Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Valstybės pinigai medicininei produkcijai leidžiami neskaičiuojant?

 
2018 04 18 12:47
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia, kad kai kurios medicinos srities produktus valstybinėms gydymo įstaigoms parduodančios bendrovės galbūt dirba neskaidriai.

Rinkos tyrimą užsakiusi LVK sako, kad kai kurių šiame sektoriuje dirbančių tiekėjų pajamos ir gaunami pelnai verčia abejoti tiek viešųjų pirkimų, tiek pačios rinkos skaidrumu.

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, reagentų ir kontrastinių preparatų prekybos verslas pasižymi kontroversiškais rinkos dalyvių pajamų ir pelningumo skirtumais. Anot jo, mažo pelningumo rinkoje yra tiekėjų su jai nebūdingai aukštais pelno ar pajamų rodikliais.

„Creditinfo“ duomenų bazė rodo, kad aukštais pelningumo rodikliais gali pasigirti tik pora regentų rinkos tiekėjų – tai yra bendrovė „Vitrolab“, kuri yra pagal pardavimų apimtis penktoje vietoje, tačiau 2016 metais pelningumas siekė 31,3 proc., tai iš tikrųjų tikrai aukštas pelningumas. Antroji pagal apimtis UAB „Diagnostinės sistemos“ 2016 metas deklaravo apie 17 proc. dydžio pelningumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Sutkus.

Bendrovės „Vitrolab“ komentaro BNS kol kas gauti nepavyko.

Anot V. Sutkaus, tyrimą užsakiusi konfederacija siekia inicijuoti diskusiją, kaip skatinti konkurenciją.

„Mūsų pagrindinis noras su šituo tyrimu buvo iš tikrųjų inicijuoti diskusiją, kad perkančiosios organizacijos dar kartą pagalvotų, galbūt jos ir pačios ne visos yra išsianalizavusios situaciją, ją įsivertinų. Mūsų nuomone, kuo daugiau konkurencijos, tuo yra geriau, mes tuo ir suinteresuoti“, – aiškino V. Sutkus.

Jis svarstė, kad tais atvejais, kai neįmanoma didinti konkurencijos, reguliuoti rinką gali valstybė.

„30 proc. pelningumas man kelia tam tikrų klausimų (...). Mūsų manymu, taip yra galbūt dėl to, kad tiesiog mažesnė konkurencija. Matyt, jeigu būtų vienas tiekėjas, tai jisai antkainį iš viso nustatytų kokį sugalvotų. Dėl to mes turime, kad, pavyzdžiui, monopolines rinkas, tokias kaip elektros rinka, reguliuoja rinkos reguliavimo tam tikros institucijos“, – dėstė V. Sutkus.

„Nesiūlyčiau reguliuoti (medicinos srities produktų rinkos), mes kol kas nieko nesiūlome, kol kas mes tiktai kalbame apie tai, kokia yra situacija“, – aiškino jis.

Jo manymu, dėl konkurencijos turėtų labiausiai susirūpinti perkančiosios organizacijos – gydymo įstaigos.

„Su šitais duomenimis turėtų kažką daryti perkančiosios organizacijos, dėl to, kad šiaip tai jie permoka, valstybė permoka (...). Žaidimo taisykles diktuoja tas, kas perka“, – svarstė V. Sutkus.

Konfederacijos užsakymu medicinos srities ir kitos susijusios įrangos viešuosius pirkimus valstybiniame sektoriuje 2007–2016 metais apžvelgė rinkos tyrimų bendrovė „Eurotela“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"