Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Virusai, išguldantys darželinukų grupes

 
2018 03 04 6:00
Į ligos patalą vaikus suguldo ne tik peršalimas ar gripas, dažnai juos pakerta rotavirusas ar norovirusas. /
Į ligos patalą vaikus suguldo ne tik peršalimas ar gripas, dažnai juos pakerta rotavirusas ar norovirusas. / Olesios Michalovskajos nuotrauka

Be peršalimo ligų ir gripo, šaltuoju metu vaikus puola dar vienas agresyvus viduriavimą ir vėmimą sukeliantis virusas. Ūminių žarnyno virusinių infekcijų sukėlėjai yra labai lakūs ir kibūs, todėl dažnai paguldo į lovas ištisas darželių grupes. Šios infekcijos plinta artimai kontaktuojančiose grupėse, o žiemą žmonės daugiausia laiko praleidžia patalpose. Kalbamės su vaikų ligų gydytoja Jūrate Mikalauskiene.

– Gydytoja, tėvai bene viską žino apie rotavirusą, nuo jo kai kurie skiepija vaikus. O kaip dėl noroviruso – kuo jis skiriasi?

– Taip, pagrindiniai viduriavimą bei vėmimą sukeliantys virusai yra rotavirusai ir norovirusai. Ligos eiga gana panaši, net ir gydytojams ne visada pavyksta nustatyti, ar tai buvo norovirusas, ar rotavirusas. Paprastai noroviruso sukelta žarnyno infekcine liga persergama kur kas lengviau nei rotavirusinės infekcijos atveju.

Jūratė Mikalauskienė: „Rotavirusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4–20 laipsnių temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius.“

Norovirusinė infekcija. Šaltojo meto vėmimo liga

* Požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, bendras negalavimas, nedidelis karščiavimas.

* Kada sergama: dažniausiai sergama žiemą, todėl tai vadinama „žiemos vėmimo liga“.

* Ligonių amžius: serga vaikai iki 9 metų, net suaugusieji (rotavirusu dažniau serga vaikai iki dvejų metų).

* Kiek trunka liga: paprastai noroviruso sukelti negalavimai trunka 1–3 paras, retais atvejais – iki 10 parų. Dažnai šią ligą žmonės įveikia namuose. Ligoninės pagalbos prireikia mažesniems pacientams, kurie netoleruoja skysčių.

* Imunitetas: persirgus įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima vėl sirgti. Nuo norovirusinės infekcijos vakcinos nėra.

Rotovirusinė infekcija. Gruodžio – balandžio mėnesį užklumpantis viduriavimas

* Požymiai: vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Lengvos ligos formos retai nustatomos, dažnesnės yra vidutinio sunkumo formos.

* Kada sergama: šiai infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumas padidėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet užfiksuojamas gruodžio-balandžio mėnesiais. Pavienių infekcijų atvejų įregistruojama visus metus, o sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami ištisi protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.

* Ligonių amžius: dažniau serga vaikai iki dvejų metų. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių mažyliai. Kūdikiai iki 3 mėnesių rotavirusu serga retai, nes gauna motinos antikūnų kartu su jos pienu.

* Ligos eiga: pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 24–72 valandoms po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai, pradžioje skauda pilvą. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, jis trunka nuo 2 iki 6 dienų. Vaikas vemia 3–4 kartus per parą, kiek vėliau pradeda viduriuoti. Viduriuoja dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas trunka ilgiau nei vemiama. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas.

* Imunitetas: persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas susirgti sunkia forma. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai būna kur kas lengvesni. Nuo rotavirusinės infekcijos yra vakcina.

Kaip matome, skirtumų ne tiek jau daug. Koks tai virusas, nustatoma ištyrus išmatas, bet dažniausiai nėra prasmės to daryti, nes gydymas dėl to nesikeičia, yra tik simptominis. Jeigu viruso nenustatoma (o taip neretai ir būna), ligos kortelėje rašoma „enterovirusinė infekcija“.

Vaikų ligų gydytoja Jūratė Mikalauskienė. / "Mamos žurnalo" nuotrauka
Vaikų ligų gydytoja Jūratė Mikalauskienė. / "Mamos žurnalo" nuotrauka

Plinta be galo greitai

– Kodėl viduriavimą sukeliantys virusai išguldo ištisas darželių grupes, o to nepajėgia padaryti peršalimo ligų sukėlėjai?

– Rotavirusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4–20 laipsnių Celsijaus temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Šie virusai nepasiduoda buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčių dezinfekantų, taip pat virinimo.

Virusą ligonis išskiria ūminiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas (viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis). Užsikrėsti pakanka tik kelių viruso dalelių. Kadangi rotavirusai tokie atsparūs išorinėje aplinkoje, o jų užkrečiamoji dozė labai maža, jie plinta be galo greitai – šeimose, mokyklose, darželiuose, kituose uždaruose kolektyvuose, ypač nesilaikant asmens higienos. Užsikrėsti gali beveik visi su infekcija susidūrę asmenys, būna, kad perserga visa šeima ar, kaip sakote, visa darželio grupė. Neatmetama ir to, kad viduriavimą sukeliantys virusai plinta oru lašeliniu būdu arba per buitinį kontaktą. Užsikrėsti galima ir per užterštą virusais maistą, vandenį, buities reikmenis.

Užkratą nešioja 7 dienas

– Kaip elgtis, kad vienam susirgus kiti neužsikrėstų?

– Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti viduriavimo infekcijos plitimą. Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo viešuoju transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, tai turėtų daryti kolektyvo personalas, o namuose – tėvai.

* Jeigu vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama jo neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantis vaikas virusų išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl jo į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikinių ligos simptomų, ir dar kelias dienas.

* Reikia saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, patalynę, drabužėlius. Patartina juos 15 min. pavirinti su skalbikliais, o išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.

* Vaiko žaislus plaukite muilo ar sodos tirpalu, skalaukite tekančiu vandeniu, išdžiovinkite.

* Siautėjant virusams galima naudoti valiklius, turinčius chloro.

* Kadangi infekcija gali plisti aerozoliniu būdu, po vėmimo nuleidžiant vandenį dalis virusų gali pakilti į orą ir nusėsti ant paviršių, rankų, maisto. Tad nereikia leisti stiprios vandens srovės po vėmimo. Po viduriavimo nuleidžiant vandenį tualete reikėtų uždaryti dangtį.

Svarbiausia – skysčiai

– Ar užsikrėtę viduriavimą sukeliančiais virusais vaikai dažnai patenka į ligoninę?

– Dažniausiai šias ligas vaikai įveikia namuose. Atsiradus ligos simptomų, nepatariama vaiko vežti į polikliniką, nes, kaip minėjau, virusas labai kibus, yra didelė tikimybė užkrėsti kitus vaikus. Be to, vemiančio ir viduriuojančio vaiko būsena tikrai ne iš maloniųjų, jo nereikėtų niekur vežioti. Patogiausia – išsikviesti vaikų gydytoją į namus, jis įvertins būklę, patars, kaip gydytis, ir atkurti skysčių balansą.

Ligoninės pagalbos prireikia mažesniems pacientams, kurie negeria skysčių. Pavojingi simptomai – vangumas, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra, vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, intensyvūs pilvo skausmai. Medikų pagalbos prireikia, jeigu simptomai trunka ilgiau nei tris dienas.

Dirbant ligoninėje tenka matyti atvežtų labai išsekusių, suglebusių, netekusių daug skysčių vaikučių. Vaikas vemia ir viduriuoja kelias paras, o tėvai laukia, nekviečia gydytojo, neveža į priėmimo skyrių. Ligoninėje skysčių balansas yra atkuriamas lašelinėmis į veną. Tada akivaizdžiai būna matyti, ką reiškia vaikui skysčiai, – vos jie sulaša, vaikas pasijunta kur kas geriau, nori keltis, judėti, pradeda noriai gerti ir valgyti.

– Kaip gydyti viduriuojantį ir vemiantį vaiką?

– Nuo šių virusų konkrečių vaistų nėra, gydymas tik simptominis. Sergant reikalingas poilsis, gulimas režimas, o pagrindinis gydymas – skysčių balanso organizme atkūrimas. Reikėtų vaikus girdyti vaistinėse parduodamais elektrolitų koncentratų tirpalais, tinka ir negazuotas mineralinis vanduo bei arbata. Po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo reikėtų stengtis gerti skysčių po nedaug ir dažnai. Patikėkite, reikės kantrybės – kartais nepavyksta sugirdyti net šaukšteliu, tada mamos girdo su vienkartiniu švirkštu. Pasikartosiu, jegu vaikas visiškai negeria, vienintelė išeitis – važiuoti į ligoninę, kad sulašintų skysčių į veną.

Nuo pilvo skausmų gydytojas gali patarti duoti spazmus mažinančių vaistų, nuo temperatūros – malšinančių karščiavimą, gali skirti probiotikų žarnyno mikroflorai atkurti. Žodžiu, reikia stengtis padėti vaikui iškęsti nemalonią būseną.

Nesijaudinkite, jeigu nevalgo

– Ką duoti vagyti?

– Jeigu vaikas nori ir gali valgyti, tegul valgo. Tačiau maistas turėtų būti lengviau virškinamas. Tai vadiname sumažinto skaidulų kiekio dieta – rekomenduojamos košės, jogurtas, bananai, džiūvėsiai. Reikia vengti saldžių, riebių patiekalų.

Tėvai dažnai labai nerimauja, kad sergantis vaikas nevalgo. Vos tik susiduria su menkiausiomis apetito apraiškomis, skuba primaitinti sunkiai virškinamo maisto, pasitaiko, kad vaikams duoda valgyti koldūnų, picos ar gruzdintų bulvyčių, kurias vaikai labai mėgsta. Arba duoda gerti sulčių iš pakelių, taip pat limonado. O juk vaiko skrandis bei žarnynas jautrūs, sudirgę, tad vaikas gali atkristi – vėl pradėti vemti ar viduriuoti, nors jau buvo nustojęs.

Nesijaudinkite, kad vaikas kurį laiką nevalgys (svarbu, kad geria). Pasveikus apetitas sugrįš, skrandis atsigaus, ir vaikas tikrai atsiims savo, suvalgys ko neteko per bado dienas.

Kalbino NEILA RAMOŠKIENĖ

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"