Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vidutinio amžiaus ligos: ar jau pasmerkti?

 
2018 07 01 12:00
Įspėjimų dėl sveikatos nepakanka. Labai svarbu rasti vidinį motyvą, kad žmonės mankštintųsi ir būtų sveikesni.
Įspėjimų dėl sveikatos nepakanka. Labai svarbu rasti vidinį motyvą, kad žmonės mankštintųsi ir būtų sveikesni. threebakers.com nuotrauka

Ar esate vidutinio amžiaus ir vis atidedate sveikos gyvensenos planus kitai dienai? Jei taip, keli nauji tyrimai gali suteikti jums paskatų sukrusti.

Kaip rašo „BBC News“, per vieną tyrimą nustatyta, kad pakilęs kraujospūdis sulaukus vidutinio amžiaus padidina demencijos riziką, o kitas atskleidė, jog silpnumas tokiame amžiuje didina ankstyvos mirties tikimybę. Taigi kuo kenkia ne itin gera fizinė būklė gyvenimo viduryje ir ar ji pasmerkia prastai savijautai ateityje?

Atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, mažiau vartoti alkoholio, reguliariai sportuoti – tai tik keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte kraujospūdį.

Demencijos grėsmė

Tyrimo, paskelbto leidinyje „European Heart Journal“, duomenimis, asmenys, kurių sistolinis kraujospūdis sulaukus 50 metų buvo 130 mm Hg arba didesnis, beveik pusantro karto dažniau sirgo demencija nei tie, kurie turėjo idealų kraujospūdį. Pažymėtina, jog toks kraujospūdis yra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje pripažintas didelis kraujospūdis –140 mm Hg.

Mokslininkai paaiškino, kad padidėjęs kraujospūdis gali sukelti „tylių“ ar „mažų“ smūgių žalą, bet ją ne taip lengva pastebėti. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog tyrimas, kuriame dalyvavo 8639 žmonės, atskleidė ryšį tarp padidėjusio kraujospūdžio sulaukus 50 metų ir demencijos, tačiau negalėjo nurodyti priežasčių ir pasekmių.

Tyrėjai nerado tokių sąsajų tarp šešiasdešimtmečių ar septyniasdešimtmečių. Bet koks rizikos padidėjimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bendrą demencijos tikimybę tam tikru gyvenimo metu. Manoma, kad Alzheimerio liga, dažniausia demencijos forma, gresia kas dešimtam vyrui ir kas penktai moteriai nuo 45 metų.

Vis dėlto tyrimas, pasak organizacijos „Alzheimer's Research UK“ atstovų, prisidėjo prie didelio kraujospūdžio ir demencijos sąsajų įrodymo.

Nelemtas silpnumas

Yra žinoma, kad silpnumas kelia pavojų sveikatai vyresniame amžiuje, nes, be kitų dalykų, padidina kritimo tikimybę. Tačiau naujas tyrimas, per kurį išnagrinėti 493 737 žmonių duomenys, įtraukti į Jungtinės Karalystės biobanką, atskleidė, kad silpnumas gali būti blogos sveikatos ir ankstyvos mirties priežastis.

Žurnale „Lancet Public Health“ paskelbtas tyrimas apibūdino kaip silpną kiekvieną, kuris turėjo bent tris iš šių sveikatos sutrikimų: svorio kritimas, išsekimas, silpnas rankos suspaudimas, menkas fizinis aktyvumas, lėtas ėjimo tempas. Įvertinę ir kitus veiksnius (tarp jų – socialinę ir ekonominę padėtį, rūkymą, alkoholį, kūno masės indeksą), mokslininkai nustatė, kad silpni 37– 45 metų vyrai miršta daugiau kaip du su puse karto dažniau nei kiti tokio amžiaus vyrai.

Beveik vienodi rezultatai gauti visose amžiaus grupėse: 45–55, 55–65 ir 65–73 metų. Panašios sąsajos nustatytos ir tarp moterų, kurios vertintos kaip silpnos. Jos buvo 45 metų ar vyresnės. Be to, silpniems žmonėms grėsė didesnė tikimybė susirgti tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė ir lėtinio nuovargio sindromas.

Pagrindinė tyrimo autorė prof. Frances Mair iš Glazgo universiteto pabrėžė, kad atliktas tyrimas parodė, jog būtina kur kas anksčiau gyvenime diagnozuoti ir gydyti silpnumą.

Milijonų vertės klausimas

Dr. Peteris Hanlonas, vienas silpnumo tyrimo autorių, teigė, jog gera žinia yra tai, kad žmonės gali įveikti silpnumą, ypač jei jis nustatomas anksti. Skeleto ir raumenų senėjimo specialistė prof. Ilaria Bellantuono iš Šefildo universiteto visus netinkamos fizinės būklės vidutinio amžiaus žmones ragino „kuo greičiau“ pasiryžti sveikiems pokyčiams.

„Svarbiausia – sveika mityba ir mankšta. Tai vienintelis dalykas, kuris iš tiesų padeda“, – tikino ji. Atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, mažiau vartoti alkoholio, reguliariai sportuoti ir valgyti mažiau druskos – tai tikrai galite padaryti, kad sumažintumėte kraujospūdį.

Panašus ir dr. Lauros Phipps iš „Alzheimer's Research UK“ organizacijos patarimas tiems, kurie nori sumažinti demencijos riziką ir išlaikyti sveikas smegenis. Tačiau klausimas, vertas milijonų, kaip priversti žmones keisti savo įpročius?

Prof. I. Bellantuono sakė, kad kai kuriems įspėjimų dėl sveikatos nepakanka. Labai svarbu rasti vidinį motyvą, kad žmonės mankštintųsi ir būtų sveikesni.

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"