lietuvoje. Kai kurie tik žinojo, kur ji yra žemėlapyje, kokia šalies sostinė, kur Klaipėda, na, o žingeidesni galėjo pirštu besti į tėvų gimtinę.

„Man čia labai neįprasta, – prisipažįsta Vanda. – Nes visai netinka tie metodai, kuriuos naudojau dirbdama mokytoja dvidešimt septynerius metus. Netinka. Absoliučiai. Nes vaikai neturi šaknų. Labai sunku mokyti net paprasčiausias spalvas! Čia labai daug kas priklauso nuo šeimos. Šita mokyklėlė, juk viskas atsiremia į pinigus, patalpų nuomą... Reikia labai daug laiko, neužteks vieno karto į savaitę po porą valandų. Labai reikia šeimos, kad mamos, tėčiai prie vaikų kalbėtų lietuviškai. Bet aš džiaugiuosi, kad pirmininkė suteikia emigrantams, jų vaikams, galimybę puoselėti jų pačių kalbą, tradicijas, papročius.“

Mokytoja Vanda moko mokinius Mano batai buvo du / Vaidos Blažytės nuotrauka
Mokytoja Vanda moko mokinius Mano batai buvo du / Vaidos Blažytės nuotrauka

Tačiau paklausus, ar ketina pasilikti mokytojauti „Saulutėje“, Vandos veide šmėsteli abejonė: „Aš nieko nebeplanuoju, aš jau išėjau į pensiją. Nors, atrodo, nereikėtų palikti savų likimo valiai... Bet jeigu būtų toks didelis susidomėjimas, jeigu aš būčiau labai reikalinga bendruomenei, tėvams, tai kur jie yra? Noriu einu, noriu – ne? Pas tuos išvykusius lietuvius trūksta atsakingumo... Jie kitokie. Aš niekaip nepriprantu, man sunku. Aš kaip balta varna čia.“

Šiuo metu „Saulutės“ gyvavimas priklauso tik nuo atkakliosios mokyklos įkūrėjos Irenos, kuri nepailsdama motyvuoja kolegas ir saujelę tėvų, finansiškai prisidedančių prie pamokėlių įgyvendinimo, nepasiduoti ir sukurti vaikams kai ką gražaus – jaukią švietimo oazę, kurioje būtų puoselėjamas šių vaikų unikalumas – lietuvybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"