Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žadėtų didesnių atlyginimų medikai nesulauks?

 
Nemaža dalis gydymo įstaigų vadovų sako neturintys vidinių resursų 20 procentų didinti medikams atlyginimus./
Nemaža dalis gydymo įstaigų vadovų sako neturintys vidinių resursų 20 procentų didinti medikams atlyginimus./ lsveikata.lt nuotrauka

Gera žinia, bent taip skelbia Valstybinė ligonių kasa, kad nuo gegužės pirmosios visos sutarčių sumos bus didinamos dešimčia procentų! Papildomos lėšos, pasak VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, bus skiriamos medikų atlyginimams didinti. Tačiau gydymo įstaigų vadovai neskuba džiūgauti, mat kol kas nežino, ar šie pažadai bus įgyvendinti. Situacija kartojasi?

Finansavimas auga

Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovų, šiemet pasiūlytos sutartinės sumos, palyginti su pernai, padidėjo 4,62 proc. (nuo 1,089 mlrd. iki 1,139 mlrd. eurų). Padidėjimai pagal paslaugų rūšis skirtingi. Pavyzdžiui, bendra pasiūlymų suma už pirminę ambulatorinę priežiūrą padidėjo 6,21 proc. (nuo 189,2 mln. iki beveik 201 mln. eurų), už ambulatorinėmis sąlygomis teikiamas paslaugas – 6,76 proc. (nuo 234,8 mln. iki 250,7 mln. eurų), o už stacionarinio gydymo paslaugas – 3,12 proc. (nuo 505,4 mln. iki 521,2 mln. eurų).

Pažymėtina, kad vis daugiau paslaugų, kurios anksčiau buvo teikiamos stacionare, dabar teikiamos ambulatorinėmis sąlygomis, tad daugiau augo pasiūlymų sumos pacientų poreikius atitinkančioms ambulatorinėms paslaugoms (ambulatorinei chirurgijai bei dienos stacionarui, dienos chirurgijai). Savo ruožtu mažesnį šių metų sutarčių sumų už stacionarines paslaugas augimą lėmė pernykštė patirtis: tuomet sutartyse stacionarinėms paslaugoms buvo numatyta 8,5 mln. eurais daugiau, nei faktiškai suteikta pagal sutartis, pacientams dažniau pasirinkus gydytis ambulatoriškai.

Sumažėjo nežymiai

Nežymiai sumažėjo pasiūlytos sutartinės sumos slaugos paslaugoms (nuo 61,4 iki 60,5 mln. eurų). Sumažėjimą lėmė tai, kad pernai sutartyse šioms paslaugoms numatytos lėšos, deja, nebuvo panaudotos, gydymo įstaigoms nesuteikus numatyto jų kiekio. Ši problema aktuali didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Vis dėlto, jei gydymo įstaigos šiais metais galėtų suteikti daugiau slaugos paslaugų, su jomis būtų pasirašytos sutartys didesnėms sumoms. Specialistai atkreipia dėmesį, kad visų, taip pat ir slaugos, paslaugų finansavimo pokyčiai bus aiškūs tik po to, kai sutartys dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis bus pasirašytos.

Sutartinėms sumoms didėjant dešimčia procentų, gydymo įstaigų vadovai klausia, kaip gi bus su pažadais. Juk Vyriausybė su medikų organizacijomis yra sutarusi, kad medikų atlyginimai nuo gegužės vidutiniškai kils 20 procentų. Tačiau nemaža dalis gydymo įstaigų vadovų sako neturintys vidinių resursų pažadams įgyvendinti ir baiminasi, kad kaip ir ankstesniais metais dėl atlyginimų nekėlimo vėl liks kalčiausi.

Nuomonės

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas:

– Kad atlyginimams kelti nebus skirta dvidešimt procentų, tą galiu iš karto pasakyti. Kodėl? Nes tam tikrai nėra pinigų. Antra, ministerija žadėjo atlyginimus didinti visiems, o dabar kalbama, kad iki dvidešimties procentų atlyginimus numatyta kelti tik tiems, kas gauna mažiausiai. Taigi mechaniškai visiems atlyginimai nekils. Be to, atlyginimai turi kilti visiems gydymo įstaigos darbuotojams, nes visiems čia dirbantiems galioja ta pati šakinė sutartis. Viskas bus kaip pernai, o gydymo įstaigų vadovai vėl atsidurs nepavydėtinoje situacijoje. Ministerija žada dešimčia procentų didinti biudžetą, bet kol kas neaišku, kaip tai bus padaryta. Vasaros metu paslaugų poreikis sumažėja ir dalis gydymo įstaigų negalės tų pinigų paimti ir vėl bus susipriešinimas.

Gydymo įstaigų vadovai vėl bus tie blogiečiai, kurie susideda pinigus į seifą ir niekam neduoda. Bet logiškai pasvarstykime: jei įstaigos aštuoniasdešimt procentų lėšų išeina atlyginimams, padidinus biudžetą dešimčia procentų, kelti atlyginimus dvidešimčia nerealu. Jei atlyginimams skirtume penkiasdešimt procentų uždirbamų lėšų, biudžetui padidėjus dešimčia procentų, galėtume galvoti apie jų didinimą dvidešimčia procentų iš savų resursų, bet dabar ne.

Panašu, kad politikai tikėjosi pažadais šiek tiek nuslopinti medikų sąjūdį, tiksliau, kilusią nepasitenkinimo bangą. Žmonės patikėjo, kad pažadai bus įvykdyti. Medikų sąjūdis niekur neatsitraukia. Jei valdžia nevykdys įsipareigojimų medikams, svarstysime streiko galimybę. Žiūrėsime, kaip reaguos į tai Gydytojų sąjunga.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris:

– Nežinau, kas susitarė dėl atlyginimų didinimo dvidešimčia procentų, aš to tikrai nedariau. Todėl tie, kas susitarė, tegul ir pasako, kaip tai reikėtų padaryti. Jei klausiate, ar turime vidinių rezervų, atsakau, jog mažosios ligoninės jų neturi. Mes metus baigėme neigiamu rezultatu, kitos mažosios ligoninės metus baigė su nežymiu teigiamu rezultatu, bet tai nėra tos finansinės lėšos, kurios leistų gerokai kilstelėti atlyginimus medikams tokiais procentais, kokiais buvo pažadėta. Pastaruoju metu visada taip jau būna, kad gydymo įstaigų vadovai tampa blogi, nes nedidina atlyginimų. Bet niekas negalvoja apie tai, kad gydymo įstaigos iš tų uždirbamų lėšų turi užtikrinti maitinimą, remontus, o ne tik medikų atlyginimus. Kaip vadovai sulaukiame priekaištų, kad maitinimui skiriame tik 1,70, kad senos kėdės, sienos atsilupusios.

Norint, kad situacija sveikatos sektoriuje pasikeistų, turi didėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Šiandien vis mosikuojama trimis dalykais – neefektyvus ligoninių tinklas, blogi vadovai ir žmonės, mat nesilaiko sveikos gyvensenos principų. Tačiau uždarius penkiolika rajoninių ligoninių sutaupytos lėšos nebus įspūdingos, nes tas pačias paslaugas turės teikti kiti. Be to, prieš keldama reikalavimus valstybė ir pati turėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Juk būtinajai pagalbai lėšos turėtų būti skiriamos iš valstybės biudžeto, o ne PSDF. Žinoma, tam lėšų skiriama, tik keliasdešimt kartų mažiau, nei yra poreikis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"