Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žmona nepaliaujamai verkia, dėl menkiausio dalyko

 
2018 01 22 16:31
pexels.com nuotrauka

Klausimas: Prašau pagalbos. Tai ne apie mane, o apie mano žmoną. Neseniai susilaukėme mažylio. Vaikas labai atsparus, serga retai, tačiau kiekvienas mažiausias jo sutrikimas mano žmonai tampa tikra tragedija. 

Pvz., jeigu pakyla didesnė temperatūra arba vaikas ilgiau verkia, tai jai tampa tikru košmaru. Ji pradeda kalbėti, kad jis numirs, nors tikro pavojaus net nėra. Ta pati istorija buvo ir kai mūsų dukra buvo maža. Kyla isterijos priepuolis, ji nepaliaujamai verkia, dėl menkiausio dalyko ji nori kreiptis į greitąją pagalbą. Šeimoje ji nuostabi moteris, nepaprastai myli mūsų vaikus, tačiau jeigu kas nors nutinka, ją ištinka tiesiog isterijos priepuolis, visiškai nesivaldo. Iš musės jo daro dramblį, ne vien vaikų auginime. Prašau jūsų patarimo, ačiū.

Komentuoja psichologė Evelina Adakauskienė

Sveiki,

Kaip suprantu, jūsų šeima neseniai pasipildė nauju šeimos nariu ir Jums kyla nerimas dėl to, kad žmona labai jautriai reaguoja į kūdikio sveikatos problemas. Atpažįstate, kad tai nėra nauja – tokios pajautrintos reakcijos kildavo ir anksčiau, susilaukus pirmos dukters. Taip pat suprantu, kad kartais jautriau žmona sureaguoja ir ne tik į su vaikais susijusias problemas, o Jūs esate susirūpinęs, kaip visą tai suprasti ir padėti jai.

Pirmiausia norėtųsi sureaguoti į Jūsų aprašomus „isterijos priepuolius“. Dažnai labai pajautrintomis reakcijomis į stresą skundžiasi žmonės, kurie yra pervargę. Turint omenyje, kad neseniai susilaukėte mažylio, galima įsivaizduoti, kad Jūsų žmona atlaikė iššūkių laikotarpį – išnešiojo kūdikį, pagimdė jį ir bando prisitaikyti prie ilgai laukto pokyčio ir tinkamai pasirūpinti abiem vaikais. Visas šis laikotarpis susideda iš daugybės pokyčių. Ir nors pokyčius patiria visa šeima, daugiausia jų išgyvena Jūsų žmona, nes didelė tų pokyčių dalis vyksta jos organizme – keičiasi kūnas, persitvarko hormonai. Tad tikrai gali būti, kad ji yra išsekusi. Siūlyčiau atkreipti dėmesį, kiek ji pailsi, kiek ir kaip miega, ar turi savos erdvės. Taip pat norėtųsi paklausti, kaip pasiskirstote atsakomybes, susijusias su vaikų auginimu, namų ruoša? Neretai, kai vienas iš tėvų lieka vaiko priežiūros atostogose, jam tarsi savaime tenka visos šios atsakomybės. Visgi tai nėra lygiavertis pasiskirstymas, o abiejų tėvų aktyvus įsitraukimas yra svarbus visos šeimos gerovei.

Nesinorėtų ir Jūsų palikti nuošalyje – juk pokyčius šeimoje patiriate ir pats. Kaip į juos reaguojate? Tėčiai taip pat laukia vaiko ir turi prie ko prisitaikyti jam atėjus – sumažėja poilsio, padaugėja atsakomybių. Reakcijos gali būti įvairiausios – vieni gali tapti jautresni, nekantresni, kitiems gali norėtis atsiriboti fiziškai ar emociškai. Neretai patys nepastebime, kaip pasikeičia mūsų elgesys su artimaisiais, susidūrus su dideliais pasikeitimais, įtemptomis situacijomis. Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės pats, kaip kalbatės su žmona, kaip reaguojate į ją. Galbūt esate linkęs atsiriboti ir Jūsų žmona mano, kad jos nerimas, pyktis, susirūpinimas ar nuovargis lieka neišgirstas ar nuvertintas? Skaitant laišką kyla mintis, kad gyvenate skirtingose barikadų pusėse – žiūrėdami į tą pačią situaciją vienas mato musę, o kitas – dramblį. Galbūt abiems pavyktų tą pačią situaciją pamatyti dar kitaip, jei priartėtumėte vienas prie kito, įsiklausytumėte, atvirai, pagarbiai ir nuoširdžiai pasikalbėtumėte? Paprastai, kai žmogus jaučia, kad jį girdi ir supranta, įtampa kiek atlėgsta, drambliai sumažėja.

Vis dėl to, jei kai kuriuos klausimus galima išspręsti atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėjus tarpusavyje, yra situacijų, kai to nepakanka. Nemaža dalis moterų po gimdymo dėl fizinių, psichologinių ir socialinių pokyčių patiria didelius nuotaikų svyravimus, o kai kurios suserga pogimdyvine depresija. Pogimdyvinę depresiją galima įtarti, kai moteris nuolat neturi jėgų, energijos, yra apatiška, vyrauja prislėgta ar nerimastinga, dirgli nuotaika, kaltės jausmas, skundžiasi miego, apetito sutrikimais. Tokiu atveju jūsų palaikymas, rūpestis ir pastangos yra labai svarbūs, tačiau dar svarbiau yra pasirūpinti, kad kenčianti moteris gautų tinkamą profesionalią pagalbą. Kadangi esate susirūpinęs savo žmonos savijauta, nuoširdžiai siūlyčiau paskatinti ir sudaryti sąlygas jai apsilankyti pas psichologą (-ę), kuris (-i) įvertintų esamą situaciją ir parinktų tinkamiausias intervencijas.

Psichologė Evelina Adakauskienė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"