Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

ŽIV sergančių moterų kūdikiai – tarp dviejų liepsnų

 
Mamoms, kurios serga ŽIV, sudėtinga išlaikyti vaikus, nes juos maitinti reikia pieno mišinukais. Tačiau SAM negali skirti socialinės paramos jiems įsigyti, ar kompensuoti ne medicininės paskirties prekes.
Mamoms, kurios serga ŽIV, sudėtinga išlaikyti vaikus, nes juos maitinti reikia pieno mišinukais. Tačiau SAM negali skirti socialinės paramos jiems įsigyti, ar kompensuoti ne medicininės paskirties prekes. lsveikata.lt nuotrauka

Kasmet tenka kaip reikiant pasukti galvą, iš kur paimti lėšų ŽIV užsikrėtusioms gimdyvėms, kurios negali maitinti krūtimi, bet finansiškai yra nepajėgios įsigyti specialaus maisto kūdikiui. Kaip sako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis, šis opus ir nepaprastai jautrus klausimas stumdamas iš vienos ministerijos į kitą, o pasiūlymas pieno mišinius įtraukti į ŽIV/AIDS veiksmų planą – taip ir liko neišgirstas.

Slegia finansiniai sunkumai

„ŽIV užsikrėtusių moterų situacijos yra daug sudėtingesnės nei vyrų, nes joms tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir vaikais. Kasmet Lietuvoje turime atvejų, kai reikia surasti lėšų vaikus pagimdžiusioms ŽIV užsikrėtusioms moterims, kurios negali maitinti krūtimi ir yra finansiškai nepajėgios įsigyti maisto kūdikiui“, – sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

Anot jos, buvo siūlyta paramą pieno mišiniais įtraukti į ŽIV/AIDS veiksmų planą ateinantiems metams, bet pasiūlymas padėti moterims ir vaikams, deja, nebuvo išgirstas.

„Į atsakingas institucijas kreipėmės ne kartą prašydami atkreipti dėmesį į šią problemą, bet šis klausimas pasimetė tarp dviejų – Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo – ministerijų, nesiaiškinusių, kurios kompetencija šią problemą spręsti. Šiuo metu Lietuvoje jau turime septynis vaikus, kurie ŽIV užsikrėtė motinos nėštumo, gimdymo ar maitinimo krūtimi metu“, – sako asociacijos „Demetra“ vadovė S.Kulšis.

Asociacijoje dirbanti savanorė Evelina papasakojo ne vieną istoriją apie tai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti ŽIV užsikrėtusioms moterims, norinčioms susilaukti vaikų: nuo apsisprendimo gimdyti ar ne, nes dažna išgirsta apie tai, kad vaikutis gali būti nesveikas ar apsigimęs. „Moterims trūksta psichologinės pagalbos, palaikymo, įveikiant šiuos stresą keliančius išgyvenimus ir toksikozę, kuri vartojus antiretrovirusinius vaistus, neretai būna sunkiai pakeliama. Po gimdymo šią terapiją būtina tęsti ne tik mamai, bet ir kūdikiui, kartais iki pusės metų. Kūdikio žindyti moterims iš viso nerekomenduojama, todėl atsiranda papildomi vaiko maitinimo finansiniai sunkumai“, – sako savanorė.

Skaičius 7

– tiek šiuo metu Lietuvoje yra vaikų, kurie ŽIV užsikrėtė motinos nėštumo, gimdymo ar maitinimo krūtimi metu.

Vaikas nėra nuteistasis

Panevėžio pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė Eugenija Marksienė sako, kad sveikatos priežiūrai skirtų lėšų nepakanka vien ŽIV gydyti.

„Gerai, kad yra speciali programa ir Kalėjimų departamentas apmoka už vaistus. Bet jei būtų nurodyta, kad turėtume sumokėti patys, nežinau, ką darytume. Kai pas mus pagimdė viena ŽIV serganti moteris, intensyviai kariavome, kad gautume skystą vaistą per ligonių kasas. Vaikas tarsi atsiduria tarp dviejų ugnių. Jis nėra nuteistasis, tad kaip ir nepriklauso Teisingumo ministerijos pavaldumui, o Sveikatos apsaugos ministerijai irgi nepriklauso, nes jis su motina yra kalėjime. Bet jis – laisvas žmogus! Jei mus įtrauktų Sveikatos apsaugos ministerija į vaistų pirkimus, valstybė išloštų, nes perkant centralizuotai šie būtų pigesni. O dabar perkame iš tiekėjų ir mokame tiek, kiek jie paprašo. Tai yra lėšų švaistymas“, – teigia E.Marksienė.

Anot jos, moterų įkalinimo įstaigoje šiuo metu yra 17 nuteistųjų, kurioms diagnozuota ŽIV. Kaip pasakoja medikė, nėščiosios yra gimdę Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, o jei atsirastų komplikacijų, būtų siunčiamos į Kauną, anksčiau – į Vilnių. Senais laikais nuteistosios gimdydavo ir įstaigoje, kur buvo įrengta gimdykla.

„Per įstaigos gyvavimo laikotarpį prisimenu kelis atvejus, kai gimdė ŽIV sergančios moterys. Jos pas mus atkeliauja ištirtos, o jeigu ne, tuomet tyrimus atliekame nuolat. Kada jau žinoma situacija, taikomas išankstinis gydymas. Tiesa, turėjome vieną atvejį, kai moteris gimdė ir nežinojo, kad serga ŽIV. Tai išaiškėjo tik nėštumo eigoje, todėl gydymas iki gimdymo nebuvo taikomas. Bet paprastai nėščiosios gydomos, o paskui užsakome vaistus ir vaikams, stebime jų būklę“, – pasakoja E.Marksienė.

Informuoja gydymo įstaigas

Mažyliai įkalinimo įstaigoje su mamomis auga iki trejų metų, o vėliau atiduodami artimiesiems, arba išeina su mama į laisvę, arba pervedami į vaikų globos namus.

„Problema ta, jog pasitaiko moterų, kurios, kol nepateko į kalėjimų sistemą, nežinojo, kad yra užsikrėtusios ŽIV. Mes išsiaiškiname, kad ji augina nepilnamečius vaikus ir parašome gydymo įstaigoms – tai yra, pateikiame informaciją gydantiems gydytojams, žinoma, jeigu motinos nurodo teisingus adresus. Paprastai tokie laiškai negrįžta. Visgi tolesnės eigos nežinome. To neturėtume daryti, tačiau atsižvelgiame į tai, kad vaikas nėra kaltas už motinos klaidas“, – sako gydytoja.

Problema ta, jog pasitaiko moterų, kurios, kol nepateko į kalėjimų sistemą, nežinojo, kad yra užsikrėtusios ŽIV.

SAM atsakymas

ŽIV ligos gydymas yra svarbus ir prioritetinis ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Būtent todėl praėjusį mėnesį ministras A.Veryga patvirtino naują ŽIV gydymo tvarką, kuria vadovaujantis šia liga sergančius žmones bus galima pradėti gydyti iš karto vos tik nustačius ligą.

Į klausimą dėl maisto mišinukų vaikams atsakyti negalime, nes tai ne sveikatos apsaugos, o socialinės apsaugos kompetencijos klausimas. Suprantame, kad mamoms, kurios serga ŽIV yra sudėtingiau išlaikyti vaikus, nes juos maitinti reikia pieno mišinukais. Tačiau SAM negali skirti socialinės paramos jiems įsigyti, ar kompensuoti ne medicininės paskirties prekes.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas

Manytume, kad savivaldybės, įvertinusios realią situaciją, galėtų suteikti šeimoms būtiną paramą nurodytai problemai spręsti. Sprendžiant pagalbos šeimai, kai kontraindikuotinas maitinimas krūtimi, klausimą, siekiant pagalbos kompleksiškumo ir veiksmingumo, ypač svarbus nevyriausybinių organizacijų (taip pat ir veikiančių ŽIV/AIDS srityje) vaidmuo ir glaudus bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Komentaras

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:

SAM: Suprantame, kad mamoms, kurios serga ŽIV yra sudėtingiau išlaikyti vaikus, nes juos maitinti reikia pieno mišinukais.

– Mes, turėdami informacijos, kad moteris yra infekuota ŽIV, iš tiesų stengiamės viską padaryti, kad perinatalinė transmisija neįvyktų. Vadinasi, tokioms moterims, kurios užsikrėtusios ŽIV, nuo tos dienos, kai liga diagnozuojama, pradedamas gydymas. Toliau jos yra intensyviai stebimos ir vertinama ŽIV pasireiškimo stiprumas. Jeigu šis itin ryškus, atliekamas Cezario pjūvis. Bet iš karto jos yra informuojamos, kad žindyti joms nerekomenduojame. Džiaugiamės pasiekę, jog visoms moterims nėštumo metu rekomenduojama išsitirti dėl ŽIV. Tai yra nemokama ir atliekama du kartus. Jei greiti testai parodo, kad gali būti ŽIV, atliekami ir išsamesni tyrimai.

Svarbu

2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

Pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"