Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vitamino B12 drama

 
2018 02 24 11:45
Jau dešimt metų rekomenduojama, kad kūdikius papildomai maitinti dera pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių amžiaus.
Jau dešimt metų rekomenduojama, kad kūdikius papildomai maitinti dera pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių amžiaus. Vilijos Eimontienės nuotrauka

Kai ne per seniausiai į Santaros klinikas buvo atvežtas vegetarų kūdikis, kurio gyvybei grėsė pavojus, prasidėjo vadinamoji vitamino B12 drama. Žiniasklaida, regis, tik ir laukė tokios karštos temos – viešojoje erdvėje vyko tikras vegetarų ir mėsavalgių karas, o komentarų aštrumas ir gausa siekė kone rekordus.

Šios audros sukėlėjas – vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas – su mumis kalbėjosi ką tik grįžęs iš vienos TV laidos, kai kokį dvidešimtą kartą jam teko ginti savo poziciją. Ir nors mūsų pokalbis vėlyvą metą, jis kalbėjo įtikinamai, nesakė, kad tema jau nusibodo.

Tiems, kurie apie šią temą girdėjo tik viena ausimi, šis tekstas bus įdomus. Kitiems – sutvirtins pagrindines tezes:

* Galite valgyti ką tik norite, mėsa nėra prioritetas suaugusiojo mityboje, tačiau vaikams turite duoti tokį maistą, kuris leistų vaikui augti ir vystytis. Vaikai nėra sumažintos suaugusio žmogaus kopijos, jie auga nenusakomai greitai, o to jau nebereikia suaugusiam žmogui.

* Kūdikių papildomo maitinimo rekomendacijos keičiasi ir nebegalime būti įstrigę praeityje, kai 2001-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino direktyvą papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių. Jau dešimt metų rekomenduojama, kad kūdikius papildomai maitinti dera pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių.

* Žmonės tokie skirtingi, kad visus matuoti pagal vieną kurpalį yra kvaila. Vieni, kurie niekada nėra valgę mėsos, gali didžiuotis puikiais kraujo rodikliais, o kiti, nors ir valgo mėsą, serga mažakraujyste. Visus niveliuoti – medicinos praeitis. Ateitis priklauso individualiajai medicinai.

Lazda turi du galus

– Gydytojau, ar šis vegetarų vaikelis, patekęs į jūsų globą kritinės būklės dėl vitamino B12 ir kitų medžiagų trūkumo, – vienetinis atvejis, ar „lašas, perpildęs taurę“?

– Tikrai ne pirmas, tik rimtesnis dėl savo sunkumo. Tokių atvejų, kai vegetarių mamų pienu maitinti kūdikiai atvežami sergantys mažakraujyste, per metus būna apie 10. Šiuo atveju mažakraujystė buvo labai sunki, hemoglobinas – vos 70.

– Ar ne keista, kad visuomenę taip sudomino šis atvejis? Juk 10 vaikų per metus yra gana nedaug...

– Apie tokius atvejus mes niekada nepasakojome, gydėme tokius vaikučius, ir tiek. O šį kartą paskelbėme pranešimą. Jo tikslas buvo ne kaltinti mamą, jokiu būdu! Mamą galiu apibūdinti tik geriausiais žodžiais. Ji labai gera, šeima puiki, jie paiso gydytojų, pasitiki jais. Pranešimo esmė buvo šviesti žmones. Kaip kitaip pranešti žinią? Mes norėjome pasakyti visiems vegetarams ir veganams, kad lazda turi du galus, ir šalia teigiamos vegetarizmo įtakos yra ir neigiama, apie kurią mažai kalbama. Tos problemėlės, kurias sukelia vegetarinė mityba, suaugusiesiems neturi didelės reikšmės, tačiau vaikams gali pakenkti neatitaisomai. Siekėme, kad žmonės, kurie taip augina vaikus, žinotų apie grėsmes ir dažniau pasitikrintų. Nebuvo tikslo moralizuoti ir visus atkalbinėti nuo vegetarizmo. Labiausiai mane nuvylė šitų žmonių reakcija. Jiems pasirodė, kad tai yra kova su jais, jų ir visuomenės priešinimas. Pasigirdo replikų, kad mes skelbiame karą vegetarams. Tačiau žodį „karas“ jie paminėjo patys. Beje, dalyvaudamas TV laidose sutikau tikrai protingų, išprususių vegetarų. Buvo įdomu pabendrauti. Mes, medikai, šį gyvenimo būdą pripažįstame, neneigiame, kad jis kai kam padeda išsigydyti ligas, sumažina kai kurių ligų tikimybę. Tik nežiūrėkite į žmones, valgančius mėsą, agresyviai ir žinokite apie vaikų augimo ypatumus, kad taip maitindami vaikus išvengtumėte ligų.

Pasak vaikų gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono, suaugusieji gali valgyti ką tik nori, tačiau vaikams turi duoti tokį maistą, kuris leistų jiems tinkamai augti ir vystytis./Asmeninio archyvo nuotrauka
Pasak vaikų gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono, suaugusieji gali valgyti ką tik nori, tačiau vaikams turi duoti tokį maistą, kuris leistų jiems tinkamai augti ir vystytis./Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ar pagrindinė mažakraujystės priežastis – vegetarinė mityba?

– Jokiu būdu, absoliuti dauguma mūsų skyriuje besigydančių nuo mažakraujystės vaikų yra iš visavalgių šeimų.

Mažakraujystė – tik ledkalnio viršūnė

– Kas yra paslaptingasis vitaminas B12? Ką tėvai turi apie jį žinoti?

– Geležies stokos mažakraujystė, ypač kūdikiams iki metų, yra dažna. O vitamino B12 mažakraujystė vaikams yra be galo reta, santykis galbūt būtų 100:1. Kai tik toks atvejis pasitaiko, visada tiriame skrupulingai. Šio vitamino retai kada trūksta. Jei žmogus valgo įvairų maistą, tikimybė susirgti dėl šio vitamino stokos yra itin maža. Dažniausios priežastys – mamos mityba nėštumo metu ir žindant. Kodėl gydytojai apie vitaminą B12 nekalba ir netiria? Todėl, kad tyrimai nėra pigūs, o atvejai reti. Kai kada vitamino B12 stoką galima įtarti iš bendro kraujo tyrimo.

Mažakraujystė yra tik ledkalnio viršūnė, kai trūksta B12. Dėl vitamino B12 stokos pasireiškia nervų sistemos pažeidimai, deja, kartais neatitaisomi. Medicinos literatūroje aprašytas ne vienas atvejis, kai vegetarų ir veganų vaikai suserga nervų sistemos pažeidimu arba sutrinka jų vystymasis, o atgavus B12 kiekį pakitimai išlieka visam gyvenimui.

Mūsų gydytas vaikas nervų sistemos pažeidimų, laimei, neturėjo. Bet kas garantuotas, kad po kelių mėnesių nesulauksime ligoninėje kito vaiko, kuriam nervų sistema jau bus pažeista? Štai kodėl svarbu, kad žmonės suprastų, kaip gali būti, ir žinotų, ką tirti, jei taiko savo vaikui vegetarinę mitybą.

– Jūsų oponentai tvirtino, kad mamos kraujyje vitamino B12 pakako, o ji maitino savo pienu, tad ir vaikeliui B12 turėjo pakakti?

– Jau medicinos studentai žino, kad vitaminas B12 patenka vaisiui iš mamos per placentą, o sukauptų atsargų vaikui paskui pakanka keleriems metams. Iš motinos pieno kūdikis B12 gauna nereikšmingą kiekį. Jeigu jis nesukaupęs B12 atsargų būdamas įsčiose, o vėliau maitinamas tik mamos pienu, laiku negauna mėsos, žuvies, kiaušinių, jis turės problemų.

Gaila, kad per šį „skandalą“ paaiškėjo, kiek daug žmonių save laiko mitybos specialistais, nors nėra gydytojai, juo labiau dietologai, gastroenterologai, hematologai. Kita problema – asmeninę patirtį skelbti kaip taisyklę. Jie sako, kad vegetarinė dieta jiems labai padėjo, išgydė, todėl nusprendžia už vaikus, esą ir vaikams tai turi būti gerai. Nesikeiskime su vaikais vietomis. Juk jeigu vaikui su sauskelnėmis labai gerai, mes, suaugusieji, nesimauname jų, nors mums gal irgi būtų labai gerai... Vaikas nuo suaugusiojo skiriasi kaip diena nuo nakties. Vaikas auga, ir ne vien ūgiu bei svoriu. Vystosi jo nervų sistema, visi organai, ląstelės, centrinė nervų sistema. Suaugęs žmogus gali auginti tik savo patyrimą, svorį ir kaupti naujas ligas. Su vaikais kitaip – jei neišgydo gydytojas, tai išgydys gydytojas laikas.

Tėvams norisi pasakyti – netikėkite netikrais pranašais. Galite netikėti ir manimi, bet susiraskite internete autoritetingų sveikatos organizacijų tyrimų, juos perskaitykite ir vadovaukitės.

„Ne veltui egzistuoja frazė „žindymo laikotarpis“, tai rodo, kad jis yra baigtinis, apibrėžtas. Gamtoje niekas savo jauniklių nežindo iki begalybės, o tik tam tikrą periodą.“

Neįmanoma bendra dieta pasauliui

– Bet dilema – kuo tikėti? Medikai replikuoja – kol nepaneigtos PSO direktyvos dėl papildomo maitinimo nuo 6 mėnesių, mes kitaip nepatarinėsime!

– PSO yra didelė ir įtakinga pasaulyje organizacija, kurianti kažką bendra. Bet ar įmanoma sukurti bendrą dietą visam pasauliui? Juk vienur valgo ryžius, kitur – makaronus, dar kitur – bulves ar žuvis. Skiriasi klimato sąlygos, valgymo kultūra, per ilgą laiką susiformavę virškinimo fermentai, todėl ir dietos turi skirtis. Tarkime, pienas. Mes, Šiaurės Europos gyventojai, jį puikiai toleruojame, tačiau kai kuriose Afrikos ar Azijos šalyse, išgėrę pieno, iki 100 proc. žmonių suviduriuos.

Kitas dalykas – PSO rekomendacijų, susijusių su kūdikių mityba, leidimo metai. Visi, kurie sužino, nutyla ir net susigėsta, nes tos direktyvos išleistos 2001 metais, kai dar nebuvo išmaniųjų telefonų. Kodėl turime vadovautis tokiomis pasenusiomis direktyvomis, jei turime 2017 metais išleistas rekomendacijas, kurios pritaikytos Europai (jas paskelbė Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija). Ši ir dar viena organizacija Šiaurės Amerikoje kuria rekomendacijas būtent vaikams, kitų draugijų rekomendacijos yra orientuotos į suaugusiuosius. Naujausios rekomendacijos sako, kad kūdikių papildomas maitinimas turi būti pradėtas nuo 4 iki 6 mėnesių.

– Ką turėtų daryti mama mėsavalgė, kad vaikas nesusirgtų mažakraujyste?

– Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar mama, būdama nėščia, nesirgo geležies stokos mažakraujyste. Įsčiose esantį vaiką mama kaip akumuliatorių įkrauna kai kuriomis medžiagomis. Jei vaikas gimė geležies stokos mažakraujyste per nėštumą nesirgusiai mamai, atsargų jam pakaks 4–6 mėnesiams, o vitamino B12 – keleriems metams.

Motinos piene yra geležies, ir kūdikis puikiai ją pasiima, tačiau tas kiekis yra minimalus. Nepradėję papildomai maitini kūdikio, tikėtina, sulauksime mažakraujystės. Artėjant 6 mėnesiui, kūdikiui pravartu padaryti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti hemoglobino kiekį. Lietuvoje tai ir daroma, – jei šeima lankosi pas vaikų ligų gydytoją, toks tyrimas bus skirtas.

– Gal tuomet papildomą maitinimą pradėti ne nuo košės, o nuo mėsos?

– Kai kuriose šalyse taip ir daroma – pirmasis produktas yra mėsa. Mes Lietuvoje jau 10 metų patariame papildomą maitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių nuo košės (nesvarbu kokios, daržovių ar kruopų). Po mėnesio – apie 5,5–6 mėnesį kūdikis turi pradėti valgyti mėsą. Tačiau jei mama sirgo mažakraujystė, o vaiko hemoglobinas yra ties normos apatine riba arba žemesnis, tada patariu mėsos duoti anksčiau.

Labai dažnai į skyrių atveža vaikų, kurie net būdami 18 mėnesių tebūna papildomo maisto tik ragavę, o pagrindinis maistas – mamos pienas. Tokie vaikai jau yra ligoniai. Ne veltui egzistuoja frazė „žindymo laikotarpis“, tai rodo, kad jis yra baigtinis, apibrėžtas. Gamtoje niekas savo jauniklių nežindo iki begalybės, o tik tam tikrą periodą.

Informacijos apie vaikų mitybą tikrai daug. Mes, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugija, jau 20 metų leidžiame knygas, skelbiame straipsnius, tereikia domėtis.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"